1894 m. kovo 19 d. Žemaičių Naumiestyje (Raseinių aps.) gimė Kristupas Gudaitis, Nepriklausomybės kovų savanoris, gydytojas, medicinos mokslų daktaras, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos prezidentas.
1911 m. Žemaičių Naumiestyje kantoriui Frydrichui Megniui (1873–1950) ėmus leisti pirmąjį lietuvišką Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų periodinį leidinį – savaitraštį „Svečias“ (ėjo 1911–1914 m.) ir įkūrus spaustuvę, joje talkino ir Kristupas Gudaitis. 1913 m. jis įstojo į Sankt Peterburgo evangelikų vidaus misijos seminariją. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, grįžo į gimtinę, mokytojavo Naumiesčio pradinėje mokykloje, tarnavo evangelikų liuteronų parapijos kantoriumi. 1915 m. buvo vokiečių valdžios suimtas ir išvežtas į Vokietiją.
1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, gruodžio 16 d. baigė Karo mokyklą, leitenanto laipsniu paskirtas į 7-ą pėstininkų pulką. Dalyvavo kovose su lenkais ties Merkine, pasižymėjo lemiamose Lietuvai kautynėse ties Širvintomis (buvo sunkiai sužeistas), apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu ir Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu. 1921 m. balandžio 29 d. perkeltas į Generalinio štabo žvalgybos skyrių. 1922 m. spalio 9 d. paleistas iš kariuomenės mokytis aukštojoje mokykloje.
Eksternu įgijęs brandos atestatą, 1922 m. pradėjo studijas Kaune ką tik įkurto Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Literatūros skyriuje. 1923 m. rudenį tame pačiame universitete ėmė studijuoti mediciną. 1931 02 11 įgijęs „medicinos gydytojo“ teises, liko VDU Bendrosios patologijos bei patologinės anatomijos katedroje, pradėjo dirbti chirurginėje klinikoje. 1934–1938 m. dirbo Klaipėdos ligoninėje chirurgijos ir ginekologijos akušerijos skyriaus gydytoju. 1936 m. Kristupui Gudaičiui suteiktas chirurgijos, 1938 m. – akušerijos ir ginekologijos specialisto vardas. 1937 m. Berlyne tobulinosi plaučių chirurgijoje. 1939–1940 m. dirbo Kauno kalėjimo ligoninės vyr. gydytoju, iš pareigų atleistas sovietinių okupantų. Buvo parengęs daktaro disertaciją „Pirminė plaučių karcinoma Lietuvoje ir jos priežastys bei patologija“, tačiau apginti ją sutrukdė prasidėjęs karas.
Greta savo tiesioginio darbo Kristupas Gudaitis aktyviai dalyvavo bažnytinėje visuomeninėje veikloje, nuo 1923 m. dešimt metų buvo Lietuvių evangelikų liuteronų sąjungos „Pagalba“ pirmininkas, drauge su kitais Lietuvos universitete 1928 m. kovo 29 d. įregistravo studentų draugiją „Mažoji Lietuva“, o 1930 m. sausio 9 d. – „Donelaičio“ draugiją. Nuo 1925 m. buvo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios lietuvių sinodo narys, 1937 m. gruodžio 19 d. sinodui pirmininkavo. Pasisakė už glaudesnį bendradarbiavimą su evangelikais reformatais, buvo 1936 m. spalio 5 d. Kaune įsteigtos Lietuvos evangelikų sąjungos (pirmininkas dr. Otonas Stanaitis) centro valdybos narys.
1938 m. vasario 8 d. Kristupas Gudaitis patvirtintas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos prezidentu, šias pareigas ėjo 1938–1941 m. Už Konsistorijos reikalų tinkamą tvarkymą ir evangelikų liuteronų lojalumą Lietuvos Respublikai prezidento Antano Smetonos 1938 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu, o Latvijos Vyriausybė, įvertinusi Lietuvos ir Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčių bendradarbiavimą, Kristupą Gudaitį tais pačiais metais apdovanojo Latvijos Respublikos aukščiausiu Trijų Žvaigždžių ordinu.
1941 m. pradžioje Kristupas Gudaitis ir faktiškai visa Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovybė iš sovietų okupuotos Lietuvos pasitraukė į Vokietiją, paskutiniame Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos posėdyje 1941 m. sausio 31 d. pavedusi Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai vadovauti Lietuvoje pasiliekančiam kunigui Erikui Leijeriui (1906–1951), paskyrusi šį naujuoju visos bažnyčios senjoru (vyskupu).
Pasitraukęs į Vokietiją, Kristupas Gudaitis dirbo įvairiose ligoninėse, nuo 1946 m. – pabėgėlių stovyklose ir sanatorijose. Pabaltijo universitete Hamburge (Pinneberge) 1948 m. apgynė dar Lietuvoje parengtą disertaciją ir įgijo medicinos daktaro laipsnį, 1948–1949 m. dėstė šiame universitete, buvo asocijuotasis profesorius.
Kristupas Gudaitis siekė ir toliau vadovauti išeivijoje 1946 m. lapkričio 9–10 d. Lėbenštete (Lebenstedt) įsteigtai Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčiai, tačiau Imbshauzene 1948 m. gruodžio 7–12 d. sušauktas lietuvių evangelikų liuteronų sinodas atmetė jo pasiūlymą aiškindamas, kad emigracijos sąlygos reikalauja kitokio pobūdžio bažnyčios ir vadovybės.
1949 m. pabaigoje dr. Kristupas Gudaitis iš Vokietijos persikėlė į JAV, įsikūrė Čikagoje. Dirbo ligoninėje, nuo 1956 m. vertėsi privačia gydytojo praktika Vorene (Warren, Ilinojaus valstija). Prisijungė prie senosios išeivijos evangelikų liuteronų bažnyčios, nuo 1954 m. buvo nuolat renkamas JAV ir Kanados lietuvių evangelikų liuteronų sinodo, veikusio atskirai nuo naujosios išeivijos bažnyčios, pirmininku. Aktyviai bendradarbiavo išeivijos spaudoje, buvo Bostono Lietuvių enciklopedijos straipsnių apie lietuvius evangelikus autorius. 1957 m. išleido monografiją „Lietuviai evangelikai“, 1967 m. paskelbė istorinę studiją apie Tauragės evangelikų liuteronų parapiją.
Dr. Kristupas Gudaitis žuvo autoavarijoje 1972 m. rugpjūčio 26 d. Vorene, palaidotas Čikagos Tautinėse lietuvių kapinėse.
LELB Konsistorijos prezidentas Kristupas Gudaitis 1938 m.
Lietuvos Universiteto studentų „Donelaičio“ draugijos steigėjai 1930 m. Sėdi iš kairės: mok. teol. stud. Mikas Jonušaitis, stud. Stanaitytė, teol. stud. Mikas Preikšaitis, med. stud. Kristupas Gudaitis. Stovi iš kairės: teol. stud. Adolfas Keleris, teol. stud. Jurgis Gavėnis ir teol. stud. Martynas Preikšaitis. Nuotrauka iš leidinio „Alma mater“, 1930
Estijos evangelikų liuteronų vyskupo dr. Hugo Bernhardo Rahamägi apsilankymas Kaune 1938 m. gegužės 7 d. Sėdi iš kairės: LELB Konsistorijos viceprezidentas kun. Adomas Gelžinius, Konsistorijos prezidentas Kristupas Gudaitis, Estijos vyskupas dr. H. B. Rahamägi, Lietuvos ev. reformatų kolegijos generalinis superintendentas prof. dr. Povilas Jakubėnas, LELB vokiečių sinodo senjoras, probstas Paulius Tittelbachas. Stovi iš kairės: LELB Konsistorijos sekretorius R. Kopas, Konsistorijos reikalų vedėjas Albertas Juozuvaitis, dr. Otonas Stanaitis, doc. lic. kun. Jonas Pauperas, dr. Martynas Yčas ir Konsistorijos prokuroras Karolis Žalkauskas. Nuotrauka iš „Lietuvos evangelikų kelias“, 1938 05 22, Nr. 21 (160), p. 111