Darius PETKŪNAS. „Lithuanian Lutheran Church during World War Two“, Klaipėdos universiteto leidykla, 2014
Tokiu pat rašinio pavadinimu laikraštyje „Lietuvos evangelikų kelias“ 2011 m. Nr.8-9 buvo pristatyta to paties autoriaus knyga „The Represion of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era“ (Klaipėdos universiteto leidykla, 2011 m.). Rašinio pabaigoje įrašytas toks sakinys: „Laukiame naujų kunigo dr. D. Petkūno darbų, o gal ir mokslinės habilitacijos“.
Žinoma, būtų per drąsu ar net naivu sakyti, kad išsipildė būtent tas linkėjimas, kad be jo būtų atsitikę kažkaip kitaip. Tačiau 2013 m. gruodžio 9 d. Leipcigo universitete kun. D. Petkūnui pripažintas habilituoto daktaro laipsnis. Tai labai aukštas mokslinis įvertinimas. O pačioje 2014 m. pabaigoje išleista ir naujausia daug didesnės apimties monografija.
Knygoje randame Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios istoriją Antrojo pasaulinio karo metais, pradedant Vilniaus krašto atgavimu ir pirmąja sovietine okupacija. Monografijoje nagrinėjama sovietų ir nacių antibažnytinė politika, jos vykdymo priemonės, apibūdinama Bažnyčios misija naujomis sąlygomis. Ypatingai ryškiai nušviečiama Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčią sukrėtusi 1941 m. pradžios „repatriacija“, kurios metu kraštą paliko didelė dalis šios konfesijos tikinčiųjų bei kunigų, akcentuojamos Bažnyčios konsistorijos pastangos išlikti ir išlaikyti nesuirusias parapijas.
Totalitariniams režimams Bažnyčia visada buvo priešas, nes trukdė visiškai pavergti žmogų ir bandyti save statyti vietoj Dievo. Tikintis žmogus dvasioje nėra aklai paklusnus valdžiai ir tai diktatoriams kelia pavojų.
Kaip ir kitos D.Petkūno knygos, naujoji monografija parašyta anglų kalba. Todėl galima numanyti, kad ji skirta užsienio skaitytojams ir jaunajai mūsų Bažnyčios narių kartai, kurių didelė dalis jau moka šią pasaulyje išplitusią kalbą.
Pažymėtina, kad knyga yra universitetinis leidinys. Ją spausdinti rekomendavo Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto redakcinė komisija, o aprobavo to paties universiteto Baltistikos centras. Recenzavo Helsinkio universiteto mokslininkai prof. dr . Jouko Talonen ir dr. Mikko Ketola. Knyga turėtų būti skaitoma Europos ir pasaulio universitetuose, todėl joje skleidžiama žinia apie Bažnyčią ištikusią tragediją turėtų plačiai pasklisti ir tapti studijų objektu.
Žinia, Hitleris nuvainikuotas. Fašizmas visuotinai pasmerktas. O kaip su komunistais? Komunizmo problema dar vis laukia tarptautinio sprendimo. Girdime apie vienos tautos kančias, tačiau apie kitų tautų tragediją kalbama tik probėgšmais. Rusų Ortodoksų Bažnyčia paragino valstybę pasmerkti Stalino, Lenino ir jų bendražygių nusikaltimus. Ar Rusija jau tai padarė?
Skaitant naująją knygą, verta dar kartą prisiminti, kad 2000 m. birželio 12 d. Tarptautinio kongreso „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ dalyvių susitarimu buvo įsteigtas Tarptautinis Vilniaus visuomeninis tribunolas. Tribunolo pirmininku buvo išrinktas advokatas Vytautas Zabiela. Tribunolo vyriausiąja kaltintoja išrinkta įžymi politikė, advokatė dr. Zita Šličytė. Kaltinimus pateikė ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Vengrijos, Albanijos, Bulgarijos ir kt., iš viso penkiolikos, valstybių atstovai. Tribunolas 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pasmerkė komunistinę ideologiją ir represijas, tačiau viešojoje erdvėje (spaudoje, radijuje, televizijoje, o ypač užsienio visuomenės informavimo priemonėse) nuosprendis buvo tarytum nepastebėtas. Iki šiol jis (nuosprendis) jokių padarinių nesukėlė. Apie tai jau buvo rašyta pristatant ankstesnę kunigo Dariaus Petkūno knygą.
Monografijoje gausiai publikuojamos nuotraukos ir dokumentų faksimilės prabyla ir į tuos vyresnių kartų asmenis, kurie knygos dėl kalbos barjero neperskaitys, bet iš nuotraukų atpažins skaudžią praėjusių laikų istoriją. Gal jaunimas, jau mokantis anglų kalbą, surengs parapijose šios knygos skaitymus? Tai būtų įdomu. Aš šioje knygoje radau daug medžiagos apie mano gimtosios Tauragės ir dabartinės mano Kauno parapijų istorijos faktus.
Aprašomi dar daugelio mūsų atmintyje gyvenančių vyskupo Jono Viktoro Kalvano, konsistorijos pirmininko (prezidento) kun. dr. Viliaus Gaigalaičio, kun. Pauliaus Tittelbacho, kunigo senjoro Eriko Leijerio, kunigo Jurgio Gavėnios, teisininko kun. Viliaus Ž. Burkevičiaus ir kitų įžymių Bažnyčios darbininkų gyvenimai ir darbai. Autorius dėkoja vyskupo Jono Viktoro Kalvano šeimai, suteikusiai prieigą prie Vyskupo sukauptų itin vertingų archyvų.
Autorius dar kartą patvirtino, kad Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia buvo ir yra ne kokia mūsų visuomenės gyvenimo paribyje prisišliejusi atsitiktinė dalelė, o tikra tautos dvasinio gyvenimo dalis.
Taigi skaitykime, svarstykime ir laukime naujų kunigo, habilituoto daktaro Dariaus Petkūno darbų.
Jonas Kairys-Kairevičius
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2015 Nr.7-8