2023-06-08, ketvirtadienį, 17.00 val. Reformatų sode, prie statomo paminklo renginys Paminklo „Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams“ belaukiant…XVI a. LDK poeto Jono Radvano herojinės poemos, lietuvių epo RADVILIADA skaitymai. Kviečiame!
Informaciją apie Vilniuje, Reformatų sode, statomą paminklą Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams, jau dabar galite išklausyti lietuvių, lenkų, vokiečių ir anglų kalbomis (www.reformacija.ltPaminklas). Kai paminklas bus baigtas, ir prie jo bus pritvirtinta atitinkama lentelė, sostinės gyventojai ir svečiai turės galimybę visa tai išgirsti prie paties „kalbančio“ objekto. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos projektą „QR kodo statomam paminklui Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams sukūrimas“, dalinai finansavo Kultūros ministerija.
Gegužės 10 d. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas ir Vilniaus Martyno Mažvydo direktorė Eglė Laumelienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Tai lems svaresnį Draugijos ir progimnazijos bendradarbiavimą.
Gegužės 21 dieną, Vilniuje, Reformatų sode, prie statomo paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams jautriai prisimintas prieš 460 metų, 1563 m. gegužės 21 d., Ragainėje miręs Martynas Mažvydas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo prasti žodžiai“ (1547 m.) ir kitų leidinių parengėjas, evangelikų liuteronų kunigas.
Neformaliame susiėjime, kurį inicijavo Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija, dalyvavo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nariai, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos moksleiviai ir pedagogai, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų bažnyčių parapijiečiai.
Draugijos valdybos narė dr. Austė Nakienė priminė Mažvydo nuopelnus lietuvių raštijai, taip pat skaitė poeto Kazio Bradūno eilėraščius, skirtus šiam didžiavyriui. Renginyje taip pat kalbėjo Draugijos valdybos nariai Kęstutis Pulokas, Vytautas Gocentas.
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai kiekvienais metais rašo laiškus Martynui Mažvydui ir kuria akrostichus. Tądien 6 b ir 6 pr klasių moksleiviai pristatė 2005 ir 2023 metų laiškus bei akrostichus su žodžiu Katekizmas (jaunuosius skaitovus parengė lietuvių kalbos mokytoja Gitana Šeštokienė).
Susiėjimą malda baigė ev. reformatų katechetas Holger Lahayne.
Daugiau informacijos
Paminėjo Martyno Mažvydo mirties metines (ve.lt)
© Kęstučio PULOKO nuotr.
MINĖJIMAS. Martyno Mažvydo mirties 460 metų sukaktis buvo prisiminta Vilniuje, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčiose ir prie statomo paminklo reformacijai ir lietuvių raštijos pradininkams Reformatų sode.
2023 m. gegužės 21 d. (sekmadienis) 12:30 val.
Reformatų sodas (greta Pylimo g. 9, Vilnius) Prie statomo paminklo Reformacijai ir lietuvių raštijos pradininkams Pirmosios lietuviškos knygos autoriaus kun. Martyno Mažvydo 460 mirties metinių minėjimas
P R O G R A M A:
Martyno Mažvydo laiškai Skaito Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos moksleiviai Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos vadovų ir svečių pasisakymai
Renginį veda draugijos valdybos narė dr. Austė Nakienė, LLTI
Maloniai kviečiame. Rengėjai
Gerbiami ir mieli Bendražygiai, Tegul atgimstančio pavasario gyvybinės jėgos ir skambantys Velykų varpai, suteikia stiprybę kūnui ir sielai. Linkime linksmų Velykų!
RD valdyba
Kovo 28 d. Rašytojų klube įvyko Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos organizuotas knygos „TARP PAŠAUKIMO IR PROFESIJOS” Evangelikų reformatų dvasininkai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII amžiuje pristatymas.
Dalyvavo autoriai – istorikai profesoriai Raimonda Ragauskienė, Deimantas Karvelis, Aivas Ragauskas ir Vilniaus ev. reformatų bažnyčios parapijiečiai, Reformacijos draugijos nariai ir kiti, besidomintys Reformacija.
Daugiau kaip 700 puslapių monografijoje analizuojamas XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje susiformavęs evangelikų reformatų dvasininkų portretas. Knygos pristatyme dalyvavę autoriai palietė daugelį klausimų: nuo dvasininko kelią pasirinkusių asmenų socialinių ir profesinių pagrindų; jų teisinį statusą katalikiškoje visuomenėje bei iki kokias bažnytines karjeras darydavo dvasininkai. Taip pat nepamirštas ir evangelikų reformatų dvasininkų santuokos klausimas, turtinė padėtis ir tai, ką reiškė būti evangelikų reformatų dvasininku Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Kęstučio Puloko nuotraukos