Žukų bažnyčios šimtmečio minėjimo pamaldos

Žukai. Ar jums ką nors sako toks gyvenvietės pavadinimas? Dažnas išgirdęs kiek sutrinka. Ir ne todėl, kad Lietuvoje Žukai treji: Pagėgių, Švenčionių ir Trakų savivaldybėse (be jų Lietuvoje dar atrastume Zūkus bei Žukaičius). O todėl, kad Pagėgių savivaldybės Žukai mažai žinomi, juose nedaug įvykių, gyvenvietė paminima nebent kokiame straipsnyje apie kontrabandos gabentojus. Pati gyvenvietė, nors tik už kilometro nuo judraus Šilutės – Jurbarko kelio, visgi pasislėpusi miškų apsuptyje. Retam tenka čia pravažiuoti ar apsilankyti.

Spalio 20-oji ne vienam liuteronui tapo pažinties su Žukais ir prieš šimtą metų ten statyta unikalia ir didele bažnyčia diena. Konsistorija, pasiūlius kun. dr. Dariui Petkūnui, nutarė giesme ir malda pažymėti Reformacijos dieną ir Žukų bažnyčios pastatymo bei pašventinimo šimtmetį. Per pastaruosius penkis dešimtmečius antrą kartą toje bažnyčioje rinkosi maldininkai (paprastai pamaldos laikomos greta esančiuose parapijos namuose).

Dvilypės mintys tądien lindo į galvą. Ne vienas ištarė: „Čia gražu!“ Ir stebėjosi, kad jo koja čia dar nebuvusi, o juk visai šalia! Jaučiama, kad iki 1940 m. buvo gyventa gerai ir pasiturimai. Didingi, tarsi pilies, bažnyčios mūrai… Kita vertus, skaudu žiūrėti į sužalotą nykstančią pačią bažnyčią ir kitą paveldą, beveidžius dviaukščius gyvenamuosius daugiabučius ir gyvenvietę, kuriai žymia perspektyva, regis, dar nė nekvepia. Bent jau kol kas.

Tokioje atmosferoje itin aktualus buvo vyskupo M. Sabučio žodis pagal aukščiau užrašytus pranašo Ješajo žodžius (Jez 62, 6-7). Vyskupas ragino atstatyti tiek dvasinę tikėjimo Jeruzalę savo širdyse, tiek nenusiminti ir neduoti ramybės Viešpačiui, kol nebus visai atstatyti regimos tikėjimo išraiškos – Žukų bažnyčios mūrai. Kai kas tame išgirdo ir potekstę – neduoti ramybės žemiškiesiems Lietuvos „viešpačiukams“ – Kultūros vertybių apsaugos departamentui, kitoms institucijoms, kad Žukų bažnyčia būtų baigta remontuoti ir išsaugota.*

Nors pamaldose dalyvavo ne tiek daug atvykusiųjų iš toliau, kiek tikėtasi, tačiau džiugu buvo išvysti daugumą pačių Žukų (netgi „proginių“) parapijiečių. Vyskupas padėkos raštais atskirai įvertino ir pagerbė pagrindines Žukų parapijos rūpintojėles, seseris Šulcaites: Ketę Lendraitienę ir Ievą Globienę.

Maloniai nustebino Klaipėdos parapijos kunigas Reincholdas Moras, LELB ir Klaipėdos parapijos vardu, Žukų parapijai dovanodamas visą liturginio „inventoriaus“ komplektą: pastatomą kryžių, žvakides ir žvakes, Šv. Vakarienės indus, keturių liturginių spalvų altoriaus užtiesalus. Nuostabi dovana tokia proga viltingai žvelgiant į ateitį!

Prie pietų stalo Pagėgių meras K.Komskis papasakojo apie Žukų dabartį ir perspektyvas. Diskutuota ir dėl tolesnio bažnyčios likimo bei jos panaudojimo.

Turiningą susiėjimą Žukuose užbaigė kun. dr. Charleso Evansono teologinis seminaras kunigams „Visi šventieji“. Kun. Ch.Evansonas išsamiai išdėstė Visų šventųjų dienos, minimos lapkričio 1d. taip pat ir liuteronų bažnyčiose, atsiradimo ir vystymosi istoriją bei teologinį pagrindimą, nagrinėjo problemišką klausimą, ar tikrai visi yra šventieji ir kaip derėtų teisingai interpretuoti šio minėjimo prasmę, supažindino su tos dienos liturgija, atsakė į kunigų klausimus minėta tema.

Bažnyčios ir Žukų parapijos vardu nuoširdžiai dėkojame visiems tądien susirinkusiems stiprinti žukiškių Vilties, dosniai bažnyčios remontui aukojusiems šventinių pamaldų dalyviams, Žukų parapijos moterims, sutvarkiusioms ir paruošusioms bažnyčią bei aplinką pamaldoms, vaišinusias susirinkusius gardžiais pietumis, muzikei Renatai Moraitei, taip pat kraštotyrininkui Algirdui Žemaitaičiui ir visiems, prisidėjusiems, kad „Žukų Jeruzalė“ gyvuotų.

Kun. Ridas Tamulis „Lietuvos evangelikų kelias“, 2007 Nr.11

* Plačiau apie tai skaitykite: „Lietuvos evangelikų kelias“ Nr. 9, 2007 m. rugsėjo mėn., p.4-6

Nuotraukos iš šventinių pamaldų:

http://picasaweb.google.com/ridas.tamulis/PamaldosUkuose20071020

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.