Šie metai skirti lietuvių kalbos kultūrai aktualizuoti, taip pat švenčiame 500-ąsias Reformacijos metines, prisimindami Lietuvai daug iškilių, meilę gimtajai kalbai puoselėjusių, raštijos ir kultūros srityje veikusių, švietimo sistemą formavusių asmenybių, tarp jų – Martyną Mažvydą, Kristijoną Donelaitį, Joną Bretkūną, Abraomą Kulvietį.
Klaipėdos rajono žemėje gyveno ir kūrė, gaivino tautiškumą, kovojo už lietuvių kalbos išsaugojimą, laisvą spaudą, dėjo pamatus valstybei, savivaldai ir moderniai, laisvai ir bendruomeniškai visuomenei Vilius Gaigalaitis, Mykolas Vaitkus, Jonas Birškus, Johanas Ferdinandas Kelkis, Johanas Frydrichas Šrėderis, Jurgis Traušys, Ieva Simonaitytė ir daugelis kitų krašto šviesuolių. Kokie buvo jų veiklos ir kūrybos kontekstai? Kaip ir kodėl juos išaugino ši žemė? Ką jiems davė gimtojo žodžio skambesys, kokia buvo jo galia ir kur ji veda mus dabar?
Gegužės 4 d. 14 val. Priekulėje, Evangelikų liuteronų parapijos namuose, ir gegužės 5 d. 15 val. Gargžduose, J. Lankučio viešojoje bibliotekoje, renginiai, skirti Lietuvių kalbos kultūros metams ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai.
Kviečiame visus dalyvauti!
Inkliuzai gintare
Dr. DALIA KISELIŪNAITĖ – Klaipėdos universiteto profesorė, jos mokslinės veiklos kryptys − dialektologija, onomastika, etnolingvistika, baltų kalbų istorija. Knygų „Pamarių sakmės“ … sudarytoja, autorė, dizaino per tyrimus projekto „Karklės atlaso“ viena iš rengėjų, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vaikų ir jaunimo ansamblio „Vorusnėlė“ vadovė. Kolektyvas propaguoja Mažosios Lietuvos liaudies kūrybą, išskirtinis jo bruožas − dėmesys ne tik pasaulietiškajam, bet ir religiniam Mažosios Lietuvos etninės kultūros palikimui.
Mažojoje Lietuvoje nuo seno liuteroniškos pamaldos vykdavo ir lietuvių kalba. Taip stengtasi vietos žmones paveikti protestantizmo dvasia, tačiau tai kartu sudarė unikalią galimybę išsaugoti savąją kalbą. Jos tarminės ypatybės senuosiuose giesmynuose išliko lyg inkliuzai gintare. Šiandien galime lyg pro didinamąjį stiklą tyrinėti ir atrasti savitą kalbos, lietuvininkų būdo ir dvasios grožį.
Prof. Dalia Kiseliūnaitė atskleis liuteroniškų giesmių kalbos turtus, ypatybes ir pristatys giesmynus kaip Mažosios Lietuvos kultūros palikimą, kuriuo mes galime didžiuotis ir šiandien.
Raibuliuojančios kontekstų ribos
Dr. RIMA BAKŠIENĖ – Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, viena iš Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijos sudarytojų. Gimusi Šakių rajone, bendrinės lietuvių kalbos tėviškėje, tyrėja savo darbuose aptaria gimtosios šnektos bruožus. Jos surinkti gimtųjų apylinkių tekstai ne tik bus naudingi tolesniems moksliniams tyrimams, bet ir padės populiariai pažinti tarmės savitumą, žodžio trapumą ir gyvybę, intonaciją, melodiją…
Naujausioje kartu su Daiva Vaišniene parengtoje studijoje „Klaipėdos krašto aukštaičiai: tekstai ir kontekstai“ prisiliečiama prie tarmės, dar išlikusios nedideliame plotelyje Nemuno žemupyje – nuo Smalininkų iki Lauksargių, Katyčių ir Juknaičių. Tai Mažosios Lietuvos aukštaitiškųjų tarmių, sukūrusių lietuvių kalbos raštijos pamatus ir ištirpusių kitose kalbose ir tarmėse, trapus palikimas. Koks jis? Ar vakarų aukštaičiai ir žemaičiai sukuria kontekstus vieni kitiems? Kaip tai atsiskleidžia tekstuose?
Kokia lietuvių kalbos padėtis šiandien?
Dr. AURELIJA TAMULIONIENĖ – Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja, Mokyklinės lituanistikos temos vadovė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentė.
Pastaruoju metu atsivėręs platus Europos ir pasaulio gyvenimo kontekstas suteikia daug galimybių. Tautų ir kalbų sąlyčiai labai artimi. Turėtume justi išskirtinumą ir pasididžiavimą savo kalba. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Pranešime bus kalbama apie kalbos ir jos vartotojų ryšį, visuomenės kalbines nuostatas, bendrinės kalbos pokyčius, kaip suprantama pagarba kalbai, kokių modernių būdų ir priemonių ieškoma lietuvių kalbos prestižui stiprinti.
Gargžduose, J. Lankučio viešojoje bibliotekoje, bus apdovanoti žurnalistai ir mokiniai, dalyvavę rašinio apie gimtąjį kraštą konkurse.
Jau savaitę prieš renginį Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos bibliotekoje bus galima apžiūrėti kilnojamąją ekspoziciją „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“, kuri atkeliaus ir į Gargždus – J. Lankučio viešąją biblioteką. Kviečiame visus apsilankyti!
