2010 m. gegužės 15 dieną (šeštadienį) Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios „Sandoros“ salėje įvyko susitikimas su Klaipėdos krašto mokytoja, rašytoja, kraštotyrininke, visuomenės veikėja Edita Barauskiene. Renginyje taip pat dalyvavo VU doc. habil. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Parapijos tarybos narys Kęstutis Pulokas pradėjęs renginį, priminė ypatingą susitikimo progą, nes romano herojui, reformacijos pradininkui Lietuvoje, Abraomui Kulviečiui šiemet nuo jo gimimo sukanka 500 metų bei pristatė viešnią iš Priekulės rašytoją E. Barauskienę.
Parapijos antrojo kunigo Ričardo Dokšo paraginti, visi susirinkusieji sugiedojo giesmę. Po to jis dar perskaitė ir maldą.
Susitikimo metu buvo aptartas naujausias rašytojos romanas „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“*. Tai – antrasis E. Barauskienės parašytas ir išleistas istorinis romanas. Už jį autorei paskirta Amerikos lietuvių tautinės sąjungos Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus minėjimo premija.Pristatydama knygą rašytoja kalbėjo apie tai, kaip brandino mintį ir rinko medžiagą šiam kūriniui (lankėsi ne tik Kulvoje, kurioje ant kalvos jo palaidojimo vietoje stūkso obeliskas (dab. Jonavos raj.), bet ir Sienoje), kartu nusistebėdama savo drąsa rašyti istorinį romaną. Ji paminėjo pirmuosius nesėkmingus Adalberto, Brunono bandymus apkrikštyti Prūsijos ir Lietuvos gyventojus. Kalbėdama apie A. Kulvietį, pabrėžė, kad jam labiausiai rūpėjo Lietuva bei jos reikalai. Perskaitė jo viešą laišką iš Karaliaučiaus, rašytą karalienei Bonai Sforcai, kurio teiginiai aktualūs ir šiandien.
Doc. habil. dr. D. Pociūtė-Abukevičienė įdomiai pateikė nemažai istorinių žinių apie šį reformacijos pradininką, gimusį apie 1510 m. Kalbėjo apie to meto naujųjų laikų žmones – evangelikus. Dabar, pasak kalbėtojos, mes turime tą istorijos tarpsnį įvertinti. Vienas iš tų laikų asmenybių buvo ir A. Kulvietis – naujųjų laikų herojus. Laiškas, skirtas Bonai Sforcai – požiūrių deklaracija – yra pirmasis toks lotyniškas tekstas lietuvių literatūroje.
Renesanso laikotarpiu labai buvo populiarios laidotuvių kalbos. Tokia buvo išleista ir apie A. Kulvietį. D. Pociūtė taip pat trumpai papasakojo apie būsimus darbus: ketinama išleisti jo pirmąjį „Tikėjimo išpažinimą“, kuriame skelbiamos religinės laisvės ir patriotinės nuostatos. A. Kulvietis tikėjo tiesos galimybe, buvo amžinas keleivis, nes keliavo pažinimo keliu ir visą savo neilgą gyvenimą tam paskyrė. Jis padarė perversmą mūsų kultūroje.
Šiame romane pasakojama vieno iš lietuvių raštijos pradininkų, pedagogo, teisės mokslų daktaro Abraomo Kulviečio gyvenimo istorija. Jis, įgijęs žinių Krokuvos, Leuveno, Sienos ir Vitenbergo universitetuose, jų skleisti sugrįžta į Vilnių. Karalienės Bonos globojamas, kurią sužavėjo savo puikiu humanistiniu išsilavinimu, įsteigia mokyklą rengti būsimiems studentams. Nebeištvėręs Katalikų bažnyčios persekiojimo dėl skleidžiamų reformacijos idėjų, pabėgo į Karaliaučių, kuriame kunigaikščiui Albrechtui padeda įkurti universitetą. Jame dėsto graikų bei hebrajų kalbas.
Į pasaulį išėjęs mokytis bei jį keisti, susilpnėjus protestantų persekiojimams, 1545 m. A. Kulvietis grįžta tėviškėn ligotas, tačiau vis vien tvirtai tikėdamas savo nuveiktų darbų svarba ir reikalingumu.
Autorė atskleidžia savo tikslo siekiantį intelektualą, tvirto būdo, tačiau abejojantį, jautrų, vidinių prieštaravimų visaip blaškomą žmogų.
Taip pat E. Barauskienė papasakojo apie įdomią ir sudėtingą šios knygos kelionę, jos gimimą, rašymą, struktūrą. Prisiminė kitas savo parašytas knygas, jų reikšmę.
Jos knyga „Vyžeikių karalienė“ apie Ievą Simonaitytę apdovanota Klaipėdos apskrities administracijos I. Simonaitytės literatūrinė premija; vėliau tos knygos penkias noveles atskira knyga išleido vokiečių kalba. Rašytoja taip pat 2006 m. yra pelniusi Agluonėnų seniūnijos įsteigtą I. Simonaitytės premiją už Mažosios Lietuvos krašto etnokultūros puoselėjimą. Sudarė bei išleido pasakojimų knygą „Mažas miestelis prie didelio kelio“. Joje dalį straipsnių parašė pati. Vėliau sudarė šios knygos antrąją dalį bei pavadino „Prisiminimai ir kūryba. Priekulė“. 2007 m. išleido istorinį romaną apie Martyną Mažvydą „Žodi, nekrisk ant akmens“.
Rašytojos E. Barauskienės kūryba bei veikla yra įvertinta ir kitais apdovanojimais: Martyno Jankaus Mažosios Lietuvos kultūros paveldo premija, 2008 m. tapo Gargždų miesto garbės piliete, yra literatūrinio rudens – 2009 m. „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ nominantė.
Rašytoja susilaukė gražių pagyrimo žodžių bei gėlių, ypač ją sveikino ir džiaugėsi buvusios bendrakursės.
*Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos : istorinis romanas / Edita Barauskienė. Vilnius : Versus aureus, [2009] ([Vilnius] : Jungtinės spaudos paslaugos), 477, [3] p. ; tiražas 1000 egz.
Birutė Žemaitaitytė, Vilnius