Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje vasario 27-ąją, „nekasdienių pasimatymų dieną“, pristatyta unikali istorinė knyga „Nidos mokyklos kronika“ (išleido „Petro ofsetas“, 2016).
Sausakimšoje konferencijų salėje naująją knygą pristatė jos sudarytojai dr. Gitanas Nausėda ir Vilija Gerulaitienė, moksliniai recenzentai VU prof. habil. dr. Domas Kaunas ir KU prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė bei viena parengėjų, Berlyno Humboldtų universiteto habil. dr. Christiane Schiller, Vokietijoje veikiančios Baltų studijų draugijos pirmininkė.
Kronika smulkiai dokumentuoja 1894–1944 m. laikotarpį ir aprėpia ne vien mokyklos, bet visos Nidos bendruomenės įvykius. Išsamiai aprašoma Nidos bažnyčios ir mokyklos įkūrimo bei pastatymo istorija, žvejų bendruomenės kasdienybė ir reikšmingi kaimo, Kuršių nerijos ir Klaipėdos krašto įvykiai. Tokias kronikas mokytojai rašė Prūsijos valdžios nurodymu. Turėjo būti aprašytas ne tik mokyklos, bet ir visos gyvenvietės, visos bendruomenės gyvenimas, taigi iš kronikos sužinome daug daugiau nei vien mokyklos istoriją. Aprašoma Nidos dailininkų kolonijos veikla, pirmieji poilsiautojai, nerijos virsmas patraukliu kurortiniu regionu, Tautinių drabužių draugijos sukūrimas, nerijos muziejaus Nidoje steigimas. Anot V. Gerulaitienės, yra žinoma, kad Nidos mokyklos kronika buvo rašoma dar anksčiau, tačiau iš tų dienų išliko tik į knygą įdėtas 1858 m. pamokų tvarkaraštis.
Gausiai nuotraukomis ir laikraščių iškarpomis iliustruotą kroniką – du įrištus tomus – 1923 m. pradėjo ir rašė vyriausiasis mokytojas Henry Fuchs (1897–1985), o nuo 1934 m. iki 1944 m. pabaigos tęsė vėliau mokyklai vadovavę mokytojai. Artėjant sovietiniams okupantams, kronikos rankraštis buvo išvežtas į Vokietiją ir ilgą laiką laikytas dingusiu, išskyrus jo fragmentų kopijas. Laimingo atsitiktinumo dėka senųjų knygų kolekcininkas dr. Gitanas Nausėda (ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas) 2012 m. pavasarį rankraštį aptiko ir įsigijo Berlyno aukcionų namuose „Bassenge“.
„Pervertęs rankraštį, iš karto supratau, kad neturiu moralinės teisės padėti jo vien tik į savo knygų lentyną“, – pasakojo kolekcininkas. Pasikonsultavus su Mažosios Lietuvos istorijos žinovais, nuspręsta rankraštį pirmiausia išleisti originalo – vokiečių kalba. Jau numačius knygos pristatymo datą 2013 m. rudenį, paskutinę dieną prieš atiduodant medžiagą spaustuvei, laukė malonus netikėtumas. Savaitraštyje „Literatūra ir menas“ publikuotą Astridos Petraitytės interviu su dr. G. Nausėda apie spaudai rengiamą leidinį perskaičiusi Nidos mokyklos direktorė ir ilgametė mokytoja Rūta Žeimienė leidėjams padovanojo dar vieną Nidos mokyklos kronikos rankraštį, kuris apima istorinį laikotarpį nuo 1894 m. iki 1923 m.! Šitaip 2013 m. pabaigoje Vilniuje vokiškai išleista visus penkiasdešimt metų aprėpianti „Chronik der Schule zu Nidden“.
Knyga sudaryta iš trijų dalių: 1. Nidos mokyklos kronika (rankraščių faksimilės, 1894–1923 m.), 2. Nidos mokyklos kronika. I tomas (1923–1933 m.) ir 3. Nidos mokyklos kronika. II tomas (1934–1944 m.). Šiemet išleistoji lietuviška knygos versija nėra tik vokiškosios knygos vertimas. Leidinį papildo LR Prezidento Valdo Adamkaus žodis skaitytojams, leidinio iniciatoriaus ir sudarytojo dr. Gitano Nausėdos žodis, įvadiniai dr. Nijolės Strakauskaitės, habil. dr. Christianės Schiller ir Vilijos Gerulaitienės straipsniai, vieno kronikos autorių Henry Fuchso spalvinga autobiografija, dalykiniai komentarai, rodyklės. Rankraštis buvo gausiai iliustruotas nuotraukomis, tuomečių laikraščių iškarpomis, žemėlapiu, laiškais ir net pinigų pavyzdžiais. Visi jie kokybiškai reprodukuoti knygoje.
Kęstutis Pulokas
Nuotraukos autoriaus
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016 Nr.3
„Nidos mokyklos kronikos“ sutiktuvės tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje
Knygos rengėjus mugėje sveikina Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.