Viktorija | Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija

Viktorija Liauškaitė

Rugsėjo 18 dienos saulėtą popietę įvyko jaukus prisiminimų renginys Liuteronų sode Vilniuje. Tai bendras Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos, Vilniaus universiteto Botanikos sodo ir Vilniaus medicinos draugijos renginys.

Atminties renginį, skirtą čia, Liuteronų sode, palaidotiems žmonėms moderavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja doc. dr. Ina Dagytė-Mituzienė. „Akrostichai, tai yra ir tęstinumo idėja, todėl čia šiandien dalyvauja ir Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai su mokytojais. Ir jie šiandien čia atėjo su savo parengtais ir sukurtais akrostichais, kuriuos vėliau ir pamatysime“, – renginį pradėjo doc. dr. Ina Dagytė-Mituzienė.

Draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas į susirinkusius kreipėsi Rytų šalių išminties posakiu: “Rytų kraštuose sklando toks posakis, kai tigras nugaišta jis palieka savo kailį. O kai miršta žmogus jis palieka atminimą. Todėl mes šiandien čia ir susirinkome prisiminti tas asmenybes, kurios yra čia palaidotos”.

Vėliau sveikinimo žodį tarė ir architektas Alvydas Mituzas, kuris priminė apie šio, Liuteronų, sodo atkūrimą. Po to jautriu muzikiniu intarpu visus susirinkusius sužavėjo smuikininkas Andrius Krevnevičius grodamas Masne kūrinį Elegiją/ Susimąstymą.

Draugijos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Pulokas priminė Liuteronų sodo istoriją. O Vilniaus medicinos draugijos valdybos narys doc. Aistis Žalnora skaitė pranešimą apie Vilniaus medicinos draugijos istoriją, jos iškiliausius narius – medikus, kurių didžioji dalis ir yra čia palaidoti. “Apibendrinant galima pasakyti, jog gydytojo dvasia yra nuolatinis noras tobulėti, padėti visuomenei suvokiant gilumines priežastis ligų ir koks svarbus buvo medicinos poreikis. Norėčiau palinkėti susirinkusiam jaunimui ką ateityje bepasirinktumėte, plačiai matykite pasaulį, padėkite silpnesniems už save, bei tarnaukite savo šaliai, kaip ir tarnavo mano minėtos iškilios medicinos asmenybės”, – sakė doc. A. Žalnora.

Renginį gražiai užbaigė Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai, kurie susirinkusiems perskaitė net 10 pačių sugalvotų ir sukurtų akrostichų. Su moksleiviais dalyvavo ir mokytoja Renata Maslauskienė bei progimnazijos direktoriaus pavaduotoja, mokytoja Vilma Junevičienė.

Akrostichas – iš eiliuoto kūrinio eilučių pirmųjų raidžių sudarytas žodis ar žodžių junginys. Kartais šiuo terminu pavadinamas pats akrostichą turintis kūrinys. Ši poetinė priemonė žinoma jau nuo antikos, o pats seniausias lietuviškas akrostichas yra Martyno Mažvydo „Katekizmo“ (1547 m.) pratarmėje: 3–9 eilučių pradžios slepia lotyniškai parašytus autoriaus vardą ir pavardę – MARTJNVS MASVJDJVS.

Dr. Ina Dagytė-Mituzienė, prisiminusi lietuvių raštijos pradininkus, kuriems atminti, kurių darbams įprasminti ir statomas paminklas, Vilniuje, Reformatų sode, bene, tokiai temai skirtas tik antras visoje Europoje. Ji paragino susirinkusiuosius paaukoti šiam kilniam reikalui, kiek kas gali ir nepamiršti aukoti. Visa informacija apie Paminklą ir aukojimą: https://reformacija.lt/wordpress/parama/paminklas-reformacijos-pradininkams/

Apie šį renginį ir Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija:

https://mmazvydas.lt/lt/naujienos/renginiai/2025/09/atminties-jurginu-akrostichu-testinumo-ir-garsu-popiete-2025-09-21-10-31