Mėnesio archyvas: gegužės 2018

Ekskursijos „Jie – Lietuvos kūrėjai“ atspindžiai

Viktorija Liauškaitė

Pusšimtis puikiai nusiteikusių keliauninkų, užuot varę į sodybas ar namuose gulinėję ant sofkutės (juk galų gale išaušo užtarnauta poilsio diena!), ankstų šeštadienio rytą, gegužės 19 dieną,  išsiruošė Šiaurės Lietuvos link – į ekskursiją, skirtą Lietuvos 100-mečiui.

Ekskursijos vadovės, gidės Aurelija Arlauskienė ir Viktorija Liauškaitė. Jos metu pamatėme, išgirdome, akimis ir širdimi prisilietėme prie mūsų valstybės istorinių, kultūrinių, gamtos lobių; pagerbėme ją kūrusių asmenybių atminimą ir iš paukščio skrydžio gėrėjomės gamtos sukurtais stebuklais.

Mūsų kelyje buvo Prezidento Antano Smetonos dvaras, jo gimtasis kaimas, mokykla; Bistrampolio dvaras su Knygnešių koplyčia; Biržai ir Nemunėlio Radviliškis, kur pagerbėme 1917 m. Lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvių Kazimiero Rimkevičiaus, brolių Adomo ir Jokūbo Šernų atminimą. Plačiau susipažinome su J.Šerno, Vasario 16-osios Akto signataro, asmenybe; taip pat lietuvybę šiame krašte skatinusią Cumftų šeima. Gėrėjomės Nemunėlio Radviliškio Santaka, kur susilieja dvi upės – Nemunėlis ir sraunioji Apaščia. Nemunėlio Radviliškyje pagerbtas vienos iš pirmųjų čia stovėjusios prieš keturis šimtus metų mokyklų. Nusifotografavome atminčiai prie paminklo skulptorius Mindaugas Junčys. Kūrinyje nepamiršti Radvilos ir vaizduojamas jų  anspaudas. Iš paukščio skrydžio -Kirkilų apžvalgos bokšto – žvelgėme į karstinius ežerėlius – unikalų Biržų kraštovaizdžio elementą, vienintelį tokį ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Viliamės, jog dar ne kartą sugrįšime į šį nuostabų šiaurės Lietuvos kraštą.

Radvilų rūmų virsmas

Lietuvos žinios 

Vilniuje rengiantis naujoms statyboms šiemet buvo atkasti Radvilų rūmų – antro pagal dydį mieste po Pilių komplekso – griuvėsiai. Nors kol kas ištyrinėta toli gražu ne visa buvusių rūmų teritorija, keturis mėnesius čia dirbę archeologai aptiko apie 10 tūkst. radinių. Tai byloja apie išskirtinę, unikalią Vilniaus istorinio centro (senamiesčio), įrašyto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, vietą. Radiniai verčia žvilgtelėti į kelių šimtų metų praeitį ir įsitikinti, kokios svarbos yra ši vieta.

Sostinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės teritorijoje (tarp dabartinių Žygimantų, Radvilų ir Tilto gatvių) dirbę archeologai neabejoja, kad jų surastos pastato liekanos yra reprezentacinių Radvilų rūmų fragmentai. Visuomenė apie jų buvimą būtent šioje vietoje yra mažai girdėjusi, nes plačių istorinių, menotyrinių tyrimų nėra daryta. Kad rūmai stovėjo būtent čia, žinojo tik specialistai, nagrinėję XVIII-XIX amžiaus pradžios Vilniaus planus ir juose tiksliai pažymėtus rūmus. Tarp radinių yra nemažai žiedų, papuošalų, tačiau archeologai jų nesieja su kokiu nors konkrečiu Radvila ar tuo labiau Barbora Radvilaite. Skaitykite toliau

Estiška paveldosauga. Pažangesnė ir tvaresnė?

www.voruta.lt

Valstybinė kultūros paveldo komisija gegužės mėn. lankėsi Estijos sostinėje Taline bei susitiko su Estijos institucijų, atsakingų už kultūros paveldo apsaugą, atstovais. Kaimyninėje šalyje pastebimos panašios problemos kaip ir Lietuvoje – aukštybinių pastatų plėtra Talino istorinio centro apsaugos zonoje ir piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą stoka. Visgi Lietuvai yra ko pasimokyti iš estiškosios paveldosaugos vadybos, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo vientisesnė ir nuoseklesnė, o Talino istorinių statinių ir architektūros detalių restauracija, konservacija ir pritaikymas yra akivaizdžiai pažangesni ir tvaresni. 

Talino istoriniame centre nemenkas dėmesys skiriamas istorinių statinių, archeologinių objektų atskleidimui, tvarkybai ir eksponavimui, akcentuojant tvarios plėtros principus. Pavyzdžiui, Talino istoriniame centre (šalia Vabaduse valjakaikštės)įgyvendinant požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo projektą, kasinėjimųmetu aptikta daug senojo miesto dalių (gynybiniai įtvirtinimai, miesto sienos), kurios buvo inkorporuotos į stovėjimo aikštelę ir yra eksponuojamos. Puikiai sutvarkyti ir pritaikyti eksponavimui 1670 m. datuojamifortikaciniai požeminiai įrengimai, daugiau nei 200 metų buvę aplieti vandeniu.

Pastebėta, kad kruopščiai prižiūrimos bei tvarkomos ir istorinių statinių architektūrinės detalės – Talino senamiestyje nėra plastikinių langų, įrengtų stoglangių, o visame senamiestyje tėra tik trys nesutvarkyti istoriniai statiniai. Susitikimo metu Estijos Nacionalinės paveldo tarybos (The National Heritage Board of Estonia) generalinis direktorius Siim Raie akcentavo, kad Estijai yra artima paveldosaugos teoretiko Johno Ruskino koncepcija, kuriojeistorinis miestas suvokiamas kaip praeities paminklas ir potencialią išnykimo grėsmę patiriantis retas, trapus, menui ir istorijai vertingas objektas, todėl turi būti maksimaliai išsaugomas toks, koks susiformavo laikuibėgant. Siim Raie pabrėžė, kad Estijoje vengiama istorinių pastatų kopijų ir bet kokių interpretacijų, imituojant istorinius stilius ar menamą buvusią pastato išvaizdą.

Anot Paveldo komisijos narės AndrijanosFilinaitės, „Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistemoje trūksta vientisumo ir nuoseklumo. To galėtume pasimokyti iš Estijos. Kalbant apie, pavyzdžiui, nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą, Estijoje visi objektai inventorizuojami laikmečiais (pvz. karinių objektų inventorizavimas, XX a. architektūros inventorizavimas ir pan.). Tai – itin detalus darbas, tačiau kartą jį padarius sukuriama aiški ir mažiau chaoso turinti sistema“.

Talino senamiesčio apsauga nuo Vilniaus senamiesčio apsaugos skiriasi taip pat tuo, kad jis turi parengtą pasaulio paveldo vietovės – Talino istorinio centro – valdymo planą. Norint išsaugoti Talino senamiestį kaip pasaulio paveldo vietovę ir užtikrinti jos tvarų vystymąsi, dabartinis Valdymo planas buvo parengtas 2014–2021 metų laikotarpiui, dėmesį koncentruojant į paveldo išsaugojimą visuose miesto gyvenimo aspektuose. Valdymo plano tikslas yra garantuoti, kad Talino senamiesčioišskirtinė visuotinė vertė būtų suvokta, išsaugota bei tvariai palaikoma. Plano rengimo metu visuomenei buvo pasiūlyta teikti siūlymus Valdymo planui, o darbo grupėje dalyvavo įvairių suinteresuotų subjektų – paveldo apsaugos specialistų, miesto valdžios institucijų, rajono administracijos, ministerijų, vietos bendruomenių, verslininkų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų pasaulio paveldo vietovės išsaugojimu bei vystymu suinteresuotų pusių atstovai. Vyko papildomos konsultacijos su UNESCO Pasaulio paveldo centro, ICOMOS, Estijos nacionalinės UNESCO komisijos, UNESCO Talino senamiesčio valdymo komiteto, Kultūros ministerijos ir kitų organizacijų atstovais. Planą patvirtino UNESCO Talino senamiesčio valdymo komitetas bei UNESCO Pasaulio paveldo centras Paryžiuje.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Talino istorinio centro apsauga grįsta visapusišku bendradarbiavimu, tačiau Estijoje, kaip ir Lietuvoje, pastebimapiliečių įtraukimo į sprendimų priėmimus dėl paveldo apsaugos stoka (pavieniai projektai nėra teikiami visuomenės svarstymui, viešinami yra tik detalieji planai).

Paveldo komisijos pirmininkės Evelinos Karalevičienės manymu, „Estijos sėkmės receptas paveldosaugoje yra efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, ko labai trūksta Lietuvoje. Estijoje savivaldybės turi daug daugiau funkcijų ir pareigų, tačiau šalis yra pajėgi jas įgyvendinti dėl nuoseklumo ir veiksmų koordinuotumo. Kaimyninė valstybė taip pat jau yra pusiaukelėje dėl Faro konvencijos pasirašymo, ruošia reikiamus dokumentus ir šių metų pabaigoje planuoja pasirašyti šį Europos Tarybos dokumentą, akcentuojantį visuomenės dalyvavimo paveldosaugos procesuose svarbą. Būtų apmaudu, jeigu Estija aplenktų Lietuvą ir šioje srityje, nes Lietuvos įstojimas į Faro konvencijos gretas kol kas stagnuoja“.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos informacija

Vokietijoje – Vydūnui atminti skirta paroda

Detmoldo rotušėje veikia Lietuvos dailininkų kūrinių paroda, skirta Vydūnui atminti.

„Vydūno vizijos šiuolaikinėje lietuvių dailėje“. Dailininkų sąjungos galerijos paroda Detmolde vyks iki birželio 30 d.

ŠALTINIS:

http://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/vokietijoje-vydunui-atminti-skirta-paroda

https://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/2018/04/20/news/vokietijos-gyventojams-vyduno-vizijos-siuolaikineje-lietuviu-daileje-6035980/