Radvila Rudasis | Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija

Dubingiuose, viename LDK istorinių ir kultūrinių centrų, gegužės 9-ąją dieną padėti pamatai Dubingių pilies atgimimui. Dubingių pilis, kaip viena iš Radvilų giminės rezidencijų, turi didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę Lietuvai. Siekiant ją atkurti, įsteigtas „Dubingių pilies fondas“, kurio vienas pagrindinių tikslų – parengti pilies atkūrimo planą ir užsitikrinti finansavimą jo įgyvendinimui.

Kaip teigia prof. Alfredas Bumblauskas, „be Radvilų nėra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos, be Dubingių nebūtų Radvilų“. Todėl Radvilų pilies Dubingiuose atkūrimas yra svarbus žingsnis išsaugant Lietuvos kultūros paveldą ir stiprinant lietuvių tautinę savimonę bei pasitikėjimą savo valstybe. „Dubingių pilies fondas“ rengs pilies atkūrimo planą, derins jį su institucijomis, rūpinsis finansavimu ir, žinoma, vykdys edukacinę misiją – švies visuomenę apie LDK ir Radvilų giminės istoriją bei Barboros Radvilaitės legendą Dubingių pilyje. Planuojama, kad atgimusioje pilyje įsikurs muziejus, kuris veiktų kaip vienas iš lietuvių tautos valstybingumo, istorijos ir kultūros centrų.

„Manau, kad tai itin reikšmingas Radvilų giminės įvertinimas, kuriam pritariu ir palaikau, ir, kiek leis galimybės, dalyvausiu pilies atstatymo procese. Visa ši Dubingių bendruomenės susibūrimo ir Dubingių pilies atkūrimo iniciatyvos istorija man yra tik dar vienas įrodymas, kokia nuostabi yra lietuvių tauta“, – teigia kunigaikštis Maciej Radziwill.

„Džiaugiamės, kad pilies atkūrimo idėją aktyviai palaiko Radvilų giminės atstovas kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwill), kuris yra tarp fondo steigėjų greta prof. Albino Kuncevičiaus, Valdovų rūmų atkūrimui vadovavusio dr. Vydo Dolinsko, projektą palaikančios Molėtų rajono savivaldybės ir kitų gerbiamų asmenų. Fondo įsteigimas yra tik pirmas žingsnis, reikės įdėti nemažai pastangų ir visuomenės palaikymo, kad ši idėja taptų realybe“, – pasakoja vienas fondo steigėjų, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Laimonas Skibarka.

Dubingių piliavietės archeologinius tyrimus nuo 2003 metų vykdė ekspertų komanda, vadovaujama prof. Albino Kuncevičiaus. Per penkerius metus buvo atkasti Dubingių pilies fragmentai. Pamatai restauruoti ir užkonservuoti, saugomi specialaus gaubto, tačiau šiandien akivaizdu, kad to nepakanka – uždengtų pamatų būklė ženkliai prastėja.

2009 metais Dubingių piliavietėje įkurtame Radvilų giminės panteone perlaidoti archeologinių kasinėjimų metu atrastų Radvilų giminės atstovų palaikai: du garsiausi giminės atstovai LDK kancleris ir didysis etmonas – Barboros Radvilaitės brolis Mikalojus Radvila Rudasis ir jų pusbrolis LDK kancleris ir didysis maršalka Mikalojus Radvila Juodasis bei dar šeši giminės nariai.

„Ši gana įžūli mintis – atkurti Radvilų pilį Dubingiuose, gimė saujelės entuziastų galvose, jaukiai šnekučiuojantis vieną praėjusios vasaros sekmadienio popietę. Juk Dubingiai – Radvilų giminės šaknys ir vienų svarbiausių jos atstovų amžinojo poilsio vieta, o mes vaikštome ant neformalių LDK valdovų kapų, stipriai primiršę, ką ši giminė davė Lietuvai. Radvilų istorija – drąsos, atsakomybės ir meilės savo šaliai istorija. Tad mums, Dubingių bendruomenei, pilies atkūrimas yra kartu ir mūsų pasitikėjimo savimi, bendruomeniškumo ir drąsos atkūrimas. Esame laimingi, jog ši mintis pamažu suranda atgarsį vis platesniuose šviesuomenės sluoksniuose ir virsta apčiuopiama realybe“, – sako viena projekto iniciatorių Virginija Dunauskienė.

Viešosios įstaigos „Dubingių pilies fondas“ steigėjai: kunigaikštis Maciej Radziwill, prof. dr. Albinas Kuncevičius, Molėtų rajono savivaldybė, dr. Vydas Dolinskas, Laimonas Skibarka, Virginija Dunauskienė, Eglė Ulienė, Vaidutė Navickaitė – Šakėnienė, Gintaras Grybėnas, Kęstutis Kaminskas, Laura Leškevičiūtė, Greta Valantiejūtė, VšĮ „Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų fondas“. Fondo teisės partneris yra advokatų kontora „Sorainen“.

Dovilė Zapkutė, Dubingių kultūros festivalio 2024 atstovė spaudai

Nuotraukų autorius Evaldas Činga

Viktorija Liauškaitė

Lapkričio 3 dieną Mokslų akademijoje įvyko disputas – „LDK savarankiškumo sargyboje,“ kurio dalyvės doc. Ingė Lukšaitė, prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė ir prof. Raimonda Ragauskienė.
Minėjimo vakarą pradėjo jungtinio Giesmės ir Pagirių dainorių choro atliekamos giesmės, vadovė ir dirigentė Janina Pamarnackienė.

Šiemet minimos Mikalojaus Radvilos Juodojo 5oo – osios gimimo metinės. Taip pat prisimintas ir Mikalojus Radvila Rudasis. „Gerbiami istorijos mylėtojai, džiugu, jog taip gausiai šį vakarą susirinkote ir esate neabejingi mūsų tautos didžiavyriams – Radviloms, “ – vakarą sveikinimo žodžiu atidarė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas. Trumpą sveikinimo žodį tarė Mokslų akademijos viceprezidentas prof. Domas Kaunas.

Prof. Raimonda Ragauskienė pradėjusi disputą, tarė, jog pusbroliai Radvilos Juodasis ir Rudasis norėtų, jog apie juos būtų šnekama. „Tačiau jie buvo labai giliai persismelkę patriarchiškumo dvasia ir nesuprastų, ką kalba apie juos trys moterys. Atsakyčiau trumpai – tokie dabar laikai, “ – šmaikštavo prof. R. Ragauskienė. Ji taip pat trumpai pristatė Radvilą Rudąjį, nes yra jo asmenybės tyrinėtoja.

Pratęsusi disputą prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, kurios manymu, pusbroliai Radvilos buvę labai skirtingi charakteriais, visuomenine veikla. „Radvila Juodasis buvo spalvingesnė Europinio mąsto figūra. Jis pirmasis ir vienintelis lietuvis įtrauktas į draudžiamųjų knygų autorių sąrašą aktyvios kontrreformacijos metu. Taip pat jis diskutavo, susirašinėjo su Vakarų Europos lyderiais J. Kalvinu, H. Bulingeriu ir kitais, “ – teigė prof. D. Pociūtė-Abukevičienė.

Doc. Ingė Lukšaitė pasidžiaugė anksčiau kalbėjusiomis profesorėmis, jų įžvalgomis. „Kaip ir buvo minėta, jog Radvila Juodasis buvo įtakingesnis, už savo pusbrolį Rudąjį, tačiau pastarasis kaip reta sugebėjo atsirinkti ir telkti aplink save žmones. Labai įdomus yra Radvilų Juodojo ir Rudojo tarpusavio susirašinėjimas. Tikiu, jog tai kada nors bus išleista,“ –dalijosi mintimis doc. Ingė Lukšaitė.

Dar ilgai netilo kalbos ir klausimai iš gausiai susirinkusių disputo autorėms. Tikime, jog tokie renginiai skatina domėjimąsi Lietuvos istorija.