2017-09-11
Raudonajai armijai 1944 m. liepos mėn. įžengus į Lietuvos teritoriją, Vokietijos karinės vadovybės įsakymu buvo pradėta Klaipėdos krašto gyventojų, įstaigų ir įmonių evakuacija į Vokietiją. Manoma, kad 1944 m. rugpjūčio – 1945 m. sausio mėn. iš maždaug 150 tūkst. Klaipėdos krašto gyventojų apie 130 tūkst. buvo priversti trauktis. 1945 m. sausio 28 d. I Pabaltijo fronto pajėgos užėmė Klaipėdą. 1950 m. duomenimis, Klaipėdos krašte gyveno 15–20 tūkst. senųjų klaipėdiškių, įskaičiuojant iš evakuacijos grįžusių 6–8 tūkst. repatriantų. Daugumos grįžusiųjų ūkiai buvo sunaikinti arba išdalinti naujakuriams, organizacijoms. Dalis senųjų gyventojų patyrė politines represijas: pasiturintys ūkininkai ištremti, Vokietijos nacionalsocialistinei darbininkų partijai priklausę, atsakingas pareigas nacistinėje Vokietijoje ėję, karo belaisvius savo ūkiuose įdarbinę, priešiškai sovietų valdžiai nusiteikę, buvusių Vokietijos kareivių ginkluotas grupes ar Lietuvos partizanus rėmę asmenys suimti ir įkalinti.
Remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) ir Sovietų Sąjungos 1958 m. balandžio 8 d. sutartimi, 1958–1969 m. į VFR ir Vokietijos Demokratinę Respubliką (VDR) nuolat gyventi išvažiavo 8 232 senieji Klaipėdos krašto gyventojai. Išvykti po 1960 m. sausio 1 d. buvo leidžiama tik įrodžius, kad VFR ar VDR gyveno kiti šeimos nariai. 1939 m. nacistinės Vokietijos įvykdyta Klaipėdos krašto aneksija ir 1944 m. masinė gyventojų evakuacija, sovietinio okupacinio režimo politinės represijos ir socialinė–ekonominė politika lėmė tai, kad Klaipėdos krašto senbuviai, lietuviai ir vokiečiai, šiame krašte liko etnine mažuma.
Lietuvos ypatingojo archyvo parengtoje virtualioje parodoje eksponuojamos senųjų Klaipėdos krašto gyventojų fotonuotraukos, asmens ir kiti dokumentai saugomi Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) fondų filtracijos, baudžiamosiose, tremties bylose; KGB sudaryti agentūrinės-operatyvinės veiklos ir kiti dokumentai apie senųjų Klaipėdos krašto gyventojų politinį persekiojimą ir represijas. Parodoje taip pat publikuojamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos fotonuotraukos ir rašytiniai dokumentai.
Su šiais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo KGB ir VRM dokumentų skaityklose.
Visus parodos eksponatus galima pamatyti čia: http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/senuju-klaipedos-krasto-gyventoju-likimai-po-ii-pasaulinio-karo/exh-48
Lietuvos ypatingojo archyvo informacija
___________________________
Pagarbiai
Kęstas Remeika
Lietuvos ypatingojo archyvo
direktoriaus pavaduotojas
Gedimino pr. 40/1,
LT-01110 Vilnius
tel. (8 5) 261 9612
faks. (8 5) 251 42 11
el. paštas k.remeika@archyvai.lt
interneto svetainė www.archyvai.lt/lt/lya
Sekite mus socialinio tinklo Facebook paskyroje
——————————
ŠALTINIS: http://www.archyvai.lt/lt/lya/senuju-klaipedos-krasto-m66t.html
LSSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Šilutės r. skyriaus pranešimo ištrauka apie Šilutės evangelikų liuteronų parapijos kunigą Martyną Klumbį. 1952 m. gruodžio 20 d. Dokumentas rusų kalba. LYA, f. K-11, ap. 1, b. 3312, l. 100, 101.
Dvasininkijos ir sektantų tarpe:
Rajono skyriaus operatyvinėje įskaitoje turimos 5 bylos-formuliarai, iš kurių tiriami 5 aktyvūs dvasininkai ir sektantai.
Iš jų charakteringiausi tyrimai yra:
Byla-formuliaras Nr. 894, sudarytas Klumbiui Martynui, s. Martyno, gimusiam 1913 metais Klaipėdos srities Priekulės rajono Dvylių kaime. Lietuvis, kilęs iš valstiečių, gyvena Šilutės mieste, dirba liuteronų bažnyčios tarnautoju.
Buržuazinės Lietuvos metais Klumbys buvo Priekulės rajono Dvylių kaimo „Jaunųjų ūkininkų“ sąjungos vadovu. Laikinai vokiečiams okupavus Lietuvos SSR teritoriją tarnavo vokiečių armijoje. Pasibaigus Tėvynės karui Klumbys buvo Priekulės rajono Vanagų liuteronų parapijos kunigo padėjėju, o nuo 1952 metų Šilutės liuteronų parapijos tarnautoju.
Iš gautų agentūrinių žinių Klumbys charakterizuojamas kaip antitarybiškai nusistatęs asmuo.
Vienų pamaldų pamoksle tikintiesiems jis pareiškė: „Viešpats mums šviečia daugybe žvaigždžių, o pas mus atėjo su viena žvaigžde (turėdamas omenyje Tarybų valdžią) – juos Viešpats greit pašalins nuo mūsų.“
Klumbys laiko pamaldas ne tik bažnyčioje, bet ir privačiuose namuose, kuriuose su jaunimu kalbasi antitarybinėmis temomis.
Byloje yra žinių apie tai, kad Klumbys susirašinėja su savo giminaičiais, pabėgusiais į Vokietiją ir esančiais šiuo metu anglų okupacinėje zonoje (Hamburge).
Š.m. lapkričio mėnesį gautos agentūrinės žinios apie tai, kad Klumbys kartu su savo broliu fotografuoja kai kurias (pirkėjų) eiles prie parduotuvių, nuotraukas su jų aprašymais, tarytumei, veža nežinomu adresu į Rygos miestą, o iš ten jos persiunčiamos į užsienį, į Prancūziją, siekiant diskredituoti Tarybinę tikrovę.
Klumbio tyrimas aktyvuojamas kryptimi, kuri leistų atskleisti jo antitarybinę veiklą, nustatant ryšių su užsieniu pobūdį (…).
Vertimas iš rusų kalbos. Vytautas Gocentas
