Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje vasario 27-ąją, „nekasdienių pasimatymų dieną“, pristatyta unikali istorinė knyga „Nidos mokyklos kronika“ (išleido „Petro ofsetas“, 2016). Skaitykite toliau
Vilniaus Mokytojų namų Svetainė, vasario 29 d., 18 val.
Vakaras iš ciklo PAŽINIMO KELIAI IŠ VILNIAUS
Tema „Vydūnas Gedimino mieste“,
Dalyvauja Vydūno draugijos Garbės pirmininkas Vacys Bagdonavičius.
Vakarą veda Algimantas Jucevičius.
Vilniaus Mokytojų namų svetainėje kovo 3 d. 18 val. vyks vakaras skirtas Gotfrydui Ostermejeriui. Ryški XVIII amžiaus II pusės Mažosios Lietuvos figūra: lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, raštijos kūrėjas, kalbininkas. Literatūrologams jis žinomas kaip giesmių kūrėjas, giesmyno sudarytojas ir istoriografas, kultūros istorikams – kaip ikikrikščioniškosios Prūsijos tautų ir jų religijų tyrėjas, kalbos istorikams – kaip gramatikos autorius. Nors gimė ne Mažojoje Lietuvoje, bet savo tyrimus skyrė mokslo sričiai, kuri dabar įvardijama kaip lituanistika plačiąja prasme.
Pranešėjai:
Liucija Citavičiūtė (lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
„XVIII amžiaus literatūros ir kultūros istorikas Gotfrydas Ostermejeris“
Ona Aleknavičienė (lietuvių kalbos institutas)
„Lietuvių kalba istoriniuose ir kalbiniuose Gotfrydo Ostermejerio veikaluose“
Dalyvauja VMN žemaičių folkoro ansamblis „Tyklė“, vad. Vitalija Brazaitienė.
Skambės Klaipėdos krašto dainos.
http://www.aidas.lt/lt/naujausios/14206-02-22-sveikiname-prof-habil-dr-arnolda-pirockina
Sveikiname prof. habil. dr. Arnoldą Piročkiną Didžiai gerbiamas Profesoriau! Vasario 25 d., Jūs švęsite savo 85-ąjį gimtadienį. Ta proga „Lietuvos aidas“ širdingai sveikina Jus, žinomą mokslininką kalbininką ir publicistą, vieną iškiliausių mūsų autorių. Esame Jums dėkingi už ilgametį bendradarbiavimą, turiningus, įtaigiai parašytus straipsnius. Tikimės, kad ir toliau vaisingai bendradarbiausime. „Lietuvos aidas“ visada bus patikima Jūsų tribūna.
Nuoširdžiai linkime Jums geros sveikatos, ilgiausių metų!
Prie sveikinimų prisideda ir Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.
Apie Vokietijos baltistiką, lietuviškas pavardes Vokietijoje, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus kalbamės su Vokietijoje esančios Baltų studijų draugijos pirmininke, Humboldtų universiteto habilituota daktare, XVII tarptautinės Vilniaus knygų mugės viešnia Christiane Schiller.
Lietuvos dailės muziejus vasario 25 d., ketvirtadienį, 16 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaro tapytojo Prano Domšaičio (1880–1965) retrospektyvinę tapybos parodą „Vaizduotės realybė“ (veiks iki balandžio 24 d.). Parodoje rodomi aliejiniai paveikslai, akvarelės, pastelės iš Lietuvių Fondo (JAV) Lietuvai padovanoto ir Lietuvos dailės muziejuje saugomo P. Domšaičio kūrybos rinkinio. Atidarymo metu bus pristatytas 2015 m. Lietuvos dailės muziejaus išleistas dailininko kūrybos albumas–katalogas „Pranas Domšaitis. Vaizduotės realybė“. Skaitykite toliau
Vasario 27 d., šeštadienį, 14 val. Forume-LRT studijoje
istorinio albumo Kunigaikščiai Radvilos pristatymas
Dalyvauja Rimvydas Valatka, Alfredas Bumblauskas, Raimonda Ragauskienė,
Genutė Kirkienė. Filmuoja LRT
http://www.voruta.lt/pasitinkame-nauja-knyga-jasiunu-dvaras-kulturos-zidinys/
Aurelija ARLAUSKIENĖ, knygos „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ sudarytoja ir bendraautorė
Knyga „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ kruopštus autorių kolektyvo (sudarytoja Aurelija Arlauskienė. Autoriai: istorikė dr. Reda Griškaitė, bibliotekininkė Irena Katilienė, menotyrininkė Brigita Rėbždaitė, parkotyrininkas dr.Laimis Januškevičius, žurnalistė Aurelija Arlauskienė, kraštotyrininkas Kazimiežas Karpičius) kelerių metų darbas. Jame pristatoma intelektinė Jašiūnų dvaro istorija, prasidėjusi 1819 m., kai šį dvarą paveldėjo Vilniaus universiteto auklėtinis, rašytojas, istorikas ir bibliofilas Mykolas Balinskis. Čia gimė jo eilėraščiai, proza, publicistika. Čia M. Balinskis rašė ir didžiąją dvitomę Vilniaus miesto monografiją bei padėjo paskutinį tašką svarbiausiame savo veikale, skirtame senajai Vilniaus universiteto istorijai. Čia kaupė ir tvarkė medžiagą garsiausiai ir populiariausiai savo knygai Pamiętniki o krolowej Barbarze, żonie Zygmunta Augusta („Atsiminimai apie karalienę Barborą, Žygimanto Augusto žmoną“). Čia parašytos ir pirmosios mokslo recenzijos. Dvare rinkdavosi tuometis literatūrinis elitas: poetai, prozininkai, mokslo darbų autoriai; būta ir didžulės bibliotekos – maža jos dalis, kuri saugoma Vilniaus universitete, aptariama šiame leidinyje. Knygoje taip pat išsamiai pristatomi Jašiūnų dvarininkai, jų palikuonys, dvaro kapinaitės, parkas. Aprašomi ir 1828 m. pastatyti dvaro rūmai, atlaikę 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimus, karus, valdžių kaitą, privatizavimą, jo anuliavimą, ne vieną restauravimo darbų pradžią ir čia pat jų pabaigą, kol galų gale 2015-ųjų rudenį atvėrė duris paveldo mylėtojams.
Leidinys gausiai iliustruotas Lietuvos archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomais paveikslais, fotografijomis, dokumentais, taip pat Sniadeckių ir Balinskių palikuonių asmeninių archyvų nuotraukomis.
Ką tik iš spaudos išėjusį leidinį “Jašiūnų dvaras – kultūros židinys” Vilniaus knygų mugėje rasite leidėjo – Vilniaus universiteto – stende, III salėje.
Knygos pristatymai artimiausiu metu vyks kovo 10 d. 15 val. Jašiūnų dvaro rūmuose; kovo 17 d.17 val. – LMA Vrublevskių bibliotekoje.
Vikipedija: 1656 m. lapkričio 22 d. (tokią datą nurodo pats S. B. Chilinskis) pradėta į lietuvių kalbą versti Biblija. Darbą baigė 1660 m.
Artėjant knygų mugei skelbiame nuorodą į prieš keletą metų aktualų Astridos Petraitytės straipsnį „Lietuvos ryte” šia tema:
Astrida Petraitytė „Ar švęsime lietuviškos S.B.Chylinskio Biblijos 350 metų sukaktį?”
Apie Vokietijos baltistiką, lietuviškas pavardes Vokietijoje, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus kalbamės su Vokietijoje esančios Baltų studijų draugijos pirmininke, Humboldtų universiteto habilituota daktare, XVII tarptautinės Vilniaus knygų mugės viešnia Christiane Schiller.
Esate baltistikos tyrėja. Kodėl Jūsų dėmesį patraukė būtent šis mokslas?
Iš pradžių susidomėjau mažomis, egzotiškomis kalbomis – taip patekau į savo lietuvių kalbos mokytojos, ilgametės globėjos ir mokslinės mentorės, gerai žinomos baltistės iš Halės dr. Gertrudos Bense rankas. Ji pažadino man meilę lietuvių kalbai ir domesį moksliniams tyrinėjimams, visų labiausia tokiems, kurie siejasi su Mažosios Lietuvos problematika – tam ji pati paskyrė savo mokslinę veiklą. Dabar su Lietuva mane sieja ne vien moksliniai interesai, bet ir ilgamečiai labai intensyvūs, nuoširdūs kolegiški ir draugiški ryšiai, tad Lietuva tapo mano antrąja gimtine, ir visuomet jaučiuosi tarsi grįžusi namo. Skaitykite toliau