Mėnesio archyvas: kovo 2025

Sigitui Kregždei ( 1930.12.24-2025.03.11) atminti

Parašykite komentarą

2025 m. kovo 11 d. mirė Sigitas Kregždė, gerbiamas ir mylimas buvusio Edukologijos universiteto profesorius. Kilęs iš kultūringos, darbščios  Biržų krašto giminės, jau kelis šimtmečius dovanojančios Lietuvai  aktyvius valstybės statytojus, ištikimus protėvių evangelikų reformatų tikėjimui. Agronomas, finansininkas Petras Kregždė buvo Nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio reformos viceministras, I Seimo parlamentaras;  mokytojas Kostas – II ir III seimo parlamentaras; Jokūbas  – evangelikų reformatų išeivijoje žurnalo „Mūsų sparnai” redaktorius, knygų Lietuvos reformatų raštija (1978)ir Reformacija Lietuvoje (1980) autorius; Kostas Kregždė – (slapyvardis Piršlys) Vabalninko krašto partizanų Vytenio būrio vadas;  radio inžinierius Algis Kregždė – po 1991 m. sausio 13 d. vienas iš tų, kurie sovietų kariuomenei užgrobus Lietuvos radiją organizavo  alternatyvų radiocentrą.

Sigitas Kregždė 25 metus su pertrauka buvo Lietuvos pedagoginio instituto psichologijos katedros vedėjas, 19 metų jos profesorius, išugdęs ne vieną mokytojų, visuomenės veikėjų kartą. Buvo vienas Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos kūrėjų, nuo jos susikūrimo (1992 m.) 12 metų jos pirmininkas, o nuo 2004 iki mirties jos garbės pirmininkas. Šiai visuomeninei organizacijai jis skyrė savo širdį, intelektą, laiką ir jėgas. Į draugijos veiklą jis žvelgė, kaip į vieną iš būdų padėti lietuviams ir Lietuvai įsisąmoninti savo lygiavertiškumą, o į Reformaciją, sukūrusią jo paties protėvių  tikėjimą, kaip į tokio sąmonėjimo etapą. Tą savo kultūros, tautos lygiavertiškumo siekį  jis pats ir įvardino, būdamas įžvalgiu visuomenės psichologu, ir veikė, kad šis siekis būtų įgyvendintas. Jis buvo įsitikinęs, kad istorija esanti mokytoja tiems, kurie nori mokytis. Deja, mūsų dar laukia kelias ilgas savo lygiavertiškumui įsisąmoninti, nes vergiškumas tebėra gyvas.  Profesorius buvo mums visiems pakantumo, gebėjimo tolerantiškai pažvelgti ir į priešiškus veiksmus pavyzdys. O tų priešiškų požiūrių, išankstinių neigiamų nusiteikimų pasitaikė ir pasitaiko gana dažnai.  Jis mokė mus visus kantrybės einant sunkiu keliu. Profesorius palaikė įvairias draugijos iniciatyvas, net ir tas, kurios skambėjo kaip svajonės. Profesorius buvo mums ištikimybės pavyzdys. Žinojome, kad visą gyvenimą nuo aspirantūros Kyjive laikų (1954-1957) jis draugavo su iškiliu ukrainiečių kalbininku Anatolijumi Nepokupnu (1932-2006), tyrusiu baltų ir šiaurės slavų kalbų ryšius. S. Kregždės iniciatyva A. Nepokupnas parašė straipsnį apie Martyną Mažvydą.  Tai buvo kūrybiška labai kuklių bendraminčių mokslininkų draugystė.

Tebūnie lengva jam Lietuvos žemė ir šviesus atminimas telydi.

Ingė Lukšaitė


Daugiau apie Profesorių:

https://www.vle.lt/straipsnis/sigitas-kregzde

https://lt.wikipedia.org/wiki/Sigitas_Kreg%C5%BEd%C4%97

Sigitas Kregždė: ,,Lietuvio lygiavertiškumo įsisąmoninimui Reformacija davė stiprų pagrindą“

https://ref.lt/142-naujienos/1149-sveikiname-lrikd-garbes-pirmininka-sigita-kregzde

Amžimybėn palydėjo evengelikų reformatų kunigas Raimondas Stankevičius. Amžino poilsio atgulė šalia žmonos Onutės Igliaukos miestelio kapinėse, Marijampolės r. sav.

Prisiminkime įvairiapusišką, pilną idėjų ir planų, ilgametį Vilniaus pedagoginio instituto, vėliau Edukologijos universiteto dėstytoją…

Padėka paminklo „Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams“ vieno iš mecenatų S. Karoso paramos ir labdaros fondui

Parašykite komentarą

Paminklo „Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams“ vienas iš mecenatų yra Sauliaus Karoso paramos ir labdaros fondas. Draugija dėkoja Sauliaus Karoso fondo įkūrėjai gerb. p. Birutei Karosienei už paramą paminklo kūrybai/statybai ir siunčia šventinį sveikinimą.

Didžiai gerbiama Birute Karosiene,

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, giliai suvokianti ir veiksmais įprasminanti Lietuvos valstybės svarbiąsias datas, tautą vienijančias vertybes, sveikina Jus su 2025-ųjų Kovo 11 – ąja ir linki Jums, daug nuveikusiai pozityvių kultūros procesų, įvykių skatintojai ir lyderei, pakilios dvasinės šventės po pavasarėjančiu Tėvynės dangumi. Džiaugiamės, kad Jūs esate ne tik šalia, bet ir  drauge per atliktus darbus, tarp jų ir suteiktą paramą mūsų statomam Paminklui Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams.

Paminklo statyba pasiekė baigiamąjį etapą. Jo užbaigimo spartinimui įtakos turi ir tarp dviejų Lietuvai svarbių minėjimų – 2025 -ųjų   vasario 16-os ir kovo 11 – įvykusi skaudi Paminklo autorės, iškilios Lietuvos skulptorės prof. Dalios Matulaitės netektis.

Mūsų draugija su žmogiška atjauta prisijungė prie Skulptorės didingiems darbams neadekvataus išlydinčiųjų Kūrėją į Amžinybę būrio žmonių. Lietuvos Dailininkų sąjunga pasirūpino, kad būtų  suteikta Kultūros ministerijos parama D. Matulaitės giminaičiams laidotuvių ceremonijai, prie jos organizavimo prisidėjo ir mūsų Draugija.

Ypač vertiname Jūsų parodytą dėmesį.  Ir Atsisveikinimo namuose M.Paco 4, ir  nebaigtojoje  D. Matulaitės galerijoje „Skulptorės namai“ V. Grybo 38, ir kelyje į Kelmės kapinių kalnelį,  skulptorės Amžino poilsio vietą,  Ją ir mus lydėjo taurus Jūsų atsiųstas vainikas. Jis taip derėjo prie mums įprasto Kūrėjos atidumo klasikinei formai ir elegancijai. Ačiū Jums, Jūsų globojamam S. Karoso paramos ir labdaros fondui, kartu su mumis buvusiai Fondo valdybos narei B.Leišienei.

Šiuo metu telkiame visas įmanomas pajėgas, kurios sudarytų pagrindą užbaigti Paminklą Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams dar šiais metais. Tai matome kaip  tikrosios pagarbos didžiai Kūrėjai, Tautos žadintojai simbolį.

Viliamės, Tikime, kad Jūs ir toliau būsite drauge su mumis, statančiais Paminklą, ir  – pagal savo aukštus žmogiškosios etikos principus –  su Jūsų ištikimos bendramintės, bendražygės prof. Dalios Matulaitės atminimu.

Kiek įmanoma tvirtesnės sveikatos Jums, garbioji p.  Birute, o dvasios tvirtumo   iš Jūsų galėtų pasimokyti kiekvienas šiandieninis lietuvis, lietuvė.

Balandžio 9 – Dalios vardadienį – rengiame  turinčių Dalios vardą sąšauką ant Aukštojo. Būtume laimingi, jei galėtumėte atvykti  drauge pabūti prie įkurtos ugnies Dalios Matulaitės Baltų rato aukure. Tad sakome -Iki pasimatymo.

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos vardu Vicepirmininkė Dr. Ina Dagytė Mituzienė