http://www.voruta.lt/po-pasauli-klajojes-baletas-vaivos-juosta-grizta-i-lietuvos-scena/
2014 m. GRUODŽIO 4 d. 18.30 val.
Lietuvos valstybinio rusų dramos teatro salėje (J.Basanavičiaus g. 13)
Pastatymas skiriamas kompozitoriaus Vlado Jakubėno 110 gimimo metinėms
Bilietus platina: www.tiketa.lt, informacija 1588.
Premjera – gruodžio 4 dieną 18:30 Lietuvos rusų dramos teatre.
Prieš septyniasdešimt metų, anuomet dar jauną kompozitorių Vladą Jakubėną parašyti muziką baletui „Vaivos juosta“ įkvėpė literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius. Tačiau Antrojo pasaulinio karo šmėkla premjeros talentingų kūrėjų šedevrui sulaukti neleido. 1941-aisiais sudegė partitūra, po dviejų metų kompozitorius iš atminties atkūrė klavyrą, tačiau orkestruotės sukurti nespėjo, – pasitraukė iš tėvynės. Penkiasdešimt metų Vlado Jakubėno šeimos archyve Čikagoje išgulėjęs kūrinys šiandien grįžta į Lietuvos sceną. Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugija ir „Baltijos baleto teatras“ gruodžio 4-ąją nacionalinio baleto gerbėjus kviečia į premjerą – dviejų dalių baletą „Vaivos juosta“.
Savo kelią į Lietuvą sceną „Vaivos juosta“ pradėjo 1993-aisiais, kai buvo įkurta kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugija. Jos pastangomis iš Čikagoje gyvenančios kompozitoriaus sesers šeimos buvo gautas klavyras. Dvidešimt metų užtruko, kol buvo restauruota baleto muzika, sukurta orkestruotė. Šių dienų teatrui kūrinį pritaikė kompozitorius Marius Baranauskas. „Baleto muzika- efektinga, kupina kontrastų, kulminacijų ir lengvai įsimenančių temų, – sako kompozitorius. – Prie šio kūrinio orkestruotės dirbau ne vienerius metus. Stengiausi rasti balansą tarp Vlado Jakubėno stiliaus ir modernaus orkestro galimybių. Šiuolaikinėmis orkestro priemonėmis papildyta orkestruotė atskleidžia ir nuspalvina subtilius šio baleto niuansus, paryškina kontrastus ir priartina skambesį prie šiuolaikinio klausytojo“.
„Vaivos juostai“ atgimti Lietuvos scenoje padeda ir Nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigento Modesto Pitrėno vadovaujamas, praėjusią vasarą jis atliko ir įrašė baleto muziką. „Baleto muzika patyrė skaudžią lemtį, – sakė dirigentas Modestas Pitrėnas. – Gražu, kad po tiek metų galime įžvelgti lietuvių išeivijos kūrybos kontūrus bendroje muzikos literatūroje ir koncertinėje veikloje“.
Septyniasdešimt metų po pasaulį klaidžiojusiam, scenos per tą laiką taip ir nepamačiusiam kūriniui kūną suteikti ėmėsi jauna „Baltijos baleto teatro“ trupė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė. „Lietuviškoji mūza – Vaiva prisidės prie nūdienos pasaulio blogybių ir grėsmių moralinio teismo, – neabejoja choreografė. – Baletas, sukurtas pagal lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus stilizuotą nacionalinį mitą, yra gražiausias ir skausmingiausias paminklas Lietuvai visoje mūsų tautinio baleto istorijoje. Gimusi „ant parako statinės“, išgyvenusi karo dramas, Vaiva juk išdrįso pasipriešinti agresijai ir žuvo, įkvėpdama žmonėms atgimimo viltį. Tai aktualu iki dabar, įamžina lietuvių išeivijos kūrėjų įnašą į taikią pasaulio ateitį. Tokio veikalo mums gali pavydėti ne tik Europos teatrai, bet ir visa tarptautinė baleto arena“.
Išeivijos lietuviai daug prisidėjo, kad „Vaivos juostos“ premjera Vilniuje įvyktų. Valstybė spektaklio kūrėjų neparėmė, savo lėšomis prisidėjo kompozitoriaus Vlado Jakubėno sesers dukra Erika Brook, ponia Dalia Bobelienė bei JAV gyvenantys lietuviai.
Idėja sukurti pirmąjį trijų veiksmų baletą kompozitoriui Vladui Jakubėnui kilo 1933 metais, kai to meto spaudoje užvirė diskusija – kodėl nėra nacionalinio baleto. To meto Valstybės teatras buvo kaltinamas aplaidumu, apie tai kalbėjo ne tik menininkai, bet ir kultūrininkai. Diskusijų sūkuryje įvykęs Vlado Jakubėno ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus susitikimas buvo lemtingas, – rašytojo stilizuotas lietuviškas mitas „Perkūnas, Vaiva ir Straublys“ jauną kompozitorių įkvėpė sukurti muziką mitinės sakmės motyvais. Libretą parašyti sutiko pats sakmės autorius. Muzikinė kūrinio dramaturgija plėtojama buvo iki pat 1939 metų. Baleto premjera, gali būti, būtų įvykusi 1941-aisiais, jei to meto Valstybės teatro dirigentas Leiba Hofmekleris nebūtų patekęs į žydų getą. Vladas Jakubėnas pasistengė, kad gete jo bičiulis dirigentas gautų leidimą perrašyti baleto „Vaivos juosta“ partitūrą. Tačiau 1941 metais gete kilęs gaisras sunaikino ir partitūrą, ir patį dirigentą. Tokią netektį išgyventi kompozitoriui nebuvo lengva, tačiau jis pasistengė iš atminties atkurti baleto fortepijono klavyrą. Instrumentuoti jo nespėjo, – ir Vladas Jakubėnas, ir Vincas Krėvė-Mickevičius 1944-aisiais pasitraukė iš tėvynės. Abu kūrėjai mirė užsienyje, o jų bendras kūrinys ilgiems dešimtmečiams liko komodos stalčiuose.
„Vaivos juosta“ pasakoja apie dangaus centre viešpatavusią gėrio ir grožio dievaitę Vaivą. Pamilusi žemės sūnų Straublį, ji padovanoja jam pasakiško grožio juostą ir palieka dangiškąjį rojų. Perkūnas, negalėdamas susitaikyti, kad juosta skirta ne jam, pagrobia Vaivą ir parsigabena į savo rūmus jūros dugne. Perkūno žmona tapusi Vaiva iš savo sielvarto, širdgėlos, ašarų ir nuostabių žemės prisiminimų nuaudžia dar vieną juostą ir pabėga pas savo mylimąjį. Tačiau jos laimė ilgai netrunka – grėsmingos jūros bangos ima daužyti krantą, o galingas Perkūno trenksmas nusineša Vaivą amžinybėn. Danguje suspindusi vaivorykštė – tai Vaivos siela, įkvėpimą ir talentą žadinanti, juos globojanti esybė.
Baletas „Vaivos juosta“
Muzika – Vladas Jakubėnas
Orkestruotė – Marius Baranauskas
Režisierė, choreografė – Marija Simona Šimulynaitė
Kostiumų dailininkė – Dalia Šivickienė
Scenografija – Marija Simona Šimulynaitė, Laura Radzevičiūtė
Video projekcijų autorius – Mantas Bardauskas
Šviesų dailininkas – Tadas Valeika
Choreografės asistentė – Laura Radzevičiūtė
Muziką atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas Modestas Pitrėnas
Šoka – Grytė Dirmaitė, Kristina Tarasevičiūtė, Andrius Butkys, Žilvinas Beniuševičius, Naglis Bierancas, Mantas Černeckas, Yuhi Yonekura, Irina Nazarenko, Agnė Steponkevičiūtė, Viktorija Numova, Vesta Gineitytė, Karolina Matačinaitė, Neringa Česaitytė, Adam Czaplis.
http://balticballet.com/2014/11/24/pirma-karta-lietuvoje-baletas-vaivos-juosta/
http://www.voruta.lt/muzika-kuri-gime-sokio-spektakliui/
Pagal kompozitoriaus Vlado Jakubėno muziką sukurtą baletą stato V. Jakubėno draugija ir režisierė, choreografė Marija Simona Šimulynaitė, kuri kartu su Baltijos baleto teatro trupe į pasaulį paleis dar neregėtą, Vinco Krėvės-Mickevičiaus mitinės sakmės “Perkūnas, Vaiva ir Straublys” (1920), motyvais paremtą kūrinį “Vaivos juosta”. Spektaklio orkestruotė – Mariaus Baranausko, kostiumų dailininkė – Dalia Šivickienė, scenografija – Marija Simona Šimulynaitė ir Laura Radzevičiūtė, video projekcijų autorius – Mantas Bardauskas, šviesų dailininkas – Tadas Valeika, muziką atlieka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas – Modestas Pitrėnas.
“Vaivos juostos” premjeros (gruodžio 4 d.) data yra simbolinė – 1925 m. Lietuvoje buvo parodytas pirmasis baleto spektaklis – Leo Delibeso „Kopelija“. Taip pat ši data yra artima V. Jakubėno mirties metinėms – kompozitorius mirė 1976 m. gruodžio 13 d. Čikagoje. Be to, „Vaivos juosta“ bus rodoma Lietuvos rusų dramos teatre – 1948-1973 m. čia veikė operos ir baleto teatras.
Spektaklio choreografės ir režisierės S. M. Šimulynaitės teigimu, šis baletas yra ypatingas tuo, kad „tai yra nacionalinis baletas, kuris dar niekada nebuvo pastatytas iki šiol. Tai yra lietuvių literatūros klasika, su iškalbinga muzika, bei labai stipria ir spalvinga dramaturgija. Balete vyrauja muzikiniai kontrastai, kurie išreiškiami jausmu, šokiu ir kūno judesiu.“ Būtent orkestro atliekama muzika įkvėpė režisierę sukurti šį baletą – „Ta muzika gimė, kad būtų naudojama šokiui. Kartu ji labai kinematografiška, turinti perspektyvą kažkada ateityje pavirsti šokio kinu“.
Dar šis kūrinys ypatingas tuo, kad tai pirmoji Lietuvoje šiuolaikinė klasikinio baleto interpretacija – „Vaivos juosta“ savo pastatymo laukė nuo 1938 m., tačiau dėl įvairių trukdžių, tokių kaip gaisras, Antrasis pasaulinis karas, ji taip ir nebuvo pastatyta. Galiausiai, V. Jakubėno muzikai suteiktas šansas atgimti XXI a., šiuolaikiniame baleto teatre.
Pagrindinė šio baleto mintis – viltis, kuri pasireiškia per Vaivos mirtį ir reinkarnaciją. Anot režisierės, „tos vilties kaip niekad reikia šiandien, nes tai, kas vyksta su žmonėmis, esančiais šalia mūsų, yra apsiniaukęs dangus, kuriame laidomi tik Perkūno žaibai, o ne šviečia ryškiaspalvė vaivorykštė. Vaivorykštė – tai tarsi jungtis tarp lietuvių, emigravusių iš gimtosios šalies ir tebegyvenančių čia“.
„Vaivos juostoje“ šoks Grytė Dirmaitė, Kristina Tarasevičiūtė, Andrius Butkys, Žilvinas Beniuševičius, Naglis Bierancas, Mantas Čiarneckas, Yuhi Yonekura, Irina Nazrenko, Agnė Steponkevičiūtė, Viktorija Numova, Vesta Gineitytė, Karolina Matačinaitė, Neringa Česaitytė ir Adam Czaplis.
M. S. Šimulynaitė kartu su Baltijos baleto trupe yra sukūrusi itin daug dėmesio ir pagyrų sulaukusį šiuolaikinio baleto spektaklį „Kitas pasaulis“, atliekamą pagal Depeche Mode muziką, taip pat ji kartu su minėta trupe yra pastačiusi šiuolaikinio baleto spektaklius „Saulės smūgis“ (pagal The Beatles muziką), „Arachnė“ ir kt., dirbusi Estijoje, Vanemuine teatre, praktikavosi Švedijoje, pastatė daugybę operų, tarp jų ir trumpametražes, muzikinius spektaklius.
Šiuolaikinio šokio baletas „Vaivos juosta“ pagal V. Jakubėno muziką vyks š. m. gruodžio 4 d., 18.30, Lietuvos rusų dramos teatre.
Vaida Pakarklytė