Vilniaus žemaičių kultūros draugijos (VŽKD) paskutinis šių metų renginys – gruodžio 20 dienos Advento vakaras buvo skirtas prisiminti Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkus. Reformacija arba 1517 m. Martyno Liuterio pradėtas judėjimas išgrynino Evangelijos žinią, kad Dievas krikščionių gyvenime ir be Romos bažnyčios kunigų tarpininkavimo suteiks vilties ir paguodos… Nors Reformacijai Lietuvoje nepavyko plačiai įsitvirtinti, reformatų gretos niekada nebuvo ir po visų istorinių pervartų nėra gausios, bet jos idėjų reikšmė ir įtaka visuomenės švietimo, naujovių priėmimo, lyčių lygybės, giesmių giedojimo, kultūros ir kitais klausimais iki šiol ryšku. Su reformacija susijusi ir lietuviška knyga, ir vaikų (lygiai berniukų ir mergaičių) mokymas bei auklėjimas, ir lietuviška raštija…1547 m. Karaliaučiuje išleista pirmoji lietuviška knyga „Katekizmusa prasti žadei“. Ją parengė tuomet Karaliaučiaus universitete studijavęs Martynas Mažvydas.
„Jis išnyra iš istorijos ūkų kaip „išsilavinęs jaunuolis“ ir nežinia nei kur gimė, nei kada“, – sakė renginio viešnia – lietuvių literatūrologė ir kultūrologė, akademikė, profesorė, habil.dr. Dainora Pociūtė. Pasak jos, tiek Martyno Mažvydo, tiek daugelio kitų Lietuvai svarbių Reformacijos asmenybių gyvenimo faktai bei išvaizda tebėra neįmintos mįslės. Kai buvo sumanyta Reformacijos 500 metų sukaktį paminėti atgaivinant istorinį Reformatų sodą (dabar skverą) Vilniuje, Pylimo gatvėje ir čia pastatyti paminklą Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams, asmenybių priskaičiuota daug. Pasirinkta dešimt. Paminklo autorė, skulptorė prof. Daliutė Ona Matulaitė pasiūlė sukurti jų skulptūrinius portretus. Ir čia paaiškėjo, kad nėra žinoma, kaip jie atrodė. Istorijos bėgyje išliko jų darbai, mintys, idėjos, bet kai kurių nėra net literatūrinio pasakojimo, koks kurio buvo veidas, figūra, eisena ar manieros. Iš kur kilę, kas tėvai?
Su skulptore prof. D. Matulaite šį paminklą kuriantis architektas prof. Jūras Balkevičius Vilniaus žemaičiams parodė paminklo eskizų skaidres. Dešimt asmenybių – granito stulpų stovi ratu: tai Martynas Mažvydas, Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Baltramiejus Vilentas, Jonas Bretkūnas, Andrius Volanas, Juodasis ir Rudasis Radvilos, Merkelis Petkevičius, Jokūbas Morkūnas. Apie kiekvieną iš jų bus galima išklausyti garsinį įrašą. Tik kada? Paminklo statybai trūksta lėšų. „Paminklas kainuoja beveik tiek, kiek Vilniaus šv.Kalėdų eglė -“tortas“, – sakė Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja, paminklo komiteto – fondo kanclerė dr. Ina Dagytė Mituzienė.
Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų temą gražiai tęsė Vilniaus mokytojų namų ansamblis TYKLĖ. Vadovaujamas Vitalijos Brazaitienės ansamblis atliko senovines giesmes iš M. Mažvydo sudaryto giesmyno. Kiekvieną giesmę vadovė pakomentuodavo, kuris iškiliųjų reformatų sukūrė arba išvertė iš svetimos kalbos ir kuo ji ypatinga.
Advento renginį vedė VŽKD tarybos narys istorikas Virginijus Jocys.
VŽKD pirmininkas Alvydas Strička padėkojo renginio dalyviams už auką paminklo Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams statybai ir pasveikino visus su artėjančiomis šv. Kalėdomis.
Tekstas Aldonos Armalės. Nuotraukos Virginijaus Jocio, Rasos Jocienės