Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia šiemet Reformacijos dieną bendromis pamaldomis švęsti kvietė į Šilutę. 499-osioms Reformacijos metinėms skirtos pamaldos spalio 29 d. laikytos Šilutės Martyno Liuterio ev. liuteronų bažnyčioje, kuri šiemet mini 90-ies metų jubiliejų. Nors tikroji Reformacijos pradžios data laikoma spalio 31-oji – Visų Šventųjų šventės išvakarės, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia bendras Reformacijos dienos pamaldas tradiciškai rengia artimiausią šeštadienį, kai daugeliui tikinčiųjų patogiau susirinkti. Šių metų Reformacijos šventės pamaldos, pasak vyskupo M. Sabučio, buvo tarsi įžanga į kitąmet planuojamą plačiai paminėti Reformacijos 500 metų jubiliejų. Skaitykite toliau
Mėnesio archyvas: spalio 2016
SPALIO 31-oji REFORMACIJOS DIENA
SVEIKINAME!
Esmine reformacijos indėlio į europinės kultūros lobyną dalimi reikėtų laikyti tautinių kalbų reikšmės iškėlimą ir praktinį jų naudojimo gyvenime išplėtojimą. Tuo atžvilgiu reformacijai gali būti dėkinga ir lietuvių tauta.
Prof. Arnoldas Piročkinas
Archeologas Jovaiša: negalima vienos tautos istorijos atiduoti kitai
„Svarbiausia, ką pavyko parodyti, kad mūsų aistiškasis pradas yra vakarietiškas. Tampa aišku, kodėl ir Pamarys, ir Vysla, ir Mozūrų ežerynas, ir sembai, ir Lietuvos pajūris yra mūsų genetinės žemės. Iš ten mes visi paėjome. Iš ten nuėjome labai toli – į šiaurės rytus, rytus, pietvakarius, pietus ir vakarus“, – teigė akademikas Eugenijus Jovaiša, prieš savaitę pristatęs trečiąją knygą „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“. Ja archeologas siekia atskleisti tikslingai sukonstruotas legendas ir parodyti „ideologijos vėjų“ neišdraskytą istoriją. Skaitykite toliau
Kviečiame „pavartyti“ XVIII a. portretų albumą
Spalio 30 d., sekmadienį, 14 ir 15 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) lankytojams bus suteikta galimybė „pavartyti“ XVIII a. Radvilų giminės portretų albumą.
Radvilos – lietuvių kilmės didikų giminė, iškilusi XVI a. pradžioje ir vyravusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, jos vaidmuo nesumenko ir XVIII amžiuje. Nė viena didikų giminė nei Lietuvoje, nei Lenkijoje nėra davusi valstybei tiek žymių ir garsių valstybininkų – ministrų, senatorių, karvedžių, kitų aukštų valstybės pareigūnų. Radvilos turėjo išskirtinę privilegiją saugoti Lietuvos valstybės archyvą. Kunigaikščiai Radvilos pasižymėjo kaip aktyvūs kultūros ir meno rėmėjai, mokslo mecenatai, bažnyčių ir vienuolynų steigėjai.
Radvilų iniciatyva įkurtoje pirmojoje spaustuvėje Nesvyžiuje išspausdinta Biblija lenkų kalba (svarbiausias šios spaustuvės darbas) ir daug kitų istorinę vertę turinčių leidinių. Vienas tokių – Radvilų giminės portretų albumas, išleistas 1758 metais.
Renginio vieta – Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus skaitykla (513 kab.).
Visus, norinčius prisiliesti prie vienos žymiausių Lietuvos didikų šeimos palikimo, kviečiame registruotis e. paštu diana.norkuniene@lnb.lt. Prašome nurodyti ekskursijos dalyvio (-ų) vardą (-us) ir pageidaujamą laiką (12 ar 15 val.)
Paslauga nemokama.
Radvilų sarkofagus gelbės kartu
http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/radvilu-sarkofagus-gelbes-kartu/232288
Lietuva ir Baltarusija siekia gauti iš Europos Sąjungos (ES) lėšų didikų Radvilų palaidojimo vietoms, esančioms Kėdainiuose ir Nesvyžiuje, tvarkyti.
Skaitykite toliau
Per kalbą atėjo į lietuvių tautos širdį
Spalio 25 minime dešimtąsias kalbininko, baltisto, akademiko Anatolijaus Nepokupno mirties metines. Profesorius Anatolijus Nepokupnas buvo Lietuvos draugas, Lietuvos Reformacijos, istorijos ir kultūros draugijos tikrasis narys nuo pat draugijos įkūrimo 1992 m. Skaitykite toliau
Martynas Purvinas. Vydūnas, Bitėnų kapinės ir Lietuva 1991-aisiais metais
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt
1987 m. po ilgų svarstymų ir pasmerkimų turėjau palikti Vilniaus inžinerinį statybos institutą kaip „nesovietinis dėstytojas“. Likęs be darbo ir ankstesnių įpareigojimų naštos, pasijutau laisvu ir nevaržomu žmogumi. Bandydamas pratęsti dar 1980 m. kraštotyrinės ekspedicijos metu pradėtus architektūrinio paveldo tyrimus Rusnės apylinkėse ir kviečiamas tuometinių vietos kraštotyrininkų, nuvykau į Šilutę, kur įstrigau ilgam laikui.
Pamaryje kaip neatrastas žemynas atsivėrė stulbinantys vietinio paveldo klodai – sovietinės okupacijos dešimtmečiais ignoruotos ir nutylėtos vertybės. Nors Lietuvoje tebevyravo gūdus sovietmetis, Maskvoje leista spauda jau pranešinėjo apie vykstančiąperestroiką, kai kuriuose centriniuose leidiniuose pasirodydavo stulbinančių žinių apie anksčiau nežinomus istorijos puslapius. Šilutėje aplankėme Jakštų šeimą, kalbėjomės su Petru Jakštu, okupacijos dešimtmečiais paslapčia rinkusiu žinių kruopeles apie krašto praeitį. Rengiau storus kraštotyrinių darbų tomus su daugybe nuotraukų iš Šilutės apylinkių (gali būti, kad visa tai vėlesnių perversmų laikais buvo sunaikinta kartu su kitais vietos kraštotyrininkų darbais). Tai veiklai talkino energingasis dr. Kazys Gaigalas, vietos kraštotyrininkų tuometinė vadovė Nina Judžentytė – Lauraitienė, vėliau Banių šeima iš Rusnės ir kiti. Skaitykite toliau
Vydūno palaikų perlaidojimo 25-metis
Šeštadienį Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia buvo pilnutėlė – iš visos Lietuvos sugužėjo žmonės prisiminti, kad 1991 m. spalio 19 d. Bitėnų kapinėse prie Rambyno kalno buvo perlaidoti Vydūno palaikai, pargabenti iš Vokietijos. Praėjo 25 metai. Skaitykite toliau
Kultūros ministerijos apdovanojimas įteiktas Miroslavui Daniui
http://alkas.lt/2016/10/17/kulturos-ministerijos-apdovanojimas-iteiktas-miroslavui-daniui-2/
Kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už ilgametį indėlį ir ypatingus nuopelnus įamžinant Vydūno atminimą Vokietijoje, nuolatinę veiklą populiarinant Vydūno kūrybą, plėtojant Lietuvos ir Vokietijos kultūros ryšius apdovanotas Lipės krašto evangelikų reformatų kunigas Miroslavas Danys. Šeštadienį, spalio 15 d., Vilkyškiuose (Pagėgių sav.), minint Vydūno perlaidojimo 25-metį, aukščiausią ministerijos apdovanojimą Miroslavui Daniui įteikė kultūros viceministras Romas Jarockis.