Žymų Archyvai: Mikalojus Radvila Juodasis

Radvilų pilies atkūrimo idėja įsikūnija: Dubingių piliakalnyje įsteigtas „Dubingių pilies fondas“

Dubingiuose, viename LDK istorinių ir kultūrinių centrų, gegužės 9-ąją dieną padėti pamatai Dubingių pilies atgimimui. Dubingių pilis, kaip viena iš Radvilų giminės rezidencijų, turi didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę Lietuvai. Siekiant ją atkurti, įsteigtas „Dubingių pilies fondas“, kurio vienas pagrindinių tikslų – parengti pilies atkūrimo planą ir užsitikrinti finansavimą jo įgyvendinimui.

Kaip teigia prof. Alfredas Bumblauskas, „be Radvilų nėra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos, be Dubingių nebūtų Radvilų“. Todėl Radvilų pilies Dubingiuose atkūrimas yra svarbus žingsnis išsaugant Lietuvos kultūros paveldą ir stiprinant lietuvių tautinę savimonę bei pasitikėjimą savo valstybe. „Dubingių pilies fondas“ rengs pilies atkūrimo planą, derins jį su institucijomis, rūpinsis finansavimu ir, žinoma, vykdys edukacinę misiją – švies visuomenę apie LDK ir Radvilų giminės istoriją bei Barboros Radvilaitės legendą Dubingių pilyje. Planuojama, kad atgimusioje pilyje įsikurs muziejus, kuris veiktų kaip vienas iš lietuvių tautos valstybingumo, istorijos ir kultūros centrų.

„Manau, kad tai itin reikšmingas Radvilų giminės įvertinimas, kuriam pritariu ir palaikau, ir, kiek leis galimybės, dalyvausiu pilies atstatymo procese. Visa ši Dubingių bendruomenės susibūrimo ir Dubingių pilies atkūrimo iniciatyvos istorija man yra tik dar vienas įrodymas, kokia nuostabi yra lietuvių tauta“, – teigia kunigaikštis Maciej Radziwill.

„Džiaugiamės, kad pilies atkūrimo idėją aktyviai palaiko Radvilų giminės atstovas kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwill), kuris yra tarp fondo steigėjų greta prof. Albino Kuncevičiaus, Valdovų rūmų atkūrimui vadovavusio dr. Vydo Dolinsko, projektą palaikančios Molėtų rajono savivaldybės ir kitų gerbiamų asmenų. Fondo įsteigimas yra tik pirmas žingsnis, reikės įdėti nemažai pastangų ir visuomenės palaikymo, kad ši idėja taptų realybe“, – pasakoja vienas fondo steigėjų, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Laimonas Skibarka.

Dubingių piliavietės archeologinius tyrimus nuo 2003 metų vykdė ekspertų komanda, vadovaujama prof. Albino Kuncevičiaus. Per penkerius metus buvo atkasti Dubingių pilies fragmentai. Pamatai restauruoti ir užkonservuoti, saugomi specialaus gaubto, tačiau šiandien akivaizdu, kad to nepakanka – uždengtų pamatų būklė ženkliai prastėja.

2009 metais Dubingių piliavietėje įkurtame Radvilų giminės panteone perlaidoti archeologinių kasinėjimų metu atrastų Radvilų giminės atstovų palaikai: du garsiausi giminės atstovai LDK kancleris ir didysis etmonas – Barboros Radvilaitės brolis Mikalojus Radvila Rudasis ir jų pusbrolis LDK kancleris ir didysis maršalka Mikalojus Radvila Juodasis bei dar šeši giminės nariai.

„Ši gana įžūli mintis  – atkurti Radvilų pilį Dubingiuose, gimė saujelės entuziastų galvose, jaukiai šnekučiuojantis vieną praėjusios vasaros sekmadienio popietę. Juk Dubingiai – Radvilų giminės šaknys ir vienų svarbiausių jos atstovų amžinojo poilsio vieta, o mes vaikštome ant neformalių LDK valdovų kapų, stipriai primiršę, ką ši giminė davė Lietuvai. Radvilų istorija – drąsos, atsakomybės ir meilės savo šaliai istorija. Tad mums, Dubingių bendruomenei, pilies atkūrimas yra kartu ir mūsų pasitikėjimo savimi, bendruomeniškumo ir drąsos atkūrimas. Esame laimingi, jog ši mintis pamažu suranda atgarsį vis platesniuose šviesuomenės sluoksniuose ir virsta apčiuopiama realybe“, – sako viena projekto iniciatorių Virginija Dunauskienė.

Viešosios įstaigos „Dubingių pilies fondas“ steigėjai: kunigaikštis Maciej Radziwill, prof. dr. Albinas Kuncevičius, Molėtų rajono savivaldybė, dr. Vydas Dolinskas, Laimonas Skibarka, Virginija Dunauskienė, Eglė Ulienė, Vaidutė Navickaitė – Šakėnienė, Gintaras Grybėnas, Kęstutis Kaminskas, Laura Leškevičiūtė, Greta Valantiejūtė, VšĮ „Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų fondas“. Fondo teisės partneris yra advokatų kontora „Sorainen“.

Dovilė Zapkutė, Dubingių kultūros festivalio 2024 atstovė spaudai

Nuotraukų autorius Evaldas Činga

Gražiausi Renesanso žiedai – lietuviškos raštijos pradininkai

Buvo Lietuva laisva.
Kunigaikščiai valdė ją.
Ji išaugo, išbujojo,
Kai valdyti josios stojo
Didis vyras, kurs vadinos
Kunigaikštis Gediminas,-
Garbanotas ir taurus,
Tartum uosis, stamantrus.
Gediminas!… Vardas jojo
Tūkstantį kardų atstojo.
Priešai ir pikti kaimynai
Žino ranką Gedimino, –
Kad kaip griausmas ji smagi, –
Kad jam Lietuva brangi!
Te per amžius mus gaivina
Miestas mūsų Gedimino!
Te per amžius jo šviesa
Šviesis Lietuva visa!
Te lietuviui Vilnius bus
Meilės džiaugsmas ir dangus!

Šiais Balio Sruogos poemos „Giesmė apie Gediminą“ (1938 m.) posmais vasario 6 dienos renginį Vilniaus Rotušėje muzikinį literatūrinį pastišą „Reveransas Lietuvos Renesansui“ – atidarė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas. Gausiai susirinkusiems dalyviams trumpai pristatęs jau 30 metų veikiančią Draugiją, D. Balčiauskas akcentavo vieną svarbiausių mūsų kultūros raidos paralelių Lietuvos Reformacijos ir lietuvių raštijos procesus, kurie yra neatskiriamai susiję: „Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija jau keletą metų siekia įgyvendinti kilnų sumanymą, Vilniuje, Reformatų sode, pastatyti paminklą Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams. Tokios atminties vietos sukūrimas sostinėje, kurioje savo idėjas pradėjo skelbti Abraomas Kulvietis, pirmąsias evangeliškas pamaldas ėmė organizuoti Mikalojus Radvilas Juodasis, Lietuvos Reformatų bažnyčią brandino Andrius Volanas, yra teisingas ir prasmingas“.

Įspūdingą muzikinę dalį atliko mecosopranas Raimonda Janutėnaitė, bosas/baritonas Nerijus Masevičius ir gitaros virtuozas Arūnas Kelpša. Skambėjo renesanso epochos ispanų, italų, vokiečių kompozitorių opusai balsui, liutniai ir gitarai, kuriuos keitė LDK valdovų, raštininkų ir lietuviškos raštijos pradininkų tekstai skaitomi aktorės Virginijos Kochanskytės. Scenarijus ir režisūra – V. Kochanskytės ir R. Janutėnaitės.

Reformacija ir lietuvių raštijos suklestėjimas

Po muzikinės dalies kalbėjusi Draugijos valdybos narė, Vilniaus universiteto profesorė, habil.dr. Dainora Pociūtė, visų pirma, pabrėžė, kad  istorikai pripažįsta, jog Vilnius ir Lietuva XVI  a. antrojoje pusėje išgyveno savo Aukso amžių. Tiesa, Vilniuje, didžiausiame to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste, metropolyje, kuriame plėtojosi ne tik kasdienis įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimas, bet ir brendo aukštoji kultūra, profesionaliosios muzikos galima buvo išgirsti tik vienoje vietoje – Valdovų rūmuose. Mokslininkė iš istorinės perspektyvos komentavo du svarbiausius XVI a. antrosios pusės reiškinius – Reformaciją ir lietuvių raštijos suklestėjimą, kurie numatomi įamžinti statomu paminklu, ir tai, kodėl abu kartu šie du procesai sudaro vientisą reiškinį. Tai yra Renesanso epochos du svarbūs saitai, liudijantys Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės brandą. Reformacija ir lietuviškos knygos gimimas yra tiesiogiai susiję: Reformacija pagimdė lietuvių raštiją, o pastaroji toliau puoselėjo ir brandino reformacinius procesus ir krikščioniškąją savimonę. Reformacija ir raštijos tautine kalba susiformavimas tik nedaugelyje kitų Europos kraštų, pavyzdžiui Suomijoje, yra taip glaudžiai persipynę. Idėja įsteigti Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkų atminties vietą Lietuvos sostinėje yra teisinga ir pagrįsta, nes su Vilniumi susijusios kultūrinės Reformacijos ištakos.

D. Pociūtė akcentavo, kad šiandien iš istorinės perspektyvos Reformaciją turime suvokti ne kaip bažnyčios suskaldymą, o kaip krikščionybės sužydėjimą, įvairių jos aspektų brandą. Iki Reformacijos Lietuvos krikščionybė buvo kultūriškai netvari, dar menkai palietusi žmonių širdis, mažai tesirūpinusi visuomenės švietimu. Reformacija paskatino krikščioniškos savimonės intensyvumą, krikščionybės ir tautinės savimonės sampynas, kūrė kasdienio gyvenimo normas, kurios šiandieną mums yra savaime suprantamos ir natūralios. Reformacija ugdė skaitantį žmogų, žmogų, namuose turintį knygą,  skelbė mokymą apie tai, jog dvasinė išmintis ateina per Dievo žodį, per  Bibliją, kurią reikia kiekvienam skaityti ir pažinti. Martynas Mažvydas mokė, kad žodis yra didelė galia, galinti žmogui atverti išganymą.

Mokslininkė prisiminė ir muzikinėje vakaro dalyje cituotą Mikalojų Radvilą Juodąjį, kuris, nors ir gavęs tik namų, o ne universitetinį išsilavinimą, buvo pirmasis iš Lietuvos didikų ir politikų supratęs, kad krikščionybė gali tapti svarbia jėga edukuojant visuomenę ir kuriant valstybę. M. Radvilos Juodojo pasiryžimas atsiriboti nuo Romos bažnyčios hierarchijos ir eiti nepriklausomu keliu, skelbti žodį ne iš pragaišties, bet iš „Teisybės katedros“, liudijo, jog jis buvo modernus politinis lyderis, nebijojęs naujovių ir valstybės reformų. Šiam didikui remiant buvo sukurta neprikausoma Lietuvos evangelikų bažnyčia, 1557 m. Vilniuje susirinkusi į pirmąjį savo Sinodą.

D.Pociūtė nurodė, jog Lietuvos Reformacijos istorijoje buvo visa eilė svarbių asmenybių, lėmusių kultūrines ir socialines inovacijas. Tačiau Lietuvos Reformacijos ir kultūros draugija atrinko dešimt ryškiausių XVI a. antrosios pusės asmenybių, atstovaujančių abu kraštus, kuriuose plėtojosi lietuviškoji Reformacijos raida: Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Prūsijoje (Mažojoje Lietvoje). Tad šaltojoje XVI a. antrojosios pusės Šiaurės Europoje, kurią buvo ištikęs „mažasis ledynmetis“, Reformacijos dėka sužydėjo Renesanso kultūra, tarp kurios gražiausių žiedų buvo ir tautinių kultūrų suklestėjimas bei pirmosios lietuviškos knygos.

prof. D.Pociūtė scenoje su muzikinės dalies atlikėjais. Kęstučio Puloko nuotrauka

Tie dešimt asmenybių, kurias pagerbs statomas Vilniuje paminklas, tai: Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, Martynas Mažvydas, Mikalojus Radvila Juodasis, Mikalojus Radvila Rudasis, Baltramiejus Vilentas, Andrius Volanas, Jonas Bretkūnas, Merkelis Petkevičius, Jokūbas Morkūnas.

LRIKD vicepirmininkė, Paminklo statymo komiteto-fondo kanclerė Ina Dagytė-Mituzienė pasidžiaugė, kad paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams konkursas buvo organizuotas drauge su Lietuvos Dailininkų sąjunga (LDS), kuri, konkursui pasibaigus, tapo trišalės Paminklo statymo sutarties partnere. LDS pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė pristatė paminklo autorius, prieš penketą metų laimėjusius konkursą: skulptorę prof. Daliutę Oną Matulaitę ir architektą prof. Jūrą Balkevičių. Jubiliejų pažymėjusiai skulptorei palinkėta sveikatos, o darbą su ekrane besikeičiančiais būsimo Paminklo vaizdais pristatė architektas J. Balkevičius.

Menotyrininkė doc. Ramutė Rachlevičiūtė drauge su renginio turinio kuratore atrinko aukcionui tinkamą darbą, glaudžiai besisiejantį su Renesanso epocha – skulptoriaus Daumanto Kučo mažosios plastikos kūrinį „Žygimantas ir Barbora“. R.Rachlevičiūtė drauge su skulptore Aušra Jasiukevičiūte pravedė ir kūrinio aukcioną. Kūrinį įsigijo vienas iš „Autobrava motors“ įmonės direktorių Jonas Račkauskas už 1700 EUR (skulptoriui atiteko 1000 EUR autorinis honoraras).

menotyrininkė doc. Ramutė Rachlevičiūtė drauge su skulptore Aušra Jasiukevičiūte aukciono metu
Kęstučio Puloko nuotrauka

Vakaro vedančioji dr. I.Dagytė-Mituzienė padėkojo Paminklą parėmusiai (per LRIKD laimėtą projektų konkursą) Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Sauliaus Karoso fondui, taip pat visiems Paminklo rėmėjams. Įteiktos kelios (atsitiktine tvarka parinktos) padėkos labiausiai prisidėjusiems rėmėjams –  Aurelijai Rusteikienei, Eglei Šleinotienei, Vilgelminai Podlipskienei, Juozui Mituzui, Evaldai Jakaitienei.

Renginį filmuota medžiaga įamžino nuoširdus LRIKD draugas ir rėmėjas – Lietuvos lenkų politikas ir visuomenės veikėjas, teisininkas Ryšard Maceikianec. Filmuota medžiaga – You tube kanale.

Renginio partneris: Vilniaus Rotušė

Renginio pagalbininkai: Danguolė Juršienė, Alė, Klovaitė, Irena Ivaškienė, Ingrida ir Vidunas Ramšos, Viktorija Liauškaitė, Aurelija Arlauskienė. Organizuojant renginį talkino A. Kulviečio klasikinės gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai Barbora, Radvilė, Marijus, Kamilė, Saulė, Roberta, lydimi mokytojos Liudmilos Leonavičienės ir M.Mažvydo progimnazijos mokiniai Gabrielė, Tėja, Viltė, Samanta, Roland, Gaja, Luka Liucija drauge su mokytojomis Vilma Junevičiene ir Svetlana Politova. Taip pat nuoširdžiai talkino Salotų baro „Mano Guru“ darbuotojai Ramūnas Jurgelaitis ir Viačeslav Grigorjev.

Nuo 2022 m. gruodžio 1 – renginio „Reveransas Lietuvos Renesansui“ organizavimo Vilniaus Rotušėje pradžios – iki 2023 vasario 20 d. į Paminklo statymui skirtą sąskaitą įplaukė, o taip pat buvo surinkta grynais renginio metu, atskaičius renginio organizavimo išlaidas menininkams ir skulptoriui – 6431 EUR. Nuoširdžiai dėkojame renginio dalyviams, rėmėjams ir pagalbininkams!

Vasario 6 renginiu Vilniaus Rotušėje Paminklo statymo parėmimo procesas nesibaigia – reikalingas tęstinumas, susitelkimas ir lėšos. Kiekvienas darbas sėkmingai baigiamas tada, kai vykdomas apgalvotai, nuosekliai, kompetentingai. To ir palinkėkim Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijai – Paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams iniciatorei, statytojai, taip pat visiems geros valios žmonėms, primindami vienas kitam sąskaitą, į kurią galima pervesti aukas Paminklui (www.reformacija.lt, rubrika Paminklas).

Džiaugiamės, kad paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams kyla kaip tik sostinėje, kuri šiemet švenčia Vilniaus vardo paminėjimo 700-šimtąjį jubiliejų. Prisidėkime visi šia prasminga dovana miestui!

Pagal renginio dalyvių atsiliepimus ir tekstus parengė Eglė Ragelienė, draugijos narė, tinklapio redaktorė

Biržų Radvilos- parodoje Baltarusijos sostinėje

Edita LANSBERGIENĖ

Vasario 11 d. Minske, Nacionaliniame Baltarusijos Respublikos istorijos muziejuje, atidaryta paroda „Radvilos. Didinga kunigaikščių epocha“. Tai 2015 m. liepos 31 d. Biržuose startavusios tarptautinės parodos, skirtos Mikalojui Radvilai Rudajam ir Mikalojui Radvilai Juodajam, tęsinys Baltarusijoje. Skaitykite toliau

Dainora Pociūtė. „Padorios lūpos, begėdės sielos“: Mikalojus Radvila Juodasis ir Katalikų bažnyčios kritika

http://literaturairmenas.lt/2015-11-06-nr-3542/2846-publicistika/4478-dainora-pociute-padorios-lupos-begedes-sielos-mikalojus-radvila-juodasis-ir-kataliku-baznycios-kritika

Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), kurio 500 metų jubiliejų šiemet minime, pirmasis Lietuvos didikas, taip aštriai ėmęsis Romos katalikų bažnyčios kritikos, kad tapo pirmuoju ir žymiausiu Lietuvos autoriumi, įtrauktu į Visuotinį uždraustųjų knygų sąrašą (Index librorum prohibitorum). Ir šiandien jo kritika skamba nuožmiai ir žeidžia daugelio Lietuvos katalikiškąją tradiciją gerbiančių ir puoselėjančių žmonių sąmonę. Gal dėl to ir Lietuvos istorijoje, be teiginių, jog tai žymiausias, galingiausias, įtakingiausias XVI a. LDK didikas, turime nedaug atidžiau jo religines nuostatas tyrinėjančių darbų. Vis dėlto šiandienos Vakarų Bažnyčios ir religinės minties istoriografija yra vertinga ir įdomi ne dėl savo angažuotumo, bet dėl pastangų atverti religinės sąmonės eigos bei pokyčių ištakas ir aktualizuoti gyvos religinės minties vaidmenį ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje. Skaitykite toliau

Mokslininkės apie Radvilas: mūsų kultūroje jie dažnai vaizduojami kaip savanaudžiai

http://www.alfa.lt/straipsnis/49935193/mokslininkes-apie-radvilas-musu-kulturoje-jie-daznai-vaizduojami-kaip-savanaudziai

„Radvila Juodasis gyvenimo pabaigoje nebeturėjo ryškios įtakos, labai daug turtų buvo paaukojęs ir praradęs dėl savo vizijų įgyvendinimo. Jis dėl to nė kiek nesigailėjo. Reikia pabrėžti, kad šitiems žmonėms buvo labai svarbios idėjos, idealizmas, bet ne šių dienų prasme, o kaip tam tikrų konceptų įgyvendinimas. To įgyvendinimo priemonės, aišku, buvo susijusios su galia, turtais ir politine jėga“, – per disputą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo sargyboje“ kalbėjo šalies mokslininkės. Taip sausakimšoje Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje paminėtas 500-asis Mikalojaus Radvilo Juodojo gimimo jubiliejus ir Reformacijos diena. Skaitykite toliau

REFORMACIJOS dienos ir Jubiliejinis kunigaikščių RADVILŲ minėjimo vakaras

Viktorija Liauškaitė

Lapkričio 3 dieną Mokslų akademijoje įvyko disputas – „LDK savarankiškumo sargyboje,“ kurio dalyvės doc. Ingė Lukšaitė, prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė ir prof. Raimonda Ragauskienė.
Minėjimo vakarą pradėjo jungtinio Giesmės ir Pagirių dainorių choro atliekamos giesmės, vadovė ir dirigentė Janina Pamarnackienė.

Šiemet minimos Mikalojaus Radvilos Juodojo 5oo – osios  gimimo metinės. Taip pat prisimintas ir Mikalojus Radvila Rudasis. „Gerbiami istorijos mylėtojai, džiugu, jog taip gausiai šį vakarą susirinkote ir esate neabejingi mūsų tautos didžiavyriams – Radviloms, “ – vakarą sveikinimo žodžiu atidarė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas. Trumpą sveikinimo žodį tarė Mokslų akademijos viceprezidentas prof. Domas Kaunas.

Prof. Raimonda Ragauskienė pradėjusi disputą, tarė, jog pusbroliai Radvilos Juodasis ir Rudasis norėtų, jog apie juos būtų šnekama. „Tačiau jie buvo labai giliai persismelkę patriarchiškumo dvasia ir nesuprastų, ką kalba apie juos trys moterys. Atsakyčiau trumpai – tokie dabar laikai, “ – šmaikštavo prof. R. Ragauskienė. Ji taip pat trumpai pristatė Radvilą Rudąjį, nes yra jo asmenybės tyrinėtoja.

Pratęsusi disputą prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, kurios manymu, pusbroliai Radvilos buvę labai skirtingi charakteriais, visuomenine veikla. „Radvila Juodasis buvo spalvingesnė Europinio mąsto figūra. Jis pirmasis ir vienintelis lietuvis įtrauktas į draudžiamųjų knygų autorių sąrašą aktyvios kontrreformacijos metu. Taip pat jis diskutavo, susirašinėjo su Vakarų Europos lyderiais J. Kalvinu, H. Bulingeriu ir kitais, “ – teigė prof. D. Pociūtė-Abukevičienė.

Doc. Ingė Lukšaitė pasidžiaugė anksčiau kalbėjusiomis profesorėmis, jų įžvalgomis. „Kaip ir buvo minėta, jog Radvila Juodasis buvo įtakingesnis, už savo pusbrolį Rudąjį, tačiau pastarasis kaip reta sugebėjo atsirinkti ir telkti aplink save žmones. Labai įdomus yra Radvilų Juodojo ir Rudojo tarpusavio susirašinėjimas. Tikiu, jog tai kada nors bus išleista,“ –dalijosi mintimis doc. Ingė Lukšaitė.

Dar ilgai netilo kalbos ir klausimai iš gausiai susirinkusių disputo autorėms. Tikime, jog tokie renginiai skatina domėjimąsi Lietuvos istorija.

IMG_0783

IMG_0785

IMG_0782

IMG_0781

Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės – apie ką lituanistai ir istorikai šnekėjosi su XVI amžiaus protėviais

Lituanistų ir istorikų forumas „Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės, XIV a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien” Burbiškio dvare (Radviliškio r.). Straipsnis parengtas remiantis forumo dalyvių pranešimais.

Parengė Rūta SUCHODOLSKYTĖ, Trakai

(I.)

Pastatas, kuriame vyko forumas – buvusios arklidės

Gegužės 15 – 16 dienomis Radviliškio rajone, Burbiškių dvare, dar nenužydėjus tulpėms, įvyko lituanistų bei istorikų forumas „Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės, XIV a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien”. Forumo pranešėjai atspirties tašku pasirinko XVI a. ir aptarė to meto iškilias asmenybes, ypatingas dėmesys skirtas Mikalojui Radvilai Juodajam. Pirmąją paskaitą apie XVI a. II pusės Lietuvos modernizatorius skaitė forumo programos sudarytoja habil dr. Ingė Lukšaitė, vėliau išgirdome dr. Dariaus Kuolio paskaitą „Kad galėtume šnekučiuotis su protėviais”. Skaitykite toliau

Ar žinote: Vingio botanikos sode – ir Lietuvos Reformacijos šaknys…

Gegužės 15 d. reformatės senjorės išsiruošė į tulpių žydėjimą, ne, ne į jomis garsėjantį Burbiškio dvarą, kuris sutraukia daug lietuvių, o į Vingio parko vakarinėje dalyje beveik prieš šimtą metų įkurtą Botanikos sodą. Skaitykite toliau

Paroda, skirta Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui

http://www.mab.lt/lt/naujienos/1398

Radvilu-herbas2015 m. vasario 5 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), skirta garsaus Lietuvos valstybės kūrėjo ir gynėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui paminėti. Renginyje dalyvavo istorikas doc. dr. Deimantas Karvelis, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, viena iš parodos rengėjų – LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus bibliografė Violeta Radvilienė. Parodos atidarymo metu monetą, skirtą Mikalojui Radvilai Juodajam, pristatė Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktorius, Pinigų kūrimo komisijos pirmininkas Alis Jaramaitis.  Skaitykite toliau