Temos Archyvai: Leidiniai

Irena Andrukaitienė. Paminklas Mažajai Lietuvai

voruta.lt 

Irena ANDRUKAITIENĖ, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt

Martynas Purvinas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras (architektūra ir menotyra), yra vienas iš ryškiausių Lietuvos kultūros paveldo tyrėjų, daugiau nei keturiasdešimt metų paskyręs Lietuvos senųjų kaimų, liaudies architektūros, kraštovaizdžio ir urbanistikos tyrimams.

Nuo 1980 m. iki šiol M. Purvinas tiria Mažosios Lietuvos, kaip nedalomo etninio regiono, apimančio ne tik Klaipėdos kraštą, bet kitas Karaliaučiaus srities baltiškąsias žemes, šiuo metu esančias už Lietuvos ribų, kultūros paveldo likimą.  Neatsitiktinai šis kraštas, XVI amžiuje tapęs svarbiu lietuviškosios raštijos bei kultūros židiniu ir išlikęs juo iki XX amžiaus pradžios, nusipelnė išskirtinio mokslininko dėmesio.

Skaitykite toliau

Berlyne pristatytas „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“

voruta.lt   

Šiais metais Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido „Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną“ vokiečių kalba – „Preußisch-Litauen. Ein Enzyklopädisches Handbuch“ . Leidinys parengtas keturių tomų apimties Mažosios Lietuvos enciklopedijos (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas [centras], 2000 – 2009) pagrindu.  2014 metais jis pasirodė anglų kalba, 2015 metais lietuvių kalba, o 2018 metais išleistas vokiškasis variantas.  Tekstus iš lietuvių į vokiečių kalbą vertė dr. Christiane Schiller vadovaujama vertėjų komanda – Felix Manczak, Silke Brohm, Jan Conrad, Dr. Robert Hammel, Anne Königs, Dr. Christina Nikolajew ir Matthias Wirth.

„Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“ lapkričio 7 d. buvo pristatytas Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne. Renginyje dalyvavo leidinio vyriausiasis redaktorius dr. Vaclovas Bagdonavičius, kalbos redaktorius prof. dr. Manfred Klein, vokiškosios versijos sudarytoja, vertėja dr. Christiane Schiller ir vertėja Silke Brohm.

„Tai buvo ilgas ir sunkus darbas. Gausią informaciją turėjome ne tik išversti, bet ir pritaikyti vokiečių skaitytojui. Taip pat įtraukėme ir naujų aktualių tekstų. Šis žinynas nėra identiškas angliškai ir lietuviškajai versijoms“, – kalbėjo vokiškojo leidinio redaktorė ir vertėja dr. Christiane Schiller.  Prof. dr. Manfred Klein pabrėžė, kad dauguma esančių mokslinių tyrimų nagrinėja Prūsų kultūros ir vokiečių kalbos įtaką regione, o ne atvirkščiai. Jo manymu, vokiečiai per mažai žino apie lietuvių kalbos ir kultūros įtaką šiame regione. Todėl „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“ ir lietuviškoji perspektyva yra ypatingai svarbus indėlis į Prūsijos istorijos ir jos kultūrinio palikimo tyrinėjimus.

„Šiuo Žinynu iš esmės stengiamasi apie Mažąją Lietuvą  pasakyti tai, kas apie ją pasakyta keturtomėje enciklopedijoje – pateikti kuo išsamesnį bei ryškesnį jos istorijos bei materialinio ir dvasinio palikimo vaizdą, parodyti jos lietuviškųjų ainių dabartinę situaciją. Tačiau tai pasakoma kiek kitaip negu Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. Nors nemaža Žinyne pateiktos empirinės medžiagos dalis yra perkelta iš Enciklopedijos, bet čia dominuoja ne ji. Pirmenybė suteikiama analitiniam pasakojimui apie Mažosios Lietuvos istorinę raidą, apie joje vykusius politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius procesus. Tad pirmoji Žinyno dalis yra laikytina glausta originalia monografija apie Mažąją Lietuvą, konceptualiai apibūdinančią jos istorinį likimą. Šioje dalyje pateiktą apibendrintą vaizdą paryškina ir detalizuoja antrojoje ir trečiojoje dalyse pateiktoji empirinė medžiaga apie krašto vietoves bei  žymiausių su lietuvybe susijusių veikėjų biografijos, tarp jų – ir lietuviškajai kultūrai nusipelniusių vokiečių“, – taip savo pranešime leidinį pristatė vyriausiasis redaktorius Dr. Vaclovas Bagdonavičius.

Martynas Purvinas. Apgaulingoji „Lietuvos istorija paaugusiems…“

Martynas Purvinas

Dr. Martynas PURVINAS, www.voruta.lt

2017 m. „Baltų lankų“ leidykla išleido Alfredo ir Mangirdo Bumblauskų veikalą „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga. I dalis“. Ilgai reklamuota, kad čia bus pateikiama visai nauja mūsų šalies istorijos versija, tinkanti jaunimui, išlaisvinta nuo bereikalingų datų ir kitų nuobodžių dalykų. Išties tikslai buvo gražūs ir sveikintini.

Iš pokarinių Lietuvos istorijos pamokų sovietmečio mokykloje dabar atsimenu gal tik tamsžalį plonos knygutės „Lietuvos TSR istorija“ viršelį. Ten gal buvo kažkas apie pirmykštę bendruomenę, kokia numurzinta akmeninių kirvukų ar kitokių archeologinių dirbinių nuotrauka, nuobodūs puslapiai apie valstiečių ir darbininkų vargus, feodalinį ir kapitalistinį išnaudojimą ir pan. Gal didžioji tos knygelės dalis buvo skirta bolševikų veiklai ir jų sukurtam „rojui“ iki tol vargusioje Lietuvoje. Taip gal ir siekta įteigti, kad ta senovė buvusi labai neįdomi.

Prieš ketvirtį amžiaus ištrūkus į Vakarus, apstulbino tenykščiuose knygynuose sukrautos kaugės populiarių knygų apie istoriją. Atsivertus kokį gausiai iliustruotą veikalą, norėjosi jį ryte ryti nelyg nuotykių romaną. Išmaningai parengti istoriniai žemėlapiai, įspūdingi piešiniai, patraukiantis medžiagos dėstymas ir kiti beveik stebuklingi dalykai palikdavo neišdildomą įspūdį.

Jau ne vienus metus tokios įspūdingos knygos iš Vakarų apie tolimų pasaulių įdomybes verčiamos į lietuvių kalbą, perspausdinamos mūsų leidyklų. Beliko laukti išties patrauklaus veikalo apie Lietuvos istoriją, galinčio atitraukti mūsų jaunimą nuo kompiuterinių žaidimų ir išmaniųjų telefonų, įteigiančio svarbiausias žinias apie mūsų krašto praeitį ir supratimą, kokiais keliais atėjome į XXI amžių.

Ką randame čia aptariamoje A. ir M. Bumblauskų knygoje? Geranoriškai nusiteikusieji joje aptiktų daug spalvotų paveikslėlių, įdomius puslapius apie pasakiškus Europos viduramžius (p. 82), Žalgirio mūšį (p. 106) ir kt. Įdėmiau beskaitantys ten aptiktų daug keistų dalykų.

Vos atsivertus knygą (p. 7), spalvotoje fotonuotraukoje matome akmenyje iškaltą datą „1847“, bet parašas skelbia, kad tai „1851“. Kaip kad mokė primirštasis Kozma Prutkovas „Netikėk savo akimis“. Iš paaiškinimo gretimai nuotraukai turime sužinoti, kad tame Priekulės name gyvenęs toksai K. Grutšusas, nors tasai žmogus iš tikrųjų vadinosi tiesiog K. Gručius. Išties „iš didelio rašto išeinama iš krašto“ – jau ne kartą įrašas iš žemaitiškų raštų „Jons Lapins“ esą sulietuvinamas taip: „Jonsas Lapinsas“. Deja, tie pirmieji liapsusai įspėja apie toliau vis dažnesnes autorių ir rengėjų aplaidumo žymes, atsainų požiūrį į Lietuvos istoriją ir dar blogesnius dalykus.

Antai, p. 13 pateikta pasaulio istorijos periodizacijos lentelė, jos sąžiningai neaptariant, nepasakant, kad ten nurodytos datos tetinka Viduržemio jūros ir vėlesnės Vakarų Europos civilizacijoms. Šiandieniniai gudresni vaikai gal ir patys žino, kad iki naujesnių laikų istorija visai kitaip klostėsi Kinijoje ar Japonijoje, Australijoje ar Naujajame pasaulyje. Deja, knygoje nerandame sąžiningo pasvarstymo apie kitokius istorijos periodus lietuviškose žemėse ir mūsų regione, kur daug vėliau kūrėsi civilizuoto gyvenimo pradmenys. Skaitykite toliau

Amžininkės liudijimas: su Simonaityte gyventi buvo sunku, kai ji išėjo – atsidusome

Astrida PETRAITYTĖ, „Kultūros barai“

Domas Kaunas yra vienas iš tų nedaugelio stulpų, ant kurių šiandien laikosi Mažosios Lietuvos fenomenas, nes praeitis gyvuoja tik įamžinama atminties. Jam brangus šis regionas su būtuoju lietuviškumo inkliuzu vokiškojoje terpėje, su šiandieniniu dvinariškumu – Kaliningrado sritis / Klaipėdos kraštas. Į lietuvininkų žemę likimas nubloškė jį dar vaikystėje, vėliau pravėrė duris į laike nugrimzdusius lobius, įpareigodamas juos tyrinėti, skelbti visuomenei…

Naujausia profesoriaus Kauno knyga (Aš esu Etmės Evė. Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose: simonaitistikos šaltinių publikacija. – Liudijimus užrašė, rinkinį sudarė ir parengė leisti Domas Kaunas. Vilnius: Akademinė leidyba. 2017, p. 332) remiasi dar jaunystėje surinktais liudijimais. Sovietmečiu, tarp 1978 ir 1983-iųjų (taigi netrukus po rašytojos Ievos Simonaitytės mirties), jis ėjo nuo vieno prie kito, galinčio ką nors papasakoti, paliudyti, kruopščiai užsirašinėjo ir parengė atsiminimų apie rašytoją Evę / Ievą Simonaitytę (1897–1978) rinkinį, skirtą jos jubiliejui – 120-mečiui. Skaitykite toliau

Pasirodė Reformacijos 500  metų jubiliejui skirtas leidinys „Disputai: idėjos, vizijos“

Išėjo iš spaudos Reformacijos 500  metų jubiliejui skirtas leidinys „Disputai: idėjos, vizijos“. Jame publikuojami Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva 2013-2015 surengti disputai, kuriuose diskutavo iškilūs Lietuvos mokslininkai  – Ingė Lukšaitė, Deimantas Karvelis, Darius Kuolys,  Dainora Pociūtė, Raimonda Ragauskienė. Taip sudaromos galimybės ne tik naujoje šviesoje įvertinti XVI–XVIII a. kultūros procesus, to meto asmenybes ir jų keltas idėjas, bet ir giliau pažinti Reformaciją, jos raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jos pralaimėjimo priežastis. Minėtų mokslininkų mintis taikliai papildo prof. dr. Deimanto Karvelio įvadinis straipsnis „Religijos tolerancija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tikėjimo disputų epochoje XVI–XVII a.“, analizuojantis tolerancijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje problemą, taip pat ilgamečio Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko prof. habil. dr. Sigito Kregždės straipsnis „Tiesos paieškos pasitelkus disputus“.

Teminėje-iliustracinėje leidinio dalyje, skirtoje Draugijos veiklos 25-mečiui paminėti, Draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas ir jo pavaduotojas Vytautas Gocentas apžvelgia Lietuvos  Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos surengtus renginius, išleistus leidinius.

„Disputai: idėjos, vizijos“ leidybą finansavo Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos Reformacijos  istorijos ir kultūros draugija.

Chylinskio Biblijos istorijos šaltinių pristatymas

Mieli kolegos ir bičiuliai,

Jei lankysitės artėjančioje Vilniaus knygų mugėje, gal jus sudomins Chylinskio Biblijos istorijos šaltinių (išleista Vilniaus universiteto leidykloje) pristatymas. Jis vyks vasario 28 d., sekmadienį, 12.00 val.  5.5 salėje.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

Cylinskio biblija virselis

Kelionė Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius

Laiko mašiną atsukus…

2015-ųjų metų pabaigoje pasirodė Lietuvos istorijos ir etnografijos mylėtojų laukta Martyno Purvino I knyga iš serijos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Tai puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su iliustracijomis (gyvenviečių aprašymo santr. vokiečių ir rusų kalbomis, 344 p., tiražas 1500 egz.), skirtas buv. Ragainės apskrities senųjų gyvenviečių prie Nemuno istorijai, kurį išleido VšĮ „Vorutos“ fondas Trakuose.

Darbštusis Valstybinės Jono Basanavičiaus ir kitų premijos laureatas, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas, doc. dr. Martynas Purvinas nuo 1980 m. tyrė Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, surinko gausią istoriografinę medžiagą ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje. Šio krašto tema jau išspausdinta ne viena jo monografija, knyga ar žinynas.

Purvino knyga

Skaitykite toliau

Išleistas „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas” anglų kalba

Vytautas Žeimantas

Mazoji_Lietuva_enciklopedija_angluMokslo ir enciklopedijų leidybos centras kartu su Šiaurės Amerikoje veikiančiu Mažosios Lietuvos fondu išleido “Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną” anglų kalba – Consice Encyclopaedia of Lithuania Minor. Knyga skirta Mažajai Lietuvai, gražiais pasiekimais ir skaudžiais netekimais paženklintam kraštui, kurį šiandien dalijasi net trys valstybės. Šiaurinė Mažosios Lietuvos dalis, Nemuno dešinysis krantas – Lietuvoje, iš centrinės dalies atsirado politinis naujadaras – Rusijos Kaliningrado sritis, pietinę valdo Lenkija. Skaitykite toliau

Susitikimas su prof. RIMU ŽAROMSKIU

2013 m. pabaigoje Klaipėdos universiteto leidykla išleido geografo, okeonologo, profesoriaus habilituoto mokslų daktaro Rimo Žaromskio monografiją “Nemuno delta”. Knyga skirta plačiam hidrologų, geomorfologų, ekologų, vandens ūkio ir hidrotechnikos specialistų ratui, universitetų studentams bei visiems, besidomintiems Mažosios Lietuvos gamtinės aplinkos kaita.

2014 m Kovo 10 d. 16.00val. Salos etnokultūros ir informacijos centre (Neringos g. 7, Rusnė) KVIEČIAME Į SUSITIKIMĄ SU PROF. RIMU ŽAROMSKIU

Skaitykite toliau