dr. Ina Dagytė Mituzienė
Pilnutėlėje Vilniaus Rotušės Didžiojoje salėje įkaitusios 2026 – ųjų birželio 30 – tosios pavakarę pasitikome naują rašytojos, diplomatės Valentinos Zeitler knygą – “Vilniaus budelis”. Renginį organizavo Ignalinos kraštiečių klubas ir Vilniaus Rotušė.
Knygos pristatymo metu susirinkusius klausytojus maloniai nustebino retokai girdimi ir aukštosios kultūros tonais suskambę Rotušės vargonai, valdomi vargonininko Rimvydo Mitkaus, įtaigūs aktoriaus Perlio Vaisietos profesionaliai skaitomų “Vilniaus budelio“ ištraukų tekstai ir temą atitinkantis perregimas raudonos šviesos šydas.
Visa tai kūrė intriguojančią renginio atmosferą, kurioje per renginio vedėjo Vilniaus universiteto docento dr. Vytauto Kindurio pamatuotai atrinktus klausimus, įvadines užuominas, taupius, tačiau turiningus knygos autorės Valentinos Zeitler atsakymus, sluoksnis po sluoksnio skleidėsi knygos atsiradimo istorija, jos turinys. Į šį audinį betarpiškai “įsirašė” renginio vedėjo kalbinamas prigimtinis vilnietis, mokslo istorikas, etnokosmologas Libertas Klimka, pažėręs ne vieną intriguojančią detalę iš septynioliktojo amžiaus Vilniaus gyvenimo, susiejęs jas su gyvenamojo laikotarpio paralelėmis, priminęs, kad visais laikais tarp atstumtųjų, budelių ar kitais metodais naikinamųjų, buvo ne tik nusikaltėlių, bet ir savo žiniomis aplinką pranokusių žmonių. Taip, pavyzdžiui, tarp vadinamųjų raganų galėjai sutikti talentingų žolininkių, gyduolių.
V. Zeitler savo knygoje piešia sudėtingą, kontraversišką Vilniaus budelio Andriaus Vrublevskio paveikslą, atskleisdama platų istorinį pasirinkto laikotarpio vaizdą, paženklintą bado, maro, karų, gaisrų, tarpusavio nesutarimų. Iš Šveicarijos, Vokietijos ir kitų archyvų knygos autorė kruopelė po kruopelės surinko įdomios autentiškos medžiagos. Sužinome, kad budelio alga buvo didelė – 300 auksinų, tačiau ne vien ji lėmė profesijos tęstinumo užtikrinimą tarp kartų. Pripažįstame, kad viešai niekinamas budelis, ištikus ligai ar nelaimei, greitai tapdavo geidžiamu pagalbininku – dėl anatomijos žinių, sukauptų tepalų ir gydančių nuovirų. Patiriame, kad viešosios egzekucijos – “mirties spektakliai” – vykę Vilniaus Rotušės aikštėje žiūrovų nestokojo, buvo populiarūs, laukiami, nors ir kraupūs, dramatiški. O gal, kaip ir dabar, tai, kas kraupu, dramatiška savo kraupumu vilioja, prikausto dėmesį.
Atsakydama į klausimus, autorė atskleidė, kad greta atrastų faktų plačiai naudojo savo fantazijos galias, ypač atskleisdama Vilniaus budelio ir jo aplinkos žmonių jausminį pasaulį, juos ištinkančius įvykius, emocines reakcijas. Viešo klausimo teise pasinaudojo ir Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos vicepirmininkė dr. Ina Dagytė Mituzienė, prašydama autorės paaiškinimo, kodėl jai taip patinką šešioliktas – septynioliktas amžiai, beje, aprėpiantys ir Reformacijos laikotarpį – ar dėl Reformacijos idėjų, ar dėl šio laikotarpio asmenybių likimų?
V. Zeitler prisipažino, kad rašydama apie Radvilas pati susipažino su Reformacijos istorija, pirmenybę vis dėlto teikdama likimams. Pasinaudodama užsimezgusio dialogo proga, dr. Ina Dagytė Mituzienė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos vardu padėkojo autorei už jau kuris laikas besitęsianį bendradarbiavimą, paramą LRIKD baigiamam statyti paminklui Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams per jos padovanotą 100 knygų šiam kilniam tikslui.
Renginys baigėsi žiūrovų padėkomis, jūra gėlių puokščių, krentančių į autorės glėbį, bendromis nuotraukomis, autografais… V. Zeitler padovanojo vieną “Vilniaus budelio” egzempliorių tąkart vienintelei Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos atstovei renginyje ir mielai sutiko drauge nusifotografuoti, o priėmusioji knygą pasižadėjo, kad nuotrauka ir informaciją apie renginį bus publikuota LRIKD svetainėje.
Reformacija buvo vienas reikšmingiausių Vakarų krikščionybės sąjūdžių, pakeitęs ne tik religijos, bet ir švietimo, kultūros bei visuomenės raidą. Nors jos priešininkai evangelikus vadino hierarchiją griaunančiais maištininkais, Lietuvoje Reformacijos idėjas skleidė Europoje išsilavinę intelektualai, XVI amžiuje kūrę demokratijos pamatus, steigę pirmąsias mokyklas ir padėję pamatus lietuviškajai raštijai.
Šiandien protestantizmo istorijos atmintis grįžta į sostinės širdį – Vilniaus Reformatų sode statomas paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams. Jame bus įamžinta dešimt istorinių asmenybių, o pats monumentas kuriamas visuomenės ir privačių aukotojų lėšomis. Kokią žinią šis paminklas perduos šiandienos visuomenei? Kodėl svarbu prisiminti Reformacijos palikimą ir kokią vietą jis užima Lietuvos istorijoje?
Žinių radijo laidoje dalyvavo viena iškiliausių Lietuvos kultūros istorikių, Renesanso ir Reformacijos epochų ekspertė, Vilniaus universiteto profesorė, Lietuvos mokslų akademijos narė Dainora Pociūtė-Abukevičienė ir kultūros publicistė, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos vicepirmininkė Aurelija Arlauskienė. Kartu jos padėjo pažvelgti į Reformacijos istoriją tiek per akademinių tyrimų, tiek per gyvosios atminties prizmę. Kviečiame pasiklausyti šios laidos įrašo iš Žinių radijo:
https://www.ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/kodel-svarbu-iamzinti-reformacija
Atsisveikinimas su Rimčiu Lukša vyks liepos 9 dieną 9.00 – 15.00 val laidojimo namuose šalia Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje. Urna palydima į Saulės kapines Antakalnyje.
Nuoširdžiai užjaučiame INGĘ ir GIEDRĘ į paskutinę kelionę išlydėjus mylimą brolį Rimtį Lukšą. Liūdime kartu su velionio šeima ir visais artimaisiais.
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija
Gegužės 21-ąją prisimename Martyno Mažvydo (~1520–1563) mirties metines
Martyno Mažvydo knygos „Forma krikštymo“ kritinis filologinis leidimas buvo vienas pirmųjų šiemet tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pristatytų leidinių.
Žinomų filologų Iljos Lemeškino ir Pietro Umberto Dinio parengta knyga – jau 11-as tarptautiniu mastu pripažintos serijos „Travaux du Cercle linguistique de Prague“ (Prahos lingvistų būrelio darbai) tomas. Šiuo darbu siekiama ne tik dokumentuoti senuosius rašto paminklus, tačiau juos įvairiapusiškai išnagrinėti ir aktualizuoti mūsų dienų skaitytojui.
Ragainės evangelikų liuteronų kunigo Martyno Mažvydo iš vokiečių kalbos išverstas ir 1559 m. Karaliaučiuje išleistas veikalas buvo pirmoji lietuviška bažnyčios agenda ir trečioji M. Mažvydo parengta knyga. Savo autorystę joje jis taipogi pažymėjo akrostichu – knygoje išspausdintos dr. Martyno Liuterio giesmės vertimo dviejuose priešpaskutiniuose posmuose pirmosios eilučių raidės suformuoja užrašą MARTJNUS MASZWJDAS.
Pasak vieno iš kritinio leidimo rengėjų dr. I. Lemeškino, Forma Chrikʃtima yra subrendusio autoriaus bei patyrusio leidėjo individualus ir žanro požiūriu vientisas leidinys, bet jis atsidūręs greta nelaimingų „trečios eilės“ knygų, kurioms nebūna skiriama tiek daug dėmesio.
Vis dėlto vertėtų neišleisti iš akių, kad minėtoji knyga ribotai naudojama buvo jau amžininkų. Bažnyčios istorikas kun. doc. habil. dr. Darius Petkūnas yra pažymėjęs, kad krikšto tvarką M. Mažvydas išvertė iš 1558 m. išleistos „Prūsijos agendos“, kuri netrukus buvo paskelbta esanti osiandriška, tad bažnyčioje neprigijo, o M. Mažvydas, į krikštą neįtraukęs egzorcizmo apeigų, sulaukė kritikos.
Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriaus kun. Andreaso Osianderio (1498–1552) skelbiamos idėjos apie išganymą buvo vertinamos prieštaringai, o po jo mirties Prūsijos evangelikų liuteronų bažnyčios oficialiai atmestos. Prūsijos valdžios prašymu 1566 m. Liublino seimas nesutarimams išspręsti pasiuntė karališkąją komisiją, kuri tris svarbiausius osiandrizmo ideologus, apkaltintus nepaklusnumu bažnytinei ir politinei valstybės valdžiai, pasmerkė myriop. Dar prieš tai teologinę polemiką užbaigė 1566 m. gegužės 26-28 d. sušauktame Prūsijos generaliniame sinode priimtas Prūsijos doktrinos sąvadas (Corpus Doctrinae Prutenicum), kurį pasirašė visi Prūsijos kunigaikštystės evangelikų liuteronų kunigai, tarp jų Baltramiejus Vilentas, Jonas Bretkūnas, Aleksandras Rodūnionis bei kiti Mažosios Lietuvos dvasininkai.
Kritinį filologinį „Formos krikštymo“ leidimą Vilniaus knygų mugėje vasario 26 d. pristatė autoriai doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas ir prof. habil. dr. Pietras Umbertas Dinis bei akademikė prof. habil. dr. Grasilda Blažienė. Renginį vedė Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
Kęstučio Puloko tekstas ir nuotraukos
M. Mažvydo „Formos krikštymo“ kritinį filologinį leidimą 2026 m. tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje pristato (iš kairės) Ilja Lemeškinas, Sigitas Narbutas, Pietras Umbertas Dinis ir Grasilda Blažienė.
Prelegentai keičiasi atminimo dovanėlėmis. Iš kairės: Ilja Lemeškinas, Sigitas Narbutas.
Diskutuoja dr. Sigitas Narbutas ir prof. Pietro Umberto Dini.