http://www.lrezoskc.lt/image/tid/433
Praėjusį penktadienį Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre įvykusi mokslinė konferencija „Martyno Liudviko Rėzos epocha ir jo darbai“ užbaigė M. L. Rėzos 240 –ųjų gimimo metinių jubiliejinius renginius. Devynių mokslininkų iš Klaipėdos ir Vilniaus parengti pranešimai dar kartą patvirtino, kokia visapusiška asmenybė buvo M. L. Rėza. Šios iškilios asmenybės ir jo darbų vertinimas mokslininkams iki šiol kelia daug iššūkių.
Jei Kristijonas Donelaitis mūsų kultūrinėje sąmonėje yra, tai to nepasakysi apie M. L. Rėzą, – tvirtino vilnietė doc. dr. Ingė Lukšaitė, priminusi, jog Rėza dirbo ateičiai ir padėjo pagrindus dabartinei lietuvių kultūrai. „Rėzą mes savo noru „susiaurinome“ – ir tai tęsiasi jau šimtą metų“, – apgailestavo doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, savo pranešime kalbėjusi apie iškilius Rytų Prūsijos veikėjus, kuriuos domėtis Prūsų Lietuva paskatino Rėzos fenomenas.
Turbūt akivaizdžiausiai Rėzos „kitoniškumas“ ir jo prūsiška tapatybė atsiskleidė dvejuose pranešimuose: evangelikų liuteronų kunigo klaipėdiečio dr. Dariaus Petkūno (kalbant apie Rėzos nuopelnus bažnyčios istorijai ir teologijai) bei vilnietės dr. Dainoros Pociūtės, apžvelgusios Rėzos – Prūsijos kariuomenės kapeliono 1813-1814 m. karo žygių dienoraščius, kuriuose dominuoja ne karo, o kultūros ir edukacijos temos, daug pasakančios apie rašiusįjį asmenį.
Dr. Liucija Citavičiūtė, priminusi, jog Rėza turėjo turtingą biblioteką – virš 3 tūkstančių egzempliorių, apžvelgė, kur pasklido mokslininko palikimas ir ką mes šiandien vadiname Rėzos rankraštynu.
Konferencijoje dalyvavo ir savo pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltistikos centro direktorė doc. dr. Lina Petrošienė apie daugiakultūrės aplinkos poveikį Prūsijos lietuvių dainų melodikai (L. Rėzos kolekcija). Klaipėdietis Egidijus Bacevičius apžvelgė iliustruotą pamario žvejų žodynėlį E. W. Berbomo laiškuose Martynui Liudvikui Rėzai. BRIAI mokslo darbuotojas, istorijos ir archeologijos katedros lektorius Dr. Ernestas Vasiliauskas pranešimą skaitė apie Kuršo literatūros ir dailės draugiją: Lietuvos tyrimus (1817-1915), o BRIAI jaunesniojo mokslo darbuotojo mgr. Darius Barasos pranešimo tema buvo „Atsidavęs Bakchui ir Venerai“: 1825 m. byla dėl Karklės mokytojo suspendavimo“.
Po Liudviko Rėzos kultūros centro stogu įvykusi konferencija buvo surengta ne tik šio centro, bet ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (direktorė doc. dr. Silva Pocytė) parėmus Neringos savivaldybei ir T. Manno kultūros centrui (direktorė dr. Lina Motuzienė).