Su p. Dalia aptarėme keliaujančių registracijos klausimą. Visus pageidaujančius dalyvauti ekskursijoje (trys organizacijos LBKS, LRIKD, KRIVŪLĖ) – registruoja p. Dalia: Gedimino pr. 1, tel. 2 724 805, mob. 8 685 10318, el.p. centras@kiveda.lt.
Su p. Dalia sutarta, kad išvykstame liepos 27 d., šeštadienį, 6.00 val. iš aikštelės šalia Spaudos rūmų. Grįžtame apie 22.00 val.
Siūlau nedelsti ir iki 07.22 dienos registruotis į šią tikrai įdomią kelionę.
Šįkart
plačiau prisiminkime istorines Vilniaus evangelikų liuteronų kapines, buvusias
ant Tauro kalno. Sklypą kapinėms čia dar 1798 m. nupirko liuteronas, Vilniaus
miesto tarybos narys Gotfrydas Hanas. Laidoti jose pradėta 1809 m. Dalis
antkapių ir palaikų buvo perkelta iš senųjų Vilniaus liuteronų kapinių, nuo XVI
a. vidurio veikusių Liejyklos gatvėje. Beje, užpernai Liejyklos gatvėje vykdant
komercines statybas, buvo iškasta palaikų. Dėl šio fakto ketinta pradėti
ikiteisminį tyrimą. Deja, kuo šis tyrimas baigėsi, ir koks tolesnis iškastų
palaikų likimas, informacijos spaudoje aptikti nepavyko…
Evangelikų liuteronų kapines ant Tauro kalno
nuo 1810 m. supo mūrinė tvora, greta iškilo ligoninės-prieglaudos bei kapinių
aptarnavimo pastatai. 1819-aisiais, taigi prieš du šimtus metų, pagal
architekto Karolio Šildhauzo projektą kapinėse buvo pastatyta maža mūrinė
bažnyčia, dar vadinta kapinių didžiąja koplyčia. Joje buvo altorius,
vargonai, sakykla ir suolai. Panašiu metu kapinėse įrengta ir keletas
koplytėlių, arba mauzoliejų.
Nuo 1830 m. atskirame plote šiaurinėje kapinių
dalyje laidoti ir Vilniaus evangelikai reformatai, nes senosios jų kapinės
Pylimo gatvėje tuo metu jau buvo užpildytos.
Kapinėse ant Tauro kalno buvo palaidota daug
įvairių tautybių mokslo ir meno pasaulio žmonių, gydytojų, dvasininkų, miesto
valdžios atstovų. Tarp jų XX a. pirmoje pusėje – Stefanija Jablonskienė,
lietuvių literatūros vertėja į lenkų kalbą, Vilniaus universiteto profesorius,
filosofijos daktaras Pranas Augustaitis, rašytojos Ievos Simonaitytės mama Etmė
Budrienė ir daugelis kitų.
Netrukus po Antrojo pasaulinio karo, sovietų
okupacijos metais, šias vienas seniausių ir gražiausių Vilniaus kapinių
nuspręsta likviduoti. Oficialus sprendimas uždaryti pusantro amžiaus veikusias
kapines miesto valdžios priimtas 1958 m. Nepaisant kilusio visuomenės
pasipiktinimo, 1962 m. kapinės pradėtos naikinti. Dalis antkapių buvo
išsaugota, perkeliant juos į kitas kapines, tačiau dauguma jų brutaliai
sunaikinti. Iki 1974 m. senųjų evangelikų kapinių ant Tauro kalno nebeliko,
didžiosios koplyčios vietoje išdygo Santuokų rūmai. Vienintelis senąsias
kapines menantis statinys – XIX a. pradžioje pastatyta Vilniaus universiteto
chirurgijos profesoriaus Johano Frydricho Niškovskio šeimos
koplytėlė-mauzoliejus ir keletas tvoros fragmentų.
Senųjų Vilniaus evangelikų liuteronų kapinių
ant Tauro kalno įamžinimu rūpinasi prieš trisdešimt metų atsikūrusi Vilniaus evangelikų liuteronų
parapija.
Šių metų birželio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros
departamentas surengė Vilniaus evangelikų liuteronų senųjų kapinių komplekso
teritorijos projektavimo pristatymą miesto visuomenei. Pristatymo metu kalbėta
apie tai, kaip pasikeis Liuteronų sodu vadinsima istorinių kapinių komplekso
teritorija tarp K. Kalinausko ir V. Mykolaičio-Putino gatvių, kas naujo joje
atsiras, kaip bus pažymėtos senosios kapinės. Projektavimo darbams
pasistūmėjus, visuomenė turėtų būti informuojama išsamiau.
Apie tai informuoti ketiname ir Lietuvos
Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos interneto svetainėje.
Kęstutis Pulokas
Komentaras skambėjo radijo stoties XFM laidoje „Redaktoriaus žodis“, 2019 07 08
Šitaip XX a. pradžioje atrodė Vilniaus evangelikų liuteronų kapinių Didžioji koplyčia ant Tauro kalno, pastatyta 1819 m.