Mėnesio archyvas: vasario 2016

Vakaras „Pasirinkęs lituanistiką: Gotfrydui Ostermejeriui – 300 metų“

Vilniaus Mokytojų namų svetainėje kovo 3 d. 18 val. vyks vakaras skirtas Gotfrydui Ostermejeriui. Ryški XVIII amžiaus II pusės Mažosios Lietuvos figūra: lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, raštijos kūrėjas, kalbininkas. Literatūrologams jis žinomas kaip giesmių kūrėjas, giesmyno sudarytojas ir istoriografas, kultūros istorikams – kaip ikikrikščioniškosios Prūsijos tautų ir jų religijų tyrėjas, kalbos istorikams – kaip gramatikos autorius. Nors gimė ne Mažojoje Lietuvoje, bet savo tyrimus skyrė mokslo sričiai, kuri dabar įvardijama kaip lituanistika plačiąja prasme.

Pranešėjai:

Liucija Citavičiūtė (lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)

„XVIII amžiaus literatūros ir kultūros istorikas Gotfrydas Ostermejeris“

Ona Aleknavičienė (lietuvių kalbos institutas)

„Lietuvių kalba istoriniuose ir kalbiniuose Gotfrydo Ostermejerio veikaluose“

Dalyvauja VMN žemaičių folkoro ansamblis „Tyklė“, vad. Vitalija Brazaitienė.

Skambės Klaipėdos krašto dainos.

Vilniaus mokytojų namai 

Sveikiname prof. Arnoldą Piročkiną!

http://www.aidas.lt/lt/naujausios/14206-02-22-sveikiname-prof-habil-dr-arnolda-pirockina

Sveikiname prof. habil. dr. Arnoldą Piročkiną Didžiai gerbiamas Profesoriau! Vasario 25 d., Jūs švęsite savo 85-ąjį gimtadienį. Ta proga „Lietuvos aidas“ širdingai sveikina Jus, žinomą mokslininką kalbininką ir publicistą, vieną iškiliausių mūsų autorių. Esame Jums dėkingi už ilgametį bendradarbiavimą, turiningus, įtaigiai parašytus straipsnius. Tikimės, kad ir toliau vaisingai bendradarbiausime. „Lietuvos aidas“ visada bus patikima Jūsų tribūna.

Nuoširdžiai linkime Jums geros sveikatos, ilgiausių metų!

Prie sveikinimų prisideda ir Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.

Ch. Schiller: „Apie pusės milijono Vokietijos gyventojų pavardės yra lietuvių kilmės“

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-02-24-ch-schiller-apie-puses-milijono-vokietijos-gyventoju-pavardes-yra-lietuviu-kilmes/141179

Apie Vokietijos baltistiką, lietuviškas pavardes Vokietijoje, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus kalbamės su Vokietijoje esančios Baltų studijų draugijos pirmininke, Humboldtų universiteto habilituota daktare, XVII tarptautinės Vilniaus knygų mugės viešnia Christiane Schiller.

Skaitykite toliau

Vilniuje atidaroma žymaus išeivijos dailininko P. Domšaičio paroda

http://www.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/vilniuje-atidaroma-zymaus-iseivijos-dailininko-p-domsaicio-paroda-735494

Lietuvos dailės muziejus vasario 25 d., ketvirtadienį, 16 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje  (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaro tapytojo Prano Domšaičio (1880–1965) retrospektyvinę tapybos parodą „Vaizduotės realybė“ (veiks iki balandžio 24 d.). Parodoje rodomi aliejiniai paveikslai, akvarelės, pastelės iš Lietuvių Fondo (JAV) Lietuvai padovanoto ir Lietuvos dailės muziejuje saugomo P. Domšaičio kūrybos rinkinio. Atidarymo metu bus pristatytas 2015 m. Lietuvos dailės muziejaus išleistas dailininko kūrybos albumas–katalogas „Pranas Domšaitis. Vaizduotės realybė“. Skaitykite toliau

Pasitinkame naują knygą – „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“

http://www.voruta.lt/pasitinkame-nauja-knyga-jasiunu-dvaras-kulturos-zidinys/

Aurelija ARLAUSKIENĖ, knygos „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ sudarytoja ir bendraautorė

Knyga „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ kruopštus autorių kolektyvo (sudarytoja  Aurelija Arlauskienė. Autoriai: istorikė dr. Reda Griškaitė, bibliotekininkė Irena Katilienė, menotyrininkė Brigita Rėbždaitė, parkotyrininkas dr.Laimis Januškevičius, žurnalistė Aurelija Arlauskienė, kraštotyrininkas Kazimiežas Karpičius) kelerių metų darbas. Jame pristatoma intelektinė Jašiūnų dvaro istorija, prasidėjusi 1819 m., kai šį dvarą paveldėjo Vilniaus universiteto auklėtinis, rašytojas, istorikas ir bibliofilas Mykolas Balinskis. Čia gimė jo eilėraščiai, proza, publicistika. Čia M. Balinskis rašė ir didžiąją dvitomę Vilniaus miesto monografiją bei padėjo paskutinį tašką svarbiausiame savo veikale, skirtame senajai Vilniaus universiteto istorijai. Čia kaupė ir tvarkė medžiagą garsiausiai ir populiariausiai savo knygai Pamiętniki o krolowej Barbarze, żonie Zygmunta Augusta („Atsiminimai apie karalienę Barborą, Žygimanto Augusto žmoną“). Čia parašytos ir pirmosios mokslo recenzijos. Dvare rinkdavosi tuometis literatūrinis elitas: poetai, prozininkai, mokslo darbų autoriai; būta ir didžulės bibliotekos – maža jos dalis, kuri saugoma Vilniaus universitete, aptariama šiame leidinyje. Knygoje taip pat išsamiai pristatomi Jašiūnų dvarininkai, jų palikuonys, dvaro kapinaitės, parkas. Aprašomi ir 1828 m. pastatyti dvaro rūmai, atlaikę 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimus, karus, valdžių kaitą, privatizavimą,  jo anuliavimą, ne vieną restauravimo darbų pradžią ir čia pat jų pabaigą, kol galų gale 2015-ųjų rudenį atvėrė duris paveldo mylėtojams.

thumb

Leidinys gausiai iliustruotas Lietuvos archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomais paveikslais, fotografijomis, dokumentais, taip pat Sniadeckių ir Balinskių palikuonių asmeninių archyvų nuotraukomis.

Ką tik iš spaudos išėjusį leidinį “Jašiūnų dvaras – kultūros židinys” Vilniaus knygų mugėje rasite leidėjo – Vilniaus universiteto – stende, III salėje.

Knygos pristatymai artimiausiu metu vyks kovo 10  d. 15  val. Jašiūnų dvaro rūmuose; kovo 17 d.17  val. – LMA Vrublevskių bibliotekoje.

S.B.Chylinskio Biblijos vertimo į lietuvių kalbą svarba

Vikipedija: 1656 m. lapkričio 22 d. (tokią datą nurodo pats S. B. Chilinskis) pradėta į lietuvių kalbą versti Biblija. Darbą baigė 1660 m.

Artėjant knygų mugei skelbiame nuorodą į prieš keletą metų aktualų Astridos Petraitytės straipsnį „Lietuvos ryte” šia tema:

http://kultura.lrytas.lt/-12434401471241810889-ar-%C5%A1v%C4%99sime-lietuvi%C5%A1kos-s-b-chylinskio-biblijos-350-met%C5%B3-sukakt%C4%AF-nuotraukos.htm

Astrida Petraitytė „Ar švęsime lietuviškos S.B.Chylinskio Biblijos 350 metų sukaktį?”

Gegužės pradžioje turėjau progą dalyvauti Vilniaus evangelikų reformatų renginyje – negausiam rateliui buvo pristatytas Lazdijuose gimusio ir Kėdainiuose brendusio Samuelio Boguslavo Chylinskio “Senojo Testamento” lietuviško vertimo ir olandiško originalo bei Oksforde išleistų knygelių, kuriose Chylinskis rašė apie Biblijos vertimo į lietuvių kalbą būtinumą, faksimilės („Vetus Testamentum Litvanicâ Lingvâ donatum a Samuelo Boguslao Chylinski“; parengė Gina Kavaliūnaitė, išleido Lietuvių kalbos institutas, 2008 m., 912 p.). Beklausant pranešėjos – šio leidinio sudarytojos, savaime ėmė megztis gijos su anksčiau lrytas.lt pateiktu habil. dr. Dainoros Pociūtės pasakojimu apie reformacijos radimąsi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje. Apie mažai žinomo Biblijos vertėjo į lietuvių kalbą S.B.Chylinskio asmenybę istoriniame – reformacijos idėjų, Lietuvos reformatų bažnyčios raidos – kontekste kalbėjomės su Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Gina Kavaliūnaite.

Skaitykite toliau

CH. SCHILLER: „APIE PUSĖS MILIJONO VOKIETIJOS GYVENTOJŲ PAVARDĖS YRA LIETUVIŲ KILMĖS“

Apie Vokietijos baltistiką, lietuviškas pavardes Vokietijoje, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus kalbamės su Vokietijoje esančios Baltų studijų draugijos pirmininke, Humboldtų universiteto habilituota daktare, XVII tarptautinės Vilniaus knygų mugės viešnia Christiane Schiller.

Esate baltistikos tyrėja. Kodėl Jūsų dėmesį patraukė būtent šis mokslas?

Iš pradžių susidomėjau mažomis, egzotiškomis kalbomis – taip patekau į savo lietuvių kalbos mokytojos, ilgametės globėjos ir mokslinės mentorės, gerai žinomos baltistės iš Halės dr. Gertrudos Bense rankas. Ji pažadino man meilę lietuvių kalbai ir domesį moksliniams tyrinėjimams, visų labiausia tokiems, kurie siejasi su Mažosios Lietuvos problematika – tam ji pati paskyrė savo mokslinę veiklą. Dabar su Lietuva mane sieja ne vien moksliniai interesai, bet ir ilgamečiai labai intensyvūs, nuoširdūs kolegiški ir draugiški ryšiai, tad Lietuva tapo mano antrąja gimtine, ir visuomet jaučiuosi tarsi grįžusi namo. Skaitykite toliau