Mėnesio archyvas: spalio 2016
Vytauto A. Gocento tapybos darbų paroda „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“
Bibliotekininko ir kraštiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys, pavadintas „Peizažas: Klaipėda, Šilutė, Rusnė. 2012–2016“, sudarytas iš autoriaus apžvalginės ir keturių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2016 m. Rusnėje, o taip pat Klaipėdoje bei Šilutėje etiudų.
Asmenybė, dirbusi ateičiai
http://www.lrezoskc.lt/image/tid/433
Praėjusį penktadienį Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre įvykusi mokslinė konferencija „Martyno Liudviko Rėzos epocha ir jo darbai“ užbaigė M. L. Rėzos 240 –ųjų gimimo metinių jubiliejinius renginius. Devynių mokslininkų iš Klaipėdos ir Vilniaus parengti pranešimai dar kartą patvirtino, kokia visapusiška asmenybė buvo M. L. Rėza. Šios iškilios asmenybės ir jo darbų vertinimas mokslininkams iki šiol kelia daug iššūkių. Skaitykite toliau
VYDŪNO PALAIKŲ PERLAIDOJIMO 25-MEČIO SUKAKTIES PAMINĖJIMAS
2016-10-15
Vilkyškiai – Bitėnai
PROGRAMA
12.00 – 14.00 Konferencija Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje
Moderatorė Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė
Sveikinimo žodis
Pranešimai:
- Vacys Bagdonavičius. Vydūno grįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas.
- Saulius Sodonis. Grįžtančio Vydūno belaukiant.
- Martynas Purvinas, Marija Purvinienė. Mažosios Lietuvos panteoną kuriant.
- Miroslav Danys (Detmoldas, Vokietija). Vydūnas Lippėje šiandien.
Pasisakymai.
Vargonuoja: Laura Matuzaitė-Kairienė
Skaitovai: Rita Juodelienė, Irena Tumavičiūtė, Tomas Šečkus.
14.30 -15.30 Prisiminimo ir pagerbimo valanda Bitėnų kapinėse.
Vedėjas – žurnalistas Saulius Sodonis
Prie Vydūno kapo:
Vydūno draugijos dainininkų atliekama Vydūno „Lietuvių giesmė“ (Vydūno draugijos himnas).
- Sauliaus Sodonio įžanginis žodis.
- Vydūno draugijos Garbės pirmininko
Vacio Bagdonavičiaus žodis.
- Kalbų, pasakytų 1991 m. spalio 19 d. perlaidojant Vydūno palaikus, fragmentai.
Skaito aktoriai Rita Juodelienė, Irena Tumavičiūtė, Tomas Šečkus.
Kenotafų Vydūno žmonai Klarai Fiulhazei – Storost ir Martai Raišukytei atidengimas.
- Vydūno draugijos pirmininko Tomo Staniko žodis.
- Vydūno „Susivokimo malda“.
Skaito aktorė Rita Juodelienė.
Martyno Jankaus ir jo šeimos narių, Kondratavičių šeimos narių, Jono Vanagaičio, Valterio Didžio, Valterio Kristupo Banaičio, Jono Gudavičiaus kapų, Enzio Jagomasto, Tilžės akto signatarų kenotafų pagerbimas.
Tylos minutė prie Jono Gudavičiaus kapo, skirta pagerbti Amžinybėn išėjusius aktyvius Vydūno perlaidojimo ir Bitėnų kapinių tvarkymo dalyvius: Evą Labutytę, Evą Jankutę, Donatą Stukaitę, Albiną Bačelį, Julių Balčiauską, Joną Gudavičių, Vytautą Gurevičių, Vytautą Kaltenį, Antaną Stungurį, Kazimierą Žemgulį.
Prie kapinių vartų:
- Vartų statytojų laiškas ateities kartoms.
Skaito aktorius Tomas Šečkus.
Muzikiniai renginio intarpai:
Etnografinis ansamblis „Verdainė“ (vadovė Regina Jokubaitytė)ir Vydūno draugijos dainininkai(vadovė Eglė Burkšaitytė).
16.00-17.00 Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Bitėnai
- Parodos, skirtos Vydūno palaikų perlaidojimui ir Bitėnų kapinių atgimimui, pristatymas.
- Malonus pabendravimas prie arbatos.
Lietuvos evangelikų vienybės pastangos prieš 80 metų
1936 10 05 Kaune įvyko Lietuvos evangelikų [liuteronų ir reformatų] suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 250 atstovų. Evangelikų bažnyčios padėties Lietuvoje (su Klaipėdos kraštu) sutvarkymui buvo išklausyti pranešimai „Lietuvos evangelikų bažnytiniai reikalai“, „Lietuvos evangelikų tautiniai reikalai“, „Švietimo ir auklėjimo reikalai“ ir „Klaipėdos krašto evangelikų bažnytinė padėtis“. Suvažiavusieji pareiškė bendrą pageidavimą, kad minėtos trys bažnyčios, likdamos visiškai autonomiškos savo vidaus susitvarkyme, būtų sujungiamos vienos bendros centrinės institucijos, kad būtų keliama bažnytinė muzika ir giedojimai, vartojant vieną bendrą pagerintą giesmyną ir steigiant tam tikslui reikalingus kursus ir kt. LEB turėtų būti vieninga, valdoma vienos Konsistorijos ir vieno vyskupo. Klaipėdos krašto evangelikų bažnyčios reikalais priimta rezoliucija (glaudžiausia vienybė tarp Lietuvos ir Klaipėdos krašto bažnyčių, dėl nepatenkinamo bažnytinio patarnavimo lietuvių kalba, prašyti Vyriausybės skirti krašto įstaigų valdininkus ir tarnautojus kiek galint iš evangelikų).
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2016, Nr.9
Lietuvos evangelikų suvažiavimas Kaune 1936 10 05, „Pagalba“, 1936 Nr.11, p.135
Martyno Liudviko Rėzos epocha ir jo darbai
Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos istorija kreivame žinyno veidrodyje
Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje į Vakarus pasitraukę lietuvininkų šviesuoliai ne kartą svarstė kaip pasauliui priminti apie savąją pražuvusią tėviškę, kad šimtmetinė Mažosios Lietuvos istorija, milijonų ten gyvenusių ir lietuviškai kalbėjusių žmonių likimai ir pastangos nepranyktų be pėdsako.
Dar 1950 m. Kanadoje susikūrusi Mažosios Lietuvos bičiulių draugija buvo nutarusi išleisti to krašto istoriją lietuvių ir anglų kalbomis. 1983 m. pradėtas kurti Mažosios Lietuvos fondas rinko lėšas leidiniams apie Mažąją Lietuvą. Nuo 1987 m. šio fondo knygų leidybai, 1992-1998 m. pačiam fondui vadovavęs energingasis prof. Vilius Pėteraitis 1995 m. pradėjo organizuoti „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (MLE) kaip pirmojo visapusiško leidinio apie sunaikintąjį kraštą leidybą. 1996 m. į to leidinio rengimą įsitraukiau ir aš. 1997 m. pradžioje iš MLE faktinio vadovo Lietuvoje posto pasitraukus prof. Domui Kaunui, tas pareigas teko perimti man, 1997-2006 m. parengiant ir išleidžiant MLE I-II-III tomus.