Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejų šventėme sausio 1 d. Mažosios Lietuvos dainiumi vadinamo poeto kūryba ne tik neprarado savo aktualumo, tačiau tarsi laiko nugludintas perlas tapo dar vertingesnė, o klasiko gerbėjų ratas išplito ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.
K. Donelaičio indėlis į lietuvių kultūrinės sąmonės ir tapatybės formavimąsi dar nėra pakankamai įvertintas, o jo kūryba to meto pasaulinės literatūros kontekste tik dėl lietuvių kalbos nepopuliarumo netapo tokia garsi kaip jo amžininkų Voltero, Ruso ar Didro. Net po trijų šimtmečių nesiliaujame gėrėtis turtinga, hiperbolėmis, ironija ir vaizdingais posakiais prisodrinta, iškilmingu hegzametro ritmu plaukiančia poeto kalba, ryškiais teatrališkais personažais, lietuviškos valstiečio pasaulėjautos potėpių kuriamais gamtos vaizdais. O tėviškas kunigo pabarimas, paguodos žodis bei laiku ir vietoje priminta Šventojo Rašto eilutė visa tai sujungia į darnią visumą: Dievas, gamta, žmogus. K. Donelaičio kūryba primena mums, kad esame ne tik lietuviai, bet ir krikščionys.
Tai nori pasakyti ir folkloro spektaklio „Jau saulelė“ kūrėjai ir atlikėjai [scenarijaus autorė ir režisierė prof. Dalia Kiseliūnaitė, – red.]. Gausios „Metų“ ištraukos čia perpinamos daugybe Mažosios Lietuvos dainų, smulkiosios tautosakos, oracijų, įprasminami gamtos vaizdai ir kaimo bendruomenės papročiai, kuriami personažai, griežiama Mažosios Lietuvos instrumentais, įterpiami rekonstruoti šokiai, aktoriai dėvi moksliškai atkurtus kostiumus. Svarbiausiais veiksmo momentais suskamba lietuviškos liuteronų giesmės. Čia ir orūs senoliai, ir padūkę vaikai, ir gyvybingas jaunimas, ir kilnios žiuponės, čia daug garsų, spalvų ir pasididžiavimo savo tautos turtais. Atlikėjai – folkloro ansambliai „Alka“ ir „Vorusnėlė“, vaidmenis kuria kun. J. Liorančas, A. Butkus, E. Pletkus, R. Šeputis ir kt. Instrumentinės dalies vadovas – Martynas Ratas, scenografė – Austėja Znaidauskaitė, choreografė – Jūratė Čapaitė.
Spektaklio „Jau saulelė“ premjera įvyko 2012 m. gruodžio mėn. Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Po to jis dar kartą buvo rodomas Klaipėdos moksleiviams, o 2013 m. sausį į Klaipėdos koncertų salę buvo pakviesti visi klaipėdiečiai. Kovą ištraukas matė Šilutės ir Šiaulių žiūrovai, o balandį spektaklis buvo nuvežtas į vieną prestižiškiausių Latvijos scenų – Latvių draugijos rūmų salę Rygoje, kur jį šiltai sutiko ne tik lietuvių bendruomenė, bet ir nemažas latvių inteligentijos bei kitų Lietuvos kultūros bičiulių būrys. Sukruto užsakinėti ir kiti kultūros centrai bei festivalių organizatoriai. 2013 m. Advento metu spektaklio žiūrovai buvo plungiškiai ir šiauliečiai.
Į 2014-uosius – K. Donelaičio metus – Lietuvos evangelikų liuteronų bendruomenė ir klaipėdiečiai įžengė iškilmingomis pamaldomis sausio 4 d. Klaipėdos ev. liuteronų bažnyčioje, kur vyskupas Mindaugas Sabutis dar kartą priminė kunigo ir poeto nuopelnus, mėgavosi sodriu poeto žodžiu, skaitomu spektaklio dalyvių, kartu su „Vorusnėle“ giedojo mylimiausias lietuvininkų giesmes. Netrukus spektaklis „Jau saulelė“ dar kartą buvo parodytas pilnoje Klaipėdos koncertų salėje.
Sausio 10 d. Klaipėdos koncertų salė buvo pilna, prieš spektaklį ir per pertraukas režisierę ir atlikėjus kalbino televizijos žurnalistai. Žiūrovai buvo įvairaus amžiaus, nemažai mokytojų, dėstytojų, moksleivių. Dauguma buvo sužavėti, ne kartą veiksmą lydėjo plojimais, o po spektaklio siuntė šiltus atsiliepimus sms žinutėmis, dalijosi įspūdžiais telefonu, komentavo interneto socialiniuose tinkluose. Pasveikinti atlikėjų į sceną lipo Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ atstovai, kurie mažiausiems artistams nepagailėjo saldumynų. Tai jie pirmieji stojosi giedant paskutinę giesmę „Taigi imk mano ranką“, girdėjome jų balsus. Atlikėjai patys pakylėti, su didele pagarba ir labai nuoširdžiai atlieka savo uždavinius, todėl prieš beveik 300 metų parašytos eilės skamba šiuolaikiškai, nekeičiant nė žodelio, kruopščiai laikantis hegzametro ir mėgaujantis žodžio skoniu. Artistai pasakojo, kad kai kurie jų giminaičiai ir draugai, anksčiau nesidomėję nei folkloru, nei K. Donelaičiu, atėjo iš mandagumo, tačiau netikėtai didelei savo nuostabai liko prikaustyti prie kėdžių iki nusileidžiant uždangai.
Numatytos spektaklio kelionės po Lietuvą, tariamasi dėl galimybės jį išvežti ir toliau. „Jau saulelė“ bus parodyta ir Pasaulio lietuvių dainų šventės dalyviams teatro dieną.
Dalia Kiseliūnaitė
Nuotraukos Algimanto Kalvaičio „Lietuvos evangelikų kelias“, 2014 Nr.1-2
