Mėnesio archyvas: vasario 2018

Diskusija „Žmogiškasis“ veiksnys istorijoje: Radvilų giminės sveikata ir kasdienos užkulisiai“

valdovurumai.lt

2018 m. kovo 6 d., antradienis, 18.00–19.30 val.
Valdovų rūmų III manieristinė antikamera

Registruotis

Neseniai dienos šviesą išvydusi žinomos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojos prof. dr. Raimondos Ragauskienės monografija „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pabaiga – XVII a.)“ įkūnija naujas tendencijas Lietuvos istoriografijoje. Subtiliai sujungusi biologinės istorijos, medicinos istorijos ir kultūros istorijos tyrimų gijas, pasirinkusi įdomius teminius akcentus, pasitelkusi įvairiopus istorinius šaltinius (tarp jų ir gausybę Radvilų laiškų), mokslininkė studijoje išsamiai atveria „žmogiškąjį“ veiksnį istorijoje. Ji nagrinėja įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės – Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų – biologinę istoriją, demografinius rodiklius, vedybų politiką, šeimos modelį ir, žinoma, sveikatos bei ligų ypatumus, medicinos bei farmacijos infrastruktūrą diduomenės aplinkoje XV–XVII amžiuje.

Šioje monografijoje analizuojamos universalios žmogiškosios temos, kurias Radvilų giminės istorijos aspektu diskusijoje gvildens knygos autorė, farmacijos istorijos ir antropologijos tyrinėtojai, istorikai. Koks buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame elite dominavusios giminės biologinis potencialas – dydis, demografiniai resursai, vedybų politikos ypatumai? Kokia buvo vidutinė didikų gyvenimo trukmė, kokiais negalavimais jie skundėsi ir kokiomis ligomis sirgo? Kas ir kaip XV–XVII a. gydė Radvilas? Kokias gydymo priemones didikai naudojo ir kiek jos kainavo? Kaip biologinė istorija, kuri yra integrali istorijos dalis, gali praturtinti mūsų žinias apie praeities visuomenę?

Diskusijoje dalyvaus knygos autorė prof. dr. Raimonda Ragauskienė, doc. dr. Vilma Gudienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), prof. dr. Rimantas Jankauskas (Vilniaus universitetas), prof. dr. Deimantas Karvelis (Lietuvos edukologijos universitetas), dr. Jolanta Karpavičienė (Valdovų rūmų muziejus)

Pozityvu (XVI–XVII a. kilnojamaisiais vargonais) muzikuos dr. Vidas Pinkevičius

Zigmas Zinkevičius. „Gana žemintis“

propatria.lt

Prisimindami iškiliausią šalies kalbininką su skaitytojais dar kartą dalijamės paskutiniu jo interviu. 

***

Dar prieš dvidešimt metų profesorius Zigmas Zinkevičius buvo tikras, kad lietuvių kalbos pozicijos įtvirtintos tiek, jog jai niekas nebegresia. Tačiau, baigiantis trečiajam nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui, su nuostaba stebime paradoksalią situaciją lituanistikos nebelieka tarp prioritetų. Galbūt nebeliko grėsmių lietuvių kalbai? 93-iuosius einantis vienas iškiliausių šių laikų lituanistų, dešimčių reikšmingų veikalų autorius, aštuntosios Vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Z. Zinkevičius įspėja: jei tuoj pat nesusiimsime, prarasime gimtąją kalbą – šiandien ji išgyvena pačius sunkiausius laikus.

Profesorius visada pasižymėjo kalbėjimu be užuolankų, aštriu žodžiu. Sulaukęs garbaus amžiaus jis apgailestauja, kad šiandien šis ginklas ir telikęs. „Siunčiu velniop visus, kas kėsinasi į lietuvių kalbą“, – grūmoja Zigmas Zinkevičius. Gal kas ims ir paklausys?

– Jus tikriausiai pasiekė naujienos apie šiuo metu vykdomas pertvarkas Vilniaus universitete. Filologijos fakultete, kuriame dirbote 50 metų, nebeliks iki šiol buvusių katedrų (tarp jų Lietuvių kalbos, Baltistikos ir visų kitų), o jų vietoje atsiras penki nauji dariniai – Literatūros ir kultūros tyrimų, Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų, Taikomosios kalbotyros, Baltijos kalbų ir kultūrų bei Užsienio kalbų institutai. Kaip tai vertinate?

– Neseniai kartu su kitais mokslininkais pasirašiau prašymą Vilniaus universiteto rektoriui, kad neatsakingos iniciatyvos būtų sustabdytos, bet jokio atsakymo negavau.

Tai dabar Filologijos fakultetas bus toks – sudėliotas iš institutų, visiškai neatspindinčių Vilniaus universiteto tradicijų? O kur lituanistika, kur baltistika? Tai į kokius institutus bus išskirstyti dabar dirbantys lituanistai? Fakultete, visais laikais buvusiame lietuvybės bastionu, nebelieka įsipareigojimo lituanistikai? To nebuvo net sovietų laikais. Lietuvių kalbos katedra, kurios vadovu buvau, išgyveno įvairių sukrėtimų, tačiau kad būtų kėsinamasi į ją kaip instituciją, to tikrai nebuvo.

Jei žinotų, kas dabar dedasi, pats Muravjovas-Korikas paplotų per petį reformatoriams ir pasakytų „maladiec!“

Tam, kam šauna į galvą tokie pertvarkos scenarijai, norėčiau priminti, kad lituanistikos prioritetas įtvirtintas mūsų šalies įstatymuose. Kitas dalykas: kas būtų Vilniaus universitetas be lituanistikos, baltistikos studijų? Būtent jos yra mūsų išskirtinumas ir stiprybė, tuo esame žinomi pasaulyje. Po šitų reorganizacijų atrodys, kad Filologijos fakultetas pradeda savo istoriją tik nuo 2017 metų.

Man visiškai nesuprantama, kam prireikė atsiriboti nuo tradicijos, nubraukti tai, kas iki šiol padaryta per tiek metų. Per lituanistiką, baltistiką Vilniaus universitetas išėjo į pasaulį. Jei ne šie mokslai, jis būtų tiktai eilinis provincijos universitetas. Dabar norima visa tai nubraukti. Skaitykite toliau

Dr. Arūnas Baublys. Iš laisvės į laisvę – Biržų krašto muziejus „Sėla“

selonija.lt

Vasario 16-osios išvakarėse Biržų krašto muziejus „Sėla“ pažymėjo muziejaus įsteigimo Biržuose 90-metį. Vienas iš jubiliejaus renginių buvo mokslinė konferencija, skirta 1918-ųjų Vasario 16-osios inspiruotų muziejų atsiradimui Lietuvoje, jų nueitam keliui, muziejinėms tendencijoms apžvelgti. Į konferenciją dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių nebegalėjo atvykti buvęs muziejaus darbuotojas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas, Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas, dr. Arūnas Baublys, tačiau jis mielai sutiko savo pranešimu pasidalinti su biržiečiais.

Istorija ilgesnė nei 90 metų

Kalbant apie muziejų Biržuose neužtenka kalbėti apie per 90 metų Biržų muziejaus „Sėla“ nueitą kelią. Kaip ir Lietuvos valstybė turi nepalyginamai ilgesnę istoriją nei 100 metų, taip ir muziejinė veikla Biržuose, ar bent su ta veikla sietini istoriniai faktai, turi gerokai ilgesnę raidą.

Tradiciškai kalbėdami apie Biržus, be skanios duonos ir gaivaus, tačiau kartais labai klastingo alaus, esame įpratę didžiuotis savo krašto žmonėmis bei savo miesto, čia esančios tvirtovės ir ją valdžiusios kunigaikščių Radvilų dinastijos bei juos pakeitusios Tiškevičių giminės garbinga praeitimi. Gebame džiaugtis miesto ir krašto konfesine, tautine įvairove, čia gyvenusių ir kūrusių garbingų žmonių palete ir dar daug daug kuo. Sąrašą galima būtų tęsti.

Kalbėdami apie muziejinius, tiksliau – meno ir istorinius rinkinius, Biržų krašte, prieš pradėdami kalbėti apie muziejų Biržuose, privalome atminti, kad čia, dar gerokai anksčiau nei atsirado 1928 metais muziejus, jau buvo sukaupta nemažai vertingų meno ir istorijos artefaktų, kurie buvo saugomi privačiuose rinkiniuose. Kaip ir paties krašto, taip ir tų rinkinių istorija turėjo labai sudėtingus ir neretai tragiškus likimus, kurie tarsi atspindys kartojo paties krašto, miesto ir Lietuvos valstybės istoriją bei jos vingius.

Skaitykite toliau

Vilniaus knygų mugės naujienos

Džiaugiamės galėdami pasidalinti šių metų Knygų mugės naujienomis:

Vasario 24d., šeštadienis, 16 val., Konferencijų salė 1.3

sudarytojos Austės Nakienės, Linos Petrošienės, Gailos Kirdienės knygos „Klaipėdos krašto dainos ir muzika” pristatymas.

Vasario 24d., šeštadienis, 18 val., forumas-lrt studija

Raimondos Ragauskienės knygos „Mirties nugalėti nepavyko:
Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija
XV pab.–XVII a.“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Genutė Kirkienė,
Alfredas Bumblauskas, Vilma Gudienė (Lietuvos edukologijos
universitetas). Filmuoja LRT

Vasario 25 d., sekmadienis, 12.00 val.,

Konferencijų salė 5.5

Ingės Lukšaitės knygos „Kai tikėjimas keitė pasaulį… Reformacija Lietuvoje“ pristatymas.

 Vasario 25 d., sekmadienis, 15.00 val., Forumas – LRT studija.

Astridos Petraitytės knygos „Algirdas. Iš Kauno. Kuriant valstybę“ pristatymas.

Dalyvauja: autorė, Saulius Šaltenis, Nijolė Oželytė, Robertas Grigas

Organizatorius: Homo liber. Filmuoja LRT.

Knygų mugės programa čia. 

Rašytojos D. Kalinauskaitės kalba, pasakyta Knygų mugėje

lnb.lt 

Skelbiame Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatės rašytojos Danutės Kalinauskaitės kalbą, pasakytą 19-osios Vilniaus knygų mugės atidarymo iškilmėse.

Danutė Kalinauskaitė:

„Gal senatvė  ir baimė sumaišė man protą, bet toks  jausmas, kad  žmonių giminė – vienintelė – išmiršta ir kad išlikti lemta vien Bibliotekai, šviesiai,  vienišai, beribei, tobulai, pastoviai, turinčiai neįkainojamus tomus, nesunaikinamai, mįslingai […]

Biblioteka yra neribota ir periodiška. Jei amžinasis keliauninkas trauktų per ją kokia nors kryptimi, amžiams bėgant, įsitikintų, jog tie patys tomai kartojasi taip pat chaotiškai (o atsikartojęs chaosas tampa tam tikra tvarka.). Mano vienatvę džiugina ši graži viltis“, – taip apie biblioteką kaip visatą, knygas, tą vienintelę knygą, kurioje pasakyta visa tiesa, – savo nuostabiojoje „Babelio bibliotekoje“, – rašė jau senas ir beveik aklas Jorge Luisas Borgesas.

Kiekvienais metais vasario pabaigoje šie rūmai irgi virsta milžiniška biblioteka su savo labirintais, užkaboriais, lentynomis, tomais, žodžių kombinacijomis, taškais, kableliais ir milijardais raidžių. Ir keliauninkais.

Jau esame įsimiklinę klausytis ir net nebeprieštaraujame, kad lietuviai moka tik uoliai kentėti ir dar uoliau skųstis. Viskuo: saule, lietumi, sniegu ir vėju, valdžia ir vienas kitu. Ir kad jų nedžiugina viltis, tikėjimas. Bet kai pamatai, kaip jie, suvažiavę iš visų pasviečių, niekieno neverčiami ir neraginami, neagituojami, plūsta į „Litexpo“ parodų rūmus kaip į kokius Šiluvos atlaidus, procesiją prie bilietų kasų pradėdami jau Lazdynų miškelyje, supranti, kad tai – viltis ir tikėjimas knygos galia.

Tikrai, švęsdami valstybės šimtmetį, galime tik pasveikinti vieni kitus, kad konkurencijos su kitomis medijomis sąlygomis esame vis dar tarp skaitančiųjų knygas. Kad knygų pasaulyje mes ne koks nors užkampis ar provincija, o lygūs su lygiais. Kad pasaulinės naujienos mus pasiekia tuojau pat, nespėjusios ataušti ir tapti vakar diena, o kartais net aplenkia pačios save. Kad niekam nenusileidžiame nei turinio, nei poligrafijos kokybe. Kad gebame sukurti knygas – stebuklus.

Pagaliau, kad galime skaityti, rašyti ir leisti knygas lietuvių kalba be jokių trikdžių ir ribojimų, kuriuos mums kas nors nustatytų. Su Knygos švente!“

Virtuali paroda: Atminties erdvės ir ženklai: Panevėžio krašto 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Jokūbas Šernas: žmogus iš Šiaurės Lietuvos

 

ŠALTINIS: http://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/atminties-erdves-ir-zenklai-panevezio-krasto-1918-m-vasario-16-d-lietuvos-nepriklausomybes-akto-signatarai/jokubas-sernas-zmogus-is-siaures-lietuvos/

Apie Vasario 16-osios akto signatarą, ev. reformatą Jokūbą Šerną

Jokūbas Šernas – oponentus siutinęs signataras, kurio gyvenimą nutraukė staigi liga:

www.15min.lt/media/timeline/signatarai-sernas

J. Šernas tapo vienu entuziastingiausių Vilniaus konferencijos organizatorių. Su juo konferencijoje dalyvavo ir vyresnėlis brolis Adomas Šernas. Nors Adomas į Lietuvos Tarybą nepateko, bet jis ne ką mažiau prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės. Ir netgi tiesiogine prasme. Būtent A.Šernas pasiūlė vartoti lietuvių kalboje žodį nepriklausomybė. <…>

Lietuvos Taryba buvo paskyrusi jį ir į Prūsų Lietuvos tautinę tarybą. J.Šerno pastangomis trys šios tarybos atstovai prisijungė prie Lietuvos Valstybės Tarybos ir perskaitė rezoliuciją dėl Mažosios Lietuvos susijungimo su Lietuva. Pats J. Šernas tai laikė asmenine pergale ir 1921-aisiais netgi savomis lėšomis išleido specialų leidinį, simboliškai pavadinęs jį „Kovo 20 d.“.

Biržų muziejui – 90. Atkurtos valstybės 100-metį ir Biržų muziejaus 90-metį pasitinkant

selonija.lt

Jau kaip paskutinės smiltelės smėlio laikrodyje byra dienos iki svarbiausios ir iškiliausios šių metų šventės – Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio. Pernai Vokietijoje profesoriaus Liudo Mažylio rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas jau eksponuojamas Vilniuje Signatarų namuose. Atrodo, kad ypatingas dokumentas vėl visus telkia, vienija, žadina patriotinius jausmus, nors žinia apie jo atradimą ne visus džiugino ir net sukėlė priešiškumą akademinėje visuomenėje, kilo diskusijos, ginčai, ar galima L. Mažylio atrastą dokumentą vadinti Nepriklausomybės akto originalu. Tačiau aistros aprimo, ir šio dokumento atradimas šiandien vertinamas kaip svarbiausias praėjusių metų įvykis pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šio svarbaus dokumento kopiją biržiečiai galės pamatyti eksponuojamą ir mūsų Muziejuje jau atkurtos Lietuvos šimtmečio išvakarėse.

2017-ieji visiems buvo pasiruošimo šiai iškiliai šventei metai, dauguma renginių, iniciatyvų buvo skirta artėjančiam Valstybės jubiliejui, šios datos įprasminimui. Intensyvūs, darbingi, prasmingi šie metai buvo ir Biržų krašto muziejui „Sėla“, juolab, kad Muziejus ruošėsi minėti ne tik atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, bet ir Muziejaus įkūrimo Biržuose 90-metį. Vasario 16-oji – ir Biržų muziejaus gimtadienis. Minint Nepriklausomos Lietuvos 10-metį, Biržų miesto šviesuomenė, su apskrities viršininku Vladu Rozmanu priešaky 1928 m. vasario 16 d. tautos gražiai praeičiai pažinti ir senovės liekanoms globoti Biržuose oficialiai atidarė muziejų. Tad biržiečiams šie metai – dvigubai jubiliejiniai, „Sėlos“ žmonėms bus dvigubai intensyvūs. Bet grįžkime prie 2017-ųjų – kaip Muziejus žengė link šių dvigubai jubiliejinių metų.

Skaitykite toliau

Lietuvos mokytojų  konferencija, skirta Vydūno jubiliejui

2018 m. …. vyko pedagogų konferencijos Šiauliuose, kurios metu Gegužių progimnazijos erdvėje buvo iškilmingai atidengtas „Vydūno kelias”, kurį puošia freskos, sodai ir juostos. Juostose įrašyti iškiliausi Vydūno veikalai.

Konferencijoje dalyvavo šimtas aštuoniasdešimt mokytojų, mokyklų vadovų iš įvairių Lietuvos miestų.

Keletą akimirkų iš Lietuvos mokytojų  konferencijos, skirtos Vydūno jubiliejui:

Paminklo didiesiems lietuvybės puoselėtojams broliams Vileišiams atidengimo šventė

ŠALTINIS: http://www.voruta.lt/paminklo-didiesiems-lietuvybes-puoseletojams-broliams-vileisiams-atidengimo-svente/

—————————————-

Paminklai nepriklausomybės kūrėjams: ko nesugeba padaryti valstybė, padaro jų giminaičiai

 

Vasario 8-ąją, Lietuvai netrukus minėsiant valstybės atkūrimo šimtmetį, Vilniuje, ant Neries kranto, bus atidengtas paminklas Jonui, Antanui ir Petrui Vileišiams. Daug nepriklausomybei ir lietuvybei nusipelniusių brolių atminimą įamžinti ėmėsi jų palikuonys.

ŠALTINIS: https://www.delfi.lt/veidai/kultura/paminklai-nepriklausomybes-kurejams-ko-nesugeba-padaryti-valstybe-padaro-ju-giminaiciai.d?id=77084843

——————————————

Jonas Vileišis (1872–1942), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, teisininkas, žymus visuomenės ir politinis veikėjas. https://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Vilei%C5%A1is

——————————————

Antanas Vileišis (1856–1919), visuomenės veikėjas, gydytojas. https://lt.wikipedia.org/wiki/Antanas_Vilei%C5%A1is

——————————————

Petras Vileišis (1851–1926), inžinierius, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Petras_Vilei%C5%A1is