Mėnesio archyvas: rugsėjo 2015

Pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas

Parašykite komentarą

http://alkas.lt/2015/09/28/pristatytas-martyno-liudviko-rezos-rastu-iv-tomas/

Rugsėjo 26 d., šeštadienį,  Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje pristatytas Martyno Liudviko Rėzos „Raštų“ IV tomas, skirtas lietuvių literatūros pradininko, Tolminkiemio kunigo Kristijono Donelaičio (1714–1780) kūrinių pirmiesiems leidimams. Neatsitiktinai dienos šviesą išvydęs solidus akademinis leidinys visuomenei pristatytas ne sostinėje, o M. L. Rėzos gimtinėje – Kuršių nerijoje,  Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Šios bažnyčios vietoje stovėjusi ir vėliausudegusi medinė bažnyčia buvo atkelta iš smėliu užpustytos Rėzos gimtinės – Karvaičių (kaimelis buvęs tarp šiandieninės Pervalkos ir Preilos).

Skaitykite toliau →

Tarytum meteorai praskriejo atgimstančios Lietuvos padange…

Komentarų: 3

Publikuojamą pranešimą prof. dr. Jonas Aničas perskaitė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos renginyje, skirtame prof. dr. Jono Yčo 135-osioms ir dr. Martyno Yčo 130-osioms gimimo metinėms. Minėjimas įvyko liepos 21d. Vilniaus Ev. reformatų bažnyčioje. Vakaro metu skambėjo klasikų kūriniai, kuriuos interpretavo jauna Teatro, kino ir muzikos akademijos absolventė vargonininkė Aušra Pačegonytė.

anico straipsnis vorutoje

Viešas laiškas Lietuvos piliečiams dėl valstybinės kalbos išsaugojimo

Parašykite komentarą

Ne pirmus metus tenka stebėti nesibaigiančias diskusijas dėl reikalavimo Lietuvos piliečių pasuose jų vardus ir pavardes rašyti ne valstybine lietuvių, o bet kuria kita gyventojo pasirinkta kalba. Seime pateiktas siūlymas asmens dokumentuose įteisinti rašybą visais lotyniško pagrindo rašmenimis vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki „w, q ir x” įtraukimo, nors šių ženklų vis tiek neužtektų pavardžių rašymui kitomis kalbomis. Skaitykite toliau →

Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės – apie ką lituanistai ir istorikai šnekėjosi su XVI amžiaus protėviais

Parašykite komentarą

Lituanistų ir istorikų forumas „Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės, XIV a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien” Burbiškio dvare (Radviliškio r.). Straipsnis parengtas remiantis forumo dalyvių pranešimais.

Parengė Rūta SUCHODOLSKYTĖ, Trakai

(I.)

Pastatas, kuriame vyko forumas – buvusios arklidės

Gegužės 15 – 16 dienomis Radviliškio rajone, Burbiškių dvare, dar nenužydėjus tulpėms, įvyko lituanistų bei istorikų forumas „Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės, XIV a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien”. Forumo pranešėjai atspirties tašku pasirinko XVI a. ir aptarė to meto iškilias asmenybes, ypatingas dėmesys skirtas Mikalojui Radvilai Juodajam. Pirmąją paskaitą apie XVI a. II pusės Lietuvos modernizatorius skaitė forumo programos sudarytoja habil dr. Ingė Lukšaitė, vėliau išgirdome dr. Dariaus Kuolio paskaitą „Kad galėtume šnekučiuotis su protėviais”. Skaitykite toliau →

A. Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I)

Parašykite komentarą

Kaip bus išspręsta svetimvardžių rašymo asmens dokumentuose problema?

Lietuvos Respublikos Seimas, grįžęs po vasaros pertraukos į savo rūmų salę, rudens sesijos pradžioje tikriausiai, kaip yra žadėta, svarstys svetimvardžių rašymo Lietuvos valstybės dokumentuose problemą ir priims dėl jo šiokį ar tokį nutarimą.

Lietuvių tautai jos kalbos rašyba, raidynas nuo XIX a. vidurio yra tapęs ypač brangiu ir jautriu dalyku. Dėl jo tūkstančiai knygnešių ir jų talkininkų buvo pasiryžę aukoti savo jėgas, sveikatą ir net gyvybę. Keturiasdešimt metų trukusi kova dėl lietuviško žodžio ir raidyno baigėsi tautos laimėjimu. Tačiau skaudūs prisiminimai apie bandymus klasta ir grubia jėga atimti raidyną nėra išblėsę iš žmonių atminties. Todėl ir dabar, kai pašalinės jėgos, iš esmės priešiškos lietuviams, speičia mus rašyti Lietuvos Respublikos piliečių lenkų vardus ir pavardes lietuviškuose dokumentuose tik lenkišku raidynu ar bent palikti raidę W, mūsų visuomenė nėra tikra, ar Lietuvos Respublikos Seimo narių dauguma pajėgs atsispirti šiems kėslams.

Skaitykite toliau →

Agluonoje bus atidengtas paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai

Parašykite komentarą

Rugsėjo 20 dieną 12.00 val. Agluonoje (Latvija) bus iškilmingai atidengtas paminklas Lietuvos karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Prieš kelis metus vykusiame paminklo konkurse, kuriame dalyvavo devyni Lietuvos ir Latvijos skulptoriai, geriausiu buvo pripažintas skulptoriaus Vidmanto Gylikio kartu su architektais Jonu Anuškevičiumi ir Vyteniu Izokaičiu parengtas paminklo projektas. Antrąją vietą šiame konkurse laimėjo Utenos dailės mokyklos direktoriaus pavaduotojas skulptorius Giedrius Mazūras.

Paminklo statybos iniciatoriai – Utenos dailės mokyklos direktorius Jonas Pleckevičius ir Latvijos Dailės akademijos profesorius, Rezeknės vidurinės dailės ir dizaino mokyklos direktorius Osvaldas Zvejsalniekas. Lėšų darbams surinkta iš privačių rėmėjų, prisidėjo ir Lietuvos bei Latvijos savivaldybės.  Latvijos Dailės akademijos profesorius Osvaldas Zvejsalniekas, kviesdamas paremti paminklo statybą, sakė: „Turėtume suprasti, kad tai nėra paminklas kažkokiam svetimšaliui valdovui. Tai buvo vienintelė baltų karalių šeima mūsų istorijoje, kurios šaknys siekia Latviją.” Manoma, kad  Mindaugas 1263 metais buvo nužudytas ir palaidotas būtent Agluonoje – miestelyje tarp Daugpilio ir Rėzeknės.

karalius Mindaugas

Laikraščio „Utenos diena” inf.

KELIONĖ Į KLAIPĖDOS KRAŠTĄ

Parašykite komentarą

PANEMUNĖ, ŽVEJŲ IR PAUKŠČIŲ TAKAI, PROTESTANTIŠKOJI MAŽOJI LIETUVA

Rugsėjo 19 – 20 dienomis

1 DIENA. 6:30 val. išvykstame iš Vilniaus: greta Lukiškių aikštės prie Šv. Jokūbo ir Šv. Pilypo bažnyčios. Kelionės metu pasigrožėsite nuostabiais Lietuvos vaizdais, kurie atsivers važiuojant vienu gražiausių Lietuvos kelių – Panemune,  dar vadinamu Rojaus keliu.

Skaitykite toliau →