Jau kaip paskutinės smiltelės smėlio laikrodyje byra dienos iki svarbiausios ir iškiliausios šių metų šventės – Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio. Pernai Vokietijoje profesoriaus Liudo Mažylio rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas jau eksponuojamas Vilniuje Signatarų namuose. Atrodo, kad ypatingas dokumentas vėl visus telkia, vienija, žadina patriotinius jausmus, nors žinia apie jo atradimą ne visus džiugino ir net sukėlė priešiškumą akademinėje visuomenėje, kilo diskusijos, ginčai, ar galima L. Mažylio atrastą dokumentą vadinti Nepriklausomybės akto originalu. Tačiau aistros aprimo, ir šio dokumento atradimas šiandien vertinamas kaip svarbiausias praėjusių metų įvykis pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šio svarbaus dokumento kopiją biržiečiai galės pamatyti eksponuojamą ir mūsų Muziejuje jau atkurtos Lietuvos šimtmečio išvakarėse.
2017-ieji visiems buvo pasiruošimo šiai iškiliai šventei metai, dauguma renginių, iniciatyvų buvo skirta artėjančiam Valstybės jubiliejui, šios datos įprasminimui. Intensyvūs, darbingi, prasmingi šie metai buvo ir Biržų krašto muziejui „Sėla“, juolab, kad Muziejus ruošėsi minėti ne tik atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, bet ir Muziejaus įkūrimo Biržuose 90-metį. Vasario 16-oji – ir Biržų muziejaus gimtadienis. Minint Nepriklausomos Lietuvos 10-metį, Biržų miesto šviesuomenė, su apskrities viršininku Vladu Rozmanu priešaky 1928 m. vasario 16 d. tautos gražiai praeičiai pažinti ir senovės liekanoms globoti Biržuose oficialiai atidarė muziejų. Tad biržiečiams šie metai – dvigubai jubiliejiniai, „Sėlos“ žmonėms bus dvigubai intensyvūs. Bet grįžkime prie 2017-ųjų – kaip Muziejus žengė link šių dvigubai jubiliejinių metų.
2017-uosius pasitikome vėl kiekybiškai ir kokybiškai paaugę, eksponatų skaičius priartėjo prie 148 tūkstančių, o per praėjusius metus surinkta, nupirkta, gauta dovanų dar apie 4,5 tūkstančio įvairių artefaktų, tad dabar vertybių skaičius jau siekia 152 529. Kokie įdomiausi ir vertingiausi daiktai atkeliavo per praėjusius metus, pristatysime kitose publikacijose, tik norėtųsi prisiminti, kad pirmąkart į Muziejų atkeliavo vertybės, užrašytos testamentu. Savo kauptos kolekcijos dalį „Sėlos“ muziejui testamentu paliko Biržų krašto šviesuolis, istorijos mylėtojas, kultūros puoselėtojas, save vadinęs paskutiniu Biržų lenku, Bronislovas Petrauskas (apie tai rašyta „Biržiečių žodyje“ 2017.04.07). Jo kolekcijos dalis buvo eksponuota didžiojoje parodų salėje balandžio mėnesį, taip pat buvo organizuota atminimo popietė šiai iškiliai asmenybei pagerbti.
Vienas didžiausių muziejaus rūpesčių buvo, kaip iki atkurtos Lietuvos šimtmečio Biržų krašte įamžinti 1918–1919 nepriklausomybės kovų savanorių atminimą. Žurnalisto V. Kavaliausko iniciatyva, smarkiai įsibėgėjusi visoje Lietuvoje, Biržuose buvo įstrigusi, tad reikėjo dialogo, susitarimo, kaip ją įgyvendinti mūsų krašte. Prieš pat Kovo 11-ąją (kovo 9 d.) Muziejaus iniciatyva sukviestas piliečių sambūris buvo prasmingas visuomenės ir valdžios dialogas, kurio metu buvo apibrėžtos gairės, kaip visi dirbsime, kad Lietuvos šimtmetį pasitiktume deramai pagerbę kovojusius už mūsų valstybės laisvę žmones. Taip per metus, bendromis Muziejaus, Savivaldybės ir seniūnijų pastangomis, penkių buvusių tarpukario Lietuvos valsčių centruose atsirado atminimo lentos, įamžinusios 1918–1919 nepriklausomybės kovų savanorius ir Vyčio kryžiaus kavalierius. Liepos 6, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, pirmasis atminimo ženklas atidengtas Papilyje (šventė surengta bendromis „Sėlos“ muziejaus, Papilio seniūnijos ir bendruomenės, Papilio bažnyčių bendruomenių, Lietuvos kariuomenės Biržų skyriaus savanorių ir Lietuvos šaulių sąjungos Biržų šaulių kuopos pastangomis), per Vabalninko didžiausią metų šventę – Žolinę, savanoriai pagerbti mažojoje kultūros sostinėje, vėliau, spalio mėn., atminimo lentos papuošė Nemunėlio Radviliškį bei Pabiržę, o minint Lietuvos kariuomenės 99-ąsias metines lapkričio 23 d. šią gražią akciją vainikavo paskutinės atminimo lentos atidengimo Biržuose, prie Nepriklausomybės paminklo, ceremonija.
Kitas atminimo ženklų projektas, kurį teko muziejaus žmonėms įgyvendinti kartu su Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, bendradarbiaujant su Biržų evangelikų reformatų bažnyčia, Biržų ir Kupiškio savivaldybėmis, Papilio ir Nemunėlio Radviliškio seniūnijomis, buvo skirtas Reformacijos 500-ųjų metų jubiliejui. Įgyvendinant projektą buvo sukurti atminimo ženklai – skulptūrinės kompozicijos, skirtos pirmosioms mokykloms šiaurės rytų Lietuvoje įamžinti. Rugsėjo 29 d. skulptūros iškilmingai buvo atidengtos Biržuose, Nemunėlio Radviliškyje, Papilyje ir Salamiestyje (Kupiškio r.) – buvusios Radvilų Biržų kunigaikštystės valdų centruose, kur XVI a. pabaigoje Kristupas Radvila Perkūnas fundavo pirmųjų mokyklų prie reformatų bažnyčių steigimą.
Reformacijos jubiliejiniams metams buvo skirti dar keli muziejaus organizuoti renginiai: dr. Deimanto Karvelio paskaita „Reformacijai – 500. Tikėjimas Radvilų gyvenime: sielos ir darbų dermė“, kartu su Klaipėdos universitetu organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Reformacijos idėjų atgarsiai tarp Gdansko ir Talino. Kultūrinio transfero ypatumai“. Konferencijos metu Religinių konfesijų ekspozicijoje pristatyti ir Biržų evangelikų reformatų bažnyčios liturginiai indai, po parodos parvežti iš Nacionalinio dailės muziejaus ir perduoti laikinai saugoti Biržų krašto muziejui „Sėla“. Į Reformacijos metų renginių programą gražiai įsikomponavo ir Lietuvių kalbos dienų renginys – konferencija „Daukšos. Tėvas ir sūnus – lietuvių kalbos ir literatūros istorijoje“, kurios metu buvo pristatyti ryškų pėdsaką kultūroje palikę evangelikų reformatų bendruomenės atstovai: kalbininkas, vienos pirmųjų lietuviškų mūsų kalbos gramatikų autorius, mokytojas, vargonininkas Kristupas Kazimieras Daukša (g. Neciūnų k., Papilio parapijoje) ir jo sūnus, 1863 m. sukilimo dalyvis, Sibiro tremtinys, vienas iš lietuviškai rašiusiųjų XIX a. lietuvių poetų, visą gyvenimą priešinęsis carinės Rusijos nutautinimo politikai Eduardas Jokūbas Daukša.
Simboliška, kad būtent 2017 m. pavyko iš Nacionalinio Baltarusijos dailės muziejaus pusei metų pasiskolinti ir į Biržų pilį parvežti tris XVII a. originalius Biržų-Dubingių kunigaikščių Radvilų portretus: Jurgio Radvilos (Mikalojaus Radvilos Rudojo ir Barboros Radvilaitės tėvo), jo proprovaikaičio Jonušo Radvilos bei dviejų jo žmonų. Kaip kolegos iš Baltarusijos sakė, Radvilos sugrįžo namo, sugrįžo į buvusią tėvoniją, į buvusią kunigaikštystę, kuri prasidėjo prieš 470 metų – 1547 m. Tais metais Mikalojus Radvila Rudasis pradedamas tituluoti Biržų-Dubingių kunigaikščiu. Tais pačiais – M. Mažvydo „Katekizmo“ išleidimo metais – Mikalojui Radvilai gimė sūnus, pirmosios Biržų pilies statytojas, Kristupas Radvila Perkūnas, o sesuo, gražuolė Barbora, ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto…
Su Baltarusija pernai įvyko abipusiai mainai. Myro pilies muziejuje organizuotoje tarptautinėje parodoje „Ultima ratio regum. Ieties ir muškietos epochos karai Šiaurės Rytų Europoje (XVI a. vid. – XVIII a. pr.)“ kartu su artefaktais iš Baltarusijos ir Švedijos buvo eksponuoti 32 mūsų muziejaus eksponatai.
Praėjusiais metais net dvi šiuolaikinio meno parodos atkeliavo iš Italijos. Pirmoji, keramikos paroda „Tarp tradicijos ir modernybės“ Šv. Pranciškaus Asyžiečio tematika, buvo pristatyta Miesto šventės renginių metu, antroji – prakartėlių (keramika) paroda buvo eksponuojama Kalėdų laikotarpiu, iki šių metų vasario. O šeštadienį atidaryta jau trečioji – skulptoriaus Raffaele Mondazzi paroda „Mitai ir didvyriai“ antikos mitų motyvais. Parodą pristatė visų minėtų parodų kuratorius Enzo Fernaro, kuris ne tik norėtų ir ateityje atvežti italų dailininkų parodas į Biržus, bet svarstė ir kitas bendradarbiavimo galimybes.
Muziejaus parodų salėse vyravo įvairovė tiek autorių, tiek dailės rūšių požiūriu: buvo galima išvysti ir tapybos, ir grafikos, ir fotografijos, ir skulptūros parodų, tradiciškai eksponuota ir tautodailė, rankdarbių mėgėjų darbai. Autorine paroda buvo paminėtos dailininko grafiko Petro Rauduvės 105-osios gimimo metinės, tapybos parodą biržiečiams dovanojo 60-metį minėjęs dailininkas, rašytojo K.Binkio anūkas, Viktoras Binkis, netikėtas ir įdomus buvo jaunos dailininkės Godos Balbieriūtės debiutas (dailininkės paroda ateinantį savaitgalį bus atidaryta Aizkrauklės muziejuje). Paroda organizuota ir Biržų garbės pilietės, dailės mokytojos Monikos Čalkauskaitės 95-osioms gimimo metinėms paminėti, apie mokytoją pasakojo jos mokinių darbai.
Daug pastangų, jėgų ir laiko Muziejui kainavo Vabalninko skyriaus perkėlimas į kitas patalpas. Prieš perkeliant skyrių reikėjo patalpas suremontuoti, įrengti ekspozicijoms ir parodoms tinkamą apšvietimą. Ne mažiau didelis ir svarbus darbas buvo ekspozicijų koncepcijos, o po to ir pačių ekspozicijų sukūrimas, svarbiausių, ekspozicijoms tinkamų eksponatų atrinkimas, paruošimas eksponavimui, taip pat fondų suformavimas. Muziejaus Vabalninko skyrius įsikūrė namelyje, esančiame Žolinės aikštės pakraštyje, prieškariu priklausiusiame žydų Slavinų šeimai. Suremontuotos ir įrengtos buvo namelio pirmojo aukšto patalpos, tačiau ateityje planuojama ekspozicijas įrengti ir senuose namo rūsiuose
Prie muziejaus pastato Vabalninke netrukus bus pastatytas ir informacinis stendas, pasakojantis tragišką Vabalninko žydų istoriją, taip pat atminimo ženklais pažymėti 5 pastatai, priklausę žydų bendruomenei. Tai vieno iš 7 Muziejaus praėjusiais metais įgyvendintų projektų rezultatai. Pritraukus lėšų iš įvairių fondų dar buvo organizuoti „Baroko pavasario“ edukaciniai koncertai ir senosios muzikos meistriškumo pamokos mokiniams, išleistas leidinys apie Muoriškių piliakalnio archeologinius radinius, restauruoti Mantagailiškio dvaro kokliai, eksponuoti jau minėti kunigaikščių Radvilų portretai iš Baltarusijos bei pastatyti atminimo ženklai pirmosioms mokykloms Biržų krašte, taip pat organizuota edukacinė kelionė, skirta Europos paveldo dienoms, po Vabalninko kraštą „Vabalninko krašto koplyčios – lygumų vizualinės dominantės“, sulaukusi didžiulio biržiečių susidomėjimo. Savo kraštą pažinti keliaudami pamėgę biržiečiai noriai leidosi ir į pažintinę kelionę 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvių pėdsakais, net lapkričio pabaigos šaltas ir drėgnas oras keliautojų neatbaidė.
Muziejus įsitraukė ir į respublikinį skaitmeninimo projektą „Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose“. Projekto metu buvo skaitmeninami eksponatai, tiesiogiai atspindintys tarpukarinės Lietuvos visuomeninį, politinį gyvenimą. Buvo skaitmeninami eksponatai, kuriuos nuskaityti muziejuje nėra techninių galimybių, tad į pagalbą atvyko Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) centro darbuotojai ir atsivežta aparatūra suskaitmenino tarpukario įstaigų, organizacijų spaudus, vainikų juostas, kt. artefaktus. Eksponatų vaizdus galima pamatyti virtualiose parodose LIMIS interneto svetainėje.
Daugybė kasdienių, iš šalies visai nepastebimų darbų, dešimtys tūkstančių priimamų lankytojų ir pačių garbingiausių Biržų miesto svečių, šimtai tūkstančių nuolatinės priežiūros reikalaujančių eksponatų, daugybė interesantų, ieškančių informacijos straipsniams, moksliniams darbams, dar daugybė neužrašytų istorijų… Visa tai kasdien… Bet muziejus nebūtų muziejus, jei neturėtų savo auditorijos – gyvos, reiklios, klausiančios, ieškančios atsakymų, besidalinančios… Kalbu apie Jus, mieli mūsų organizuojamų renginių, koncertų, knygų pristatymų, konferencijų lankytojai, apie Jus, kurie dalinatės savo istorijomis, kurie pasitikite mumis ir atiduodate mums saugoti tai, kas pasakos istoriją ateinančioms kartoms, kurie kuriate mūsų visų MUZIEJŲ. Kalbu ir apie Jus, mieli mūsų projektų partneriai, rėmėjai, informaciniai rėmėjai. Be Jūsų ne vienas mūsų projektas liktų neįgyvendintas taip, kaip norėtume, be Jūsų Muziejus būtų menkesnis, skurdesnis.
Laukiame visų Jūsų šiais jubiliejiniais metais, kviečiame kartu švęsti abu gražius jubiliejus. Pasistengsime būti Jums įdomūs, reikalingi, kartais – netikėti, žaismingi… lauksime Jūsų pastebėjimų, patarimų, istorijų. Su artėjančiomis šventėmis, Mielieji.
Edita LANSBERGIENĖ
„Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja
„Biržiečių žodis“