Mėnesio archyvas: spalio 2018

Virginija Ruškienė. Vydūno kūrybinių galių slėpiniai

Virginija RUŠKIENĖ, www.voruta.lt

Vydūnas, kaip iškili asmenybė, paliko neišdildomą pėdsaką lietuvių tautos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Filosofas savo idėjas skleidė per rašytinį ir gyvą žodį, todėl pelnytai įvardijamas kaip tautos ugdytojas ir gaivintojas. Jo straipsniai buvo spausdinami žurnaluose „Jaunimas“, „Darbymetis“, „Dienovidis“ bei kituose periodiniuose leidiniuose.

Mąstytojas savo raštuose teigė, kad tautos kultūrą atspindi žmonių dvasios šviesumas ir skaidrumas, kaip šį pasaulį suprantame, pasitinkame ir priimame. Kultūrinis gyvenimas susideda iš papročių, tikėjimo, menų, žinių ir kitų materialinių bei dvasinių vertybių sklaidos, lavinimo bei išsaugojimo ir perdavimo ateities kartoms. Vydūnas kvietė kiekvieną prisidėti prie tautos kultūros augimo ir skaidrėjimo, atsigręžti į savo esmę, būti dvasinės kultūros reiškėjais, gražesnio pasaulio kūrėjais. Tautos šviesuolis ragino žmones skaityti aukštesnio dvasinio lygmens knygas, o rašytojams siūlė imtis rimtesnių temų, paremtų tautiniu pagrindu, sielos galybe ir žmogiškąja prigimtimi. Skaitykite toliau

Plaškių bažnyčią saugos laikinas stogas

Nepaisydami prastų orų, nuo pirmadienio, spalio 1 d., Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos nariai, vadovaujami iš Vokietijos atvykusio šios visuomeninės draugijos nario inžinieriaus Bernhardo Rosenbergo, laikina danga dengia istorinės evangelikų liuteronų bažnyčios stogą.

Ponas B. Rosenberg su žmona Ulrike atsivežė visus darbo įrankius ir ilgas kopėčias. Darbus ant stogo padeda atlikti aukštalipys iš Šilutės Arnoldas Sirvydis su komanda. Kiekvieną dieną dirba bendrijos pirmininkas Viktoras Bergner su žmona Rita, bendrijos narys Kęstutis Gedminas, nuoširdžiai padeda pasienio pareigūnai bei Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos žmonės. Stoniškių seniūnas pasirūpino elektra bei reikalinga technika.

Visiems jiems pietus paeiliui ruošia Plaškių kaimo šeimininkės. Linkime talkininkams gerų orų, ištvermės ir sveikatos.

Daugiau informacijos ir nuotraukų rasite Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos Facebook puslapyje: www.facebook.com/Plaschken

Norėdami paremti Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos iniciatyvą, galite prisidėti aukomis, sąskaita „Swedbank“ banke: LT487300010151661311

 

PBAB inf.

VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti

www.voruta.lt

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais organizuodami VI Klaipėdos knygų mugę kviečiame prisiminti lietuvių literatūros istoriką ir kritiką, poetą, folkloristą, žymiausią XIX a. pradžios Prūsų Lietuvos kultūros puoselėtoją Liudviką Rėzą, kuris prieš 200 metų „atrado“ ir „padovanojo“ mums Donelaitį: išlikusius originalus ir nuorašus sudėjo į vieną kūrinį, pavadino jį „Metais“, išvertė į vokiečių kalbą ir 1818 m. Karaliaučiuje kartu su vertimu išspausdino.

​Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas.

Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.

Valstybės atkūrimo šimtmečiui, įvairioms istorinėms datoms ir įvykiams pažymėti skiriami tokie renginiai kaip KKM metu veiksianti Kauno apskrities viešosios bibliotekos parengta paroda „Tarpukario Lietuvos šventės ir iškilmės“,  aktorės Virginijos  Kochanskytės ir klarnetininko Valdo Andriuškevičiaus  atliekama meninė programa „Šimtmečio dialogas: dedikacija poetams Sigitui Gedai ir Maironiui“, dzūkų vakaras „Dzūkiškai ant jūros kranto“. Astridos Petraitytės „Algirdas. Iš Kauno. Kuriant valstybę“, Vasilijaus Safronovo, Vytauto Jokubausko, Vyganto Vareikio, Hektoro Vitkaus „Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija“, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos „Vardą rašysim ant laiko delnų“ knygų pristatymai.

Spalio 6 d., šeštadienį,  laukiame šeimų edukacinėse dirbtuvėse „Šimtas inkilų LAISVĖS paukščiams“, kurių metu  pagaminti inkilai, padabinti šimtmečio simbolika ir lietuviškais žodžiais, dar keletą metų primins Valstybės atkūrimo šimtmetį.

KLAIPĖDOS KNYGŲ MUGĖS TINKLAPIS
MUGĖS PROGRAMA

Susitikime Klaipėdoje!

Ar reikia Klaipėdai Immanuelio Kanto?

Nemažai asmenybių, reikšmingų Lietuvai, regionui, visai Europai, yra susijusios su Klaipėda arba iš čia kilusios, tačiau išlikusių materialių tiesioginių objektų, konkrečių lokalizuotų jas menančių vietų nėra daug. Vieno žymiausių klasikinės vokiečių filosofijos atstovų Immanuelio Kanto (1724–1804) tėvas, dėdės, seneliai gyveno Klaipėdoje, čia turėjo paveldimo nekilnojamojo turto. Įmanoma ne tik apytikriai, bet ir gana tiksliai nurodyti vietas, susijusias su Kantų gimine. Kultūros veikėjų, istorikų pastangomis nustatyta, kur buvo Kantų šeimos namas (1). Atminimas apie Immanuelio Kanto giminės ryšius su Klaipėda puoselėjamas uostamiestyje nuo XIX a. pabaigos.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/ar-reikia-klaipedai-immanuelio-kanto-/273319

Mūšis dėl Reformatų parko dar nebaigtas

Reformatų skverą aptvėrus darbams, tvora pasipuošė aktyvistų plakatais, o Vilniaus regioninė architektūros taryba paviešino priimtą sprendimą projektui nepritarti.

Praeitą savaitę, taip ir nepristačius pagal pasiūlymus pakoreguoto plano, Reformatų skveras buvo aptvertas darbams, rašoma pranešime spaudai. Savaitgalį naujoji tvora pasipuošė aktyvistų kurtais plakatais, kritikuojančiais neskaidrius Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus. Šeštadienį sprendimą projektui nepritarti paviešino ir Vilniaus regioninė architektūros taryba.

„Šioje sudėtingoje teritorijoje su tokiu dideliu istorijos sluoksnių kiekiu, spręsti kūrybines problemas, pirmumą suteikiant vien architektūriniams-estetiniams sprendimams, negalima“, teigiama paviešintose posėdžio išvadose.

Projekte teigiamas „istorinės tiesos“ atstatymas atkuriant buvusį reljefą, laikytinas tolygiu sovietmečiu įvykusiam Reformatų kapinių perkasimui. Tai, Tarybos nuomone, turi to paties kultūrinio nusikaltimo požymių. Kiekvienas objektas, vieta ir miesto viešoji erdvė turi savo istoriją ir kiekvienas jos sluoksnis, bei jo refleksijos galimybė daro visuomenę brandesne. Ši nuostata galioja ir kai kalbame apie sovietmetį realizuotus sprendimus, kurie atspindi to laikmečio visuomenės būvį ir kultūrinius orientyrus.

Tinkamas ir kokybiškas tokių architektūros ir kraštovaizdžio perteikimas architektūros ir kraštovaizdžio priemonėmis reikalauja itin aukšto profesionalumo ir didelio dėmesio kūrybiniam procesui. Šių dviejų dalykų Projekte Taryba pasigenda.

Taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad esama skvero vieta buvo ir tebėra labai stipriai integruota į rekreacinių viešųjų miesto erdvių sistemą, ir kuri tiek savo erdvine sąranga, tiek ir takų sistema kur kas labiau artikuliuoja Reformatų bažnyčios svarbą nei Projekte numatyti sprendiniai. Pėsčiųjų traktas, kuris buvo sukurtas nuo Tauro kalno, per P. Cvirkos skverą bei F. Zappos paminklo erdvę, iki Sinagogos, lygiagrečiai Pylimo gatvei yra viena iš unikalių Vilniaus urbanistinio audinio savybių, į kurią Projekto sprendiniai atsižvelgia nepakankamai.

Tarybos nuomone, šią jo savybę derėtų išlaikyti, kaip svarbų kultūrinį sluoksnį-istorinį sluoksnį, kartu derinant jį su reformatų teritorijos kultūriniais ženklais – pažymėta kapinių, buvusių koplyčių bei konsistorijos pastato vietomis. Be to Taryba konstatuoja, kad istorinių, archeologinių, architektūrinių ir urbanistinių tyrimų duomenų nepakanka, kad būtų tinkamai vykdomi projektavimo ir rangos darbai, o architektūros kokybė gali būti užtikrinama tik tinkamai suorganizuoto architektūrinio konkurso būdu.

Vilniaus regioninė architektūros posėdį surengė reaguodama į oficialų 13 visuomeninių organizacijų kreipimąsi, kuriuo prašoma sustabdyti Reformatų skvero projekto darbus. Remiantis 2017 m. Lietuvoje įsigaliojusiu Architektūros įstatymu, projektiniai pasiūlymai rekonstrukcijoms, jei jiems prieštarauja visuomeninės organizacijos, gali būti derinami tik pritarus regioninei architektūros tarybai. Reformatų skvero projektiniai pasiūlymai buvo parengti 2014 m. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, 2014–2015 m. projektas buvo aptartas trijuose Savivaldybės ar kitų institucijų organizuotuose renginiuose. Tačiau pagrindiniuose žiniasklaidos kanaluose informacija apie projektą pasirodė tik 2018 m. birželio 29 d., jau pasirašius sutartį su rangovu.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/musis-del-reformatu-parko-dar-nebaigtas/273281
© Lietuvos žinios