Mėnesio archyvas: balandžio 2017

Balėnų bibliotekoje paminėti Reformacijos metai

http://www.santarve.lt/mazeikiai/balenu-bibliotekoje-pamineti-reformacijos-metai/

Balėnų bibliotekoje vyko teminis vakaras „Gulbė, prikelta iš žąsies pelenų“, skirtas Reformacijos metams paminėti. Renginyje dalyvavo Balėnų bibliotekos Moterų klubo narės.
Vyresnioji bibliotekininkė paragino moteris, ateinant į renginį, atsinešti senų religinės tematikos knygų, kurias jos galėtų pristatyti renginio metu. Moterys geranoriškai atsiliepė į šį prašymą ir papildė bibliotekoje eksponuojamą parodą „Malda iš tavo lūpų“ 18 religinės tematikos knygų.
Teminio vakaro pradžioje bibliotekininkė papasakojo apie didžiuosius reformatorius Džoną Viklifą, Janą Husą bei Martyną Liuterį. Po istorijos apžvelgimo Balėnų pagrindinės mokyklos tikybos mokytoja Vaida Raišutienė pristatė skaidres tema „Žmogaus kryžiaus kelias“. Mokytoja papasakojo apie 15 Kristaus kryžiaus kančios stočių.
Vėliau bibliotekininkė pristatė knygų parodą „Malda iš tavo lūpų“. Bibliotekininkė pakvietė moteris pristatyti savo atsineštas religinės tematikos knygas. Seniausią knygą „Rožančius švenčiausios Marijos panos“, spausdintą Juozapo Zavadsko spaustuvėje, išleistą 1864 metais, pristatė Danutė Geišienė. Jaunasis renginio svečias Martynas Balsys atsinešė knygelę „Mažas naujas Aukso Altorius“, išspausdintą 1930 metais Tilžėje. Zita Tamoševičiūtė pristatė 1931 metų leidimo Bibliją. Renginio dalyviai pasakojo apie knygų atsiradimą jų namuose.

Virginija GALDIKIENĖ,
Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Balėnų filialo vyresnioji bibliotekininkė

Kviečiame į lietuvių kalbai, spaudai ir knygai skirtus renginius!

https://www.klaipedos-r.lt/go.php/lit/Kvieciame-i-lietuviu-kalbai-spaudai-ir-knygai-skirtus-renginius

Šie metai skirti lietuvių kalbos kultūrai aktualizuoti, taip pat švenčiame 500-ąsias Reformacijos metines, prisimindami Lietuvai daug iškilių, meilę gimtajai kalbai puoselėjusių, raštijos ir kultūros srityje veikusių, švietimo sistemą formavusių asmenybių, tarp jų – Martyną Mažvydą, Kristijoną Donelaitį, Joną Bretkūną, Abraomą Kulvietį.

Klaipėdos rajono žemėje gyveno ir kūrė, gaivino tautiškumą, kovojo už lietuvių kalbos išsaugojimą, laisvą spaudą, dėjo pamatus valstybei, savivaldai ir moderniai, laisvai ir bendruomeniškai visuomenei Vilius Gaigalaitis, Mykolas Vaitkus, Jonas Birškus, Johanas Ferdinandas Kelkis, Johanas Frydrichas Šrėderis, Jurgis Traušys, Ieva Simonaitytė ir daugelis kitų krašto šviesuolių. Kokie buvo jų veiklos ir kūrybos kontekstai? Kaip ir kodėl juos išaugino ši žemė? Ką jiems davė gimtojo žodžio skambesys, kokia buvo jo galia ir kur ji veda mus dabar?  

Skaitykite toliau

Biržuose susitinka filatelininkai: Europos šalis vienys pilys pašto ženkluose

selonija.lt

Šį šeštadienį, balandžio 29 dieną, istoriniame Biržų pašto pastate pristatoma nauja pašto ženklų serija kvies susitikti aistringiausius šalies pašto ženklų mylėtojus ir kolekcininkus. Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia du naujus pašto ženklus. Šiais metais visų Europos šalių paštų leidžiama pašto ženklų serija „Europa“ pasipuoš įspūdingomis Senojo žemyno pilimis, tarp kurių bus ir Biržų bei Klaipėdos pilys.

Dviejų pašto ženklų seriją „Europa. Pilys“ sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Viename iš pašto ženklų pavaizduota Biržų pilis, kitame – Klaipėdos. Kiekvienas pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu. Abiejų pašto ženklų nominalai – po 0,81 eurą.

„Filatelija – istorijos veidrodis, ne tik atspindintis praeities paveikslus, bet ir mezgantis naujus dialogus, steigiantis bendrystę. Lietuva nuo seno garsėjo savo pilimis. Didingas gynybinių pastatų grožis plačiai aprašytas literatūroje, apdainuotas poetų. Džiaugiamės, galėdami šalies istorinį paveldą pašto ženklo pavidalu pristatyti visai Europai“, – teigė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Rasa Kruopaitė-Lalienė.

Šiemet pasirodo jau 61-oji pašto ženklų serijos „Europa“ laida, ja siekiama kurti glaudesnę Europos integraciją, stiprinti draugystę ir bendradarbiavimą.

Kartu su naujaisiais pašto ženklais apyvartoje pasirodys ir pirmosios dienos vokas. Šį šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Biržų pašte nuo 9 val. iki 12 val. bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Biržų pilis yra įsikūrusi Širvėnos ežero pietinėje pakrantėje. Tai geriausiai šiaurės rytų Europoje išsilaikiusi ir vienintelė Lietuvoje bastioninio tipo tvirtovė.

1575 m. pastačius užtvanką Apaščios ir Agluonos upių santakoje, 1586 m. buvo supilti pylimai, pastatyti reprezentaciniai rūmai, evangelikų reformatų bažnyčia, arsenalas, maisto sandėliai, kareivinės bei kiti pastatai. Tvirtovė ir miestas sudarė išskirtinį, vientisą gynybinį kompleksą. Renesansinė bastioninė pilis, baigta statyti 1589 m., šiuo metu yra neįkainojamas istorijos ir architektūros paminklas.

Šiuo metu pilies rūmuose veikia Biržų krašto muziejus „Sėla“, įsikūrusi miesto biblioteka.

Aplink Klaipėdą, būrėsi grandinė piliakalnių bei pilių, skirtų apsisaugoti nuo vikingų ir kitų priešų. Kryžiuočių ordinui užgrobus Klaipėdą, miestui buvo išrūpintos Magdeburgo teisės, sudaryta pasaulietinė ir bažnytinė valdžia, pradėta pilies bei bažnyčių statyba.

Rašytiniuose šaltiniuose Klaipėdos pilis pirmą kartą paminėta 1252 m. liepos 29 d. – dokumente, kuriuo Vokiečių ordino magistras su Kuršo vyskupu sutaria pastatyti pilį tarp Nemuno ir Danės. Pilis pavadinta Mėmelburgu. Ilgus amžius pilis kentė aršius antpuolius, buvo deginta, griauta ir atstatinėjama iš naujo.

Šiuo metu piliavietėje veikia muziejus. Lankytojams prieinamos atkastos pilies liekanos, pamatai. Pilies muziejuje galima pasivaikščioti seniausiu Klaipėdos grindiniu,  išgrįstu XVI amžiuje.

Ambasadoje Berlyne paminėtas Reformacijos 500 metų jubiliejus

https://www.urm.lt/default/lt/naujienos/ambasadoje-berlyne-paminetas-reformacijos-500-metu-jubiliejus

Lietuvos ambasadoje Berlyne balandžio 27 dieną istorikė Ingė Lukšaitė pristatė savo vokiškai išleistą studiją „Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje: XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis“.  Ambasadoje taip pat buvo atidaryta Vokiečių kultūros forumo Rytų Europoje parengta keliaujanti paroda apie Reformaciją LDK, Lenkijoje ir Prūsijoje.

Skaitykite toliau

Kuršių nerijos kalbos ir etninės kultūros archyvas

2017 m. gegužės 3 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g.10) vyks paskaita apie Kuršių nerijos kalbos ir etninės kultūros archyvą. Paskaitos metu prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė ir dr. Dalia Jakulytė supažindins su archyvo turiniu, sandara ir naudojimu.

Paskaitoje, skirtoje ne tik  mokslo bendruomenei, bet ir plačiam visuomenės ratui, pristatomas ką tik įgyvendintas mokslo projektas „Kuršių nerijos kuršininkų kalbos ir etninės kultūros archyvas: šaltinių skaitmeninimas“. Etnocentro renginių lankytojai tikriausiai dar neužmiršo neseniai rodyto A. Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“, kuriame skambėjo autentiška kuršininkų kalba. Šis filmas, sėkmingai keliaujantis per Lietuvą, gimė profesorei DaliaiKiseliūnaitei betriūsiant prie minėtojo projekto, kurio tikslas‒ sukaupti, susisteminti ir padaryti mokslo, kultūros ir švietimo bendruomenei prieinamus įvairius šaltinius: publikacijas, filmuotą medžiagą, garso įrašus, nuotraukas, rankraščius ir kitus dokumentus, pasakojančius apie Kuršių nerijos kalbos ir kultūros raidą, kultūrinį kraštovaizdį. Šis uždavinys pareikalavo 3 metų tarptautinės mokslininkų grupės intensyvaus darbo, nes, kaip žinia, apie mūsų marių pakrantę informacija išsklaidyta po įvairius archyvus, bibliotekas, muziejus, privačias kolekcijas. Įgyvendinto projekto dėka archyvo dokumentais  galima naudotisneišeinant iš namų. Be to, kai kurie jų išversti į lietuvių kalbą, vertingesnė filmuota medžiaga yra subtitruota. Žinoma, archyvas yra nepabaigiamas darbas‒ nuolat atsiranda dar nežinomų ar iki šiol buvusių neprieinamų šaltinių, išleidžiamos naujos publikacijos,internete kasdien pasirodo naujų šaltinių, kurie šiandien ne visi vienodai reikšmingi , bet rytoj ‒ jie jau istorijos dokumentai.

Įėjimas laisvas.

Klaipėdos etnokultūros centro informacija

 

Radvilų sugrįžtuvės

selonija.lt

Savaitgalį į Biržų pilį grįžo Radvilos – atidaryta unikali Jurgio Pergalingojo, Jonušo Radvilos ir jo žmonų portretų paroda. Ji atkeliavo iš Baltarusijos nacionalinio dailės muziejaus ir viešės pusmetį.

Praėjusiais metais „Sėlos“ muziejininkų iniciatyva Baltarusijos nacionaliniame istorijos muziejuje buvo atidaryta paroda, skirta pusbroliams Radviloms: Mikalojui Rudajam ir Mikalojui Juodajam. Tąkart biržiečiai į Baltarusiją gabeno eksponatus ne tik iš „Sėlos“ muziejaus, bet ir iš Valdovų rūmų bei Kėdainių muziejaus. Viešėdami Baltarusijoje, muziejininkai aplankė ir Nacionalinį dailės muziejų. Jame surado biržiečių portretus: Jonušo Radvilos, jo žmonų bei Jurgio Pergalingojo, kurio anūkas Kristupas Perkūnas Radvila pastatė Biržų pilį.

„Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė pasakojo, jog vaikščiodami po ekspoziciją biržiečiai sutiko Baltarusijos nacionalinio dailės muziejaus direktorių ir pajuokavo, jog nori išsivežti Radvilas. Direktorius nesutriko: „Vežkit“.

Ši mintis muziejininkų nepaleido. Idėją parėmė ir Lietuvos kultūros taryba, projektui skyrusi 5000 eurų. Šie pinigai buvo panaudoti paveikslams pargabenti, apdrausti ir t. t. Tačiau iš pradžių reikėjo atlikti daug darbų. Vyko nuolatinis susirašinėjimas tarp muziejų, buvo atnaujinta bendradarbiavimo sutartis ir pan. Biržiečiai paveikslų apsaugai įsigijo papildomą signalizaciją, tvorelę.

Ir štai XVII amžiaus menininkų šedevrai papuošė Biržų pilies Radvilų menę. Keliavo į Biržus jie net pusantros paros, nes reikėjo atlikti įvairius formalumus muitinėse.

Svečiai iš Baltarusijos nacionalinio dailės muziejaus Sergej Večer ir Jelena Karpenko (pirma iš dešinės) su Biržų muziejininkėmis. Editos Mikelionienės nuotr.

Nežinomo XVII a. dailininko portrete aliejumi tapytas Jurgis Radvila, gyvenęs 1480–1541 metais. Paveikslo dydis – 210×122 cm. Šio didiko vaikai – Radvila Rudasis ir Barbora Radvilaitė. Portretas iki 1939 metų buvo Nesvyžiaus pilyje, po to keliavo po Minsko muziejus, Antrojo pasaulinio karo metais buvo išgabentas į Vokietiją, grąžintas 1968 metais. Restauruotas Rusų muziejuje Leningrade.

Dailininkas Bartolomėjas Strobelis XVII a. aliejumi nutapė Jonušo Radvilos portretą. Portretas taip pat iš Radvilų kolekcijos, 1939 metais buvo Nesvyžiuje, po to perduotas Minsko paveikslų galerijai. Antrojo pasaulinio karo metu išgabentas į Vokietiją, po to grąžintas į Baltarusijos Nacionalinį dailės muziejų. Restauruotas Maskvoje.

Johanas Šreteris nutapė Jonušo Radvilos žmonų Kotrynos ir Marijos Radvilienių portretus. Abi didiko žmonos nutapytos kartu, nors viena tuo metu jau buvo mirusi. Šio paveikslo likimas toks pat kaip ir pirmųjų.

Į parodos atidarymą susirinko didelis būrys biržiečių. Parodos atidarymas sutapo su festivalio „Baroko pavasaris“ baigiamuoju koncertu. Į parodos atidarymą atvyko ir svečiai iš Baltarusijos: Nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotojas Sergej Večer bei šio muziejaus Senosios Baltarusijos dailės skyriaus vedėja Jelena Karpenko. Jie ne tik pristatė parodą, bet klausėsi koncerto, kuris jiems paliko didelė įspūdį. Kitą dieną svečiai apžiūrėjo Biržus.

Originalius paveikslus, pusmečiui grįžusius į savo tėvoniją, galima apžiūrėti Radvilų menėje.

 Edita MIKELIONIENĖ

„Biržiečių žodis“

REFORMACIJOS DRAUGIJAI 25 METAI

Prieš ketvirtį amžiaus (1992 balandžio 25 d.) susikūrė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija. Buvo deklaruota, kad „Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija yra pasaulietinė, ne konfesinė, ne politinė, dorovinio ir kultūrinio tobulinimosi organizacija, siekianti per 500 metų Reformacijos propaguotas humanistines švietimo, tautiškumo bei tolerancijos idėjas ir apmąstyti jų gyvybingumą bei prasmę šiandieninėje modernioje, tačiau dažnai kamuojamą išskirtinių materialinio komforto vertybių tesiekiančioje, susipriešinusioje visuomenėje.“

Šį deklaracija yra rezultatas daugiau kaip dešimties diskusinių susirinkimų, kuriuos grupė entuziastų pradėjo Biržuose Radvilų pilyje ir buvo baigta steigiamajame suvažiavime Vilniuje Mokslų akademijos didžiojoje posėdžių salėje

Neformaliai buvo užprogramuota ne kovos, bet konstruktyvi kūrybos dvasia. Draugijos veiklos efektyvumą lėmė visų jos narių geranoriškas ir demokratiškas dalyvavimas. Apie tai liudija per 25 metus išleistos knygos, Draugijos svetainės straipsniai, virš 300 įvairių paskaitų, susitikimų, disputų, kelionių, parodų,  mokslo premijos ir pagaliau LR Seime priimtas nutarimas paminėti 500 –ųjų metų Reformacijos sukaktį 2017 metus paskelbiant Reformacijos metais. Dėkojame visiems Reformacijos draugijos nariams ir rėmėjams už nuoširdų ir pasiaukojamą darbą. Labiausiai nusipelniusius Draugijos valdyba pagerbs rudenį, spalio mėn. tarptautinės konferencijos „Reformacija Lietuvoje ir jos poveikis kultūros atsinaujinimui“ metu LDK Valdovų rūmuose.

Būkime ištikimi mūsų Draugijos devizui: Reformacija – veiksmo tiltas tarp praeities, dabarties ir ateities.

Sveikiname bendraminčius su Reformacijos draugijos 25 metų jubiliejum!

Švęskime Reformacijos 500-ąsias metines!

LRIKD Garbės pirmininkas prof. Sigitas Kregždė
LRIKD pirmininkas Donatas Balčiauskas

Tarptautinė mokslinė konferencija jau šį rudenį. Registracija

Tarptautinė mokslinė konferencija „Reformacija Lietuvoje ir jos poveikis kultūros atsinaujinimui” Vilnius 2017 spalio 26 d.

Konferencija skirta paminėti daugelyje Europos šalių minimą 500 metų Reformacijos jubiliejų. Reformacija – vakarietiškos kultūros reiškinys, padaręs didžiulę įtaką LDK visuomenės ir kultūros raidai kaip europietiškas  modernizacijos veiksnys. Konferencijos tikslas ne tik supažindinti plačiąją Lietuvos auditoriją su naujausiais Reformacijos tyrinėjimais, bet ir paskatinti konstruktyvų akademinį disputą, siekiant įvertinti Reformacijos ir protestantizmo palikimą, pamokas, vertybes kaip vieną iš visuomenės atsinaujinimo diskursų.

Konferencijos siūloma pranešimų tematika:

  • Reformacijos  Lietuvoje ryšiai su XVI-XVII a. Europa.
  • Reformacija ir valstybė: religijos tolerancija de jure ir de facto kultūros atsinaujinimo kontekste;
  • Reformacija ir visuomenė: bendruomenių, institucijų veikla ir jų įtaka visuomenės mentaliteto kaitai;
  • Reformacijos regioniniai ypatumai;
  • Reformacijos asmenybės: idėjos ir vertybės;
  • Reformacijos tekstai: religinės minties aspektai;
  • Reformacija šiuolaikinėje kultūrinėje atmintyje: įvaizdžiai, mitai, stereotipai, materialusis ir nematerialusis paveldas.

Konferencijos organizatoriai ir rėmėjai – LR Kultūros ministerija, Lietuvos edukologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Klaipėdos universitetas, LMA Vrublevskių biblioteka, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija.

Konferencijos vieta – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Konferencijos kalbos – lietuvių, lenkų, anglų.

Konferencijos organizatoriai užsienio šalių pranešėjams apmoka nakvynės išlaidas.

Konferencijos dalyvio užpildytą anketą prašome iki 2017 m. birželio 1 d. siųsti Deimantui Karveliui adresu – deimantas.karvelis@leu.lt.

Konferencijos pranešimų pagrindu parengti ir recenzentų teigiamai įvertinti straipsniai bus spausdinami LEU mokslo žurnale „Istorija“.

Informacija ir anketa>>