Darius Petkūnas. „The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era“. Klaipėdos universiteto leidykla, 2011
Kunigas dr. Darius Petkūnas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios XI Sinodo metu, 2011 m. birželio 25 d., padovanojo man šią knygą. Ji parašyta anglų kalba. Todėl galima suprasti, kad skirta užsienio skaitytojams ir jaunajai mūsų Bažnyčios narių kartai, kurių didelė dalis jau moka šią pasaulyje išplitusią kalbą. Knyga gausiai iliustruota. Nuotraukos ir dokumentų faksimilės prabyla ir į tuos vyresnių kartų žmones, kurie knygos dėl kalbos barjero neperskaitys, bet iš nuotraukų atpažins skaudžią praėjusių laikų istoriją.
Knyga supažindina skaitytoją su sovietų valdžios saugumo, vidaus reikalų bei kitų institucijų represinėmis priemonėmis, naudotomis prieš visus Lietuvos gyventojus, o kartu ir prieš Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios narius. Knygoje aptariamos šių veiksmų priežastys, represijų metodai bei jas patyrusių žmonių likimai.
Knyga yra labai gyva, joje aprašomi dar daugelio mūsų atmintyje gyvenančių vyskupo Jono Viktoro Kalvano, kunigo Eriko Leijerio, kunigo Jurgio Gavėnios ir kitų įžymių Bažnyčios darbininkų tikri gyvenimo faktai.
Autorius aprašė ir aktyvių sovietų valdžios funkcionierių Broniaus Leono Pušinio, Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus, Juozo Bartašiūno veikimą prieš Bažnyčią, įdėjo jų nuotraukas. Šie asmenys turbūt negalvojo, kad kada nors bolševizmas žlugs ir jie atsidurs pasmerktųjų vietoje. Įdomus sutapimas, kad šiomis dienomis Rusų Ortodoksų Bažnyčia paragino Rusijos valstybę pasmerkti Stalino, Lenino ir jų bendražygių nusikaltimus:
„Rusų ortodoksų bažnyčia sako, kad visuomenė negali gyventi ramiai, ir „neturės ji deramos ateities“, jeigu nebus padarytos išvados iš istorijos klaidų, „jeigu nebus smerkiami – moraliniu, politiniu, teisiniu požiūriu – tie nusikaltimai, kurie buvo padaryti, jeigu nebus sugrąžintas geras vardas žmonių, kurie nukentėjo tik todėl, kad priklausė dvasininkams, dvarininkams, kazokams, turtingiems ir dirbantiems valstiečiams, pirkliams, kitiems sluoksniams, kurie buvo paskelbti klasiniais priešais, liaudies priešais. <…> neturės Rusija deramos ateities, „jeigu nebus nurodyti nusikaltėliai – tai ir Stalinas, ir Leninas, ir Trockis, ir Urickis, ir Sverdlovas, – raudonojo teroro, Stalino represijų organizatoriai”.
Tokio pat pasmerkimo laukia ir Lietuvoje siautėjusių bolševikų darbai. Visuotino pasmerkimo vis dar nesulaukiame. Tiesa, 2000 m. birželio 12 d. Tarptautinio kongreso „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ dalyvių susitarimu buvo įsteigtas Tarptautinis Vilniaus visuomeninis tribunolas. Tribunolo pirmininku buvo išrinktas advokatas Vytautas Zabiela. Tribunolo vyriausiąja kaltintoja išrinkta žinoma politikė, advokatė dr. Zita Šličytė. Kaltinimus pateikė ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Vengrijos, Albanijos, Bulgarijos ir kt., iš viso penkiolikos, šalių atstovai. Tribunolas 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pasmerkė komunistinę ideologiją ir represijas, tačiau viešojoje erdvėje (spaudoje, radijuje, televizijoje, o ypač užsienio visuomenės informavimo priemonėse ) nuosprendis buvo tarytum nepastebėtas. Ir iki šiol šis nuosprendis jokių padarinių nesukėlė.
Ta aplinkybė dar ir dar kartą sako, kad kunigo dr. Dariaus Petkūno knyga yra aktuali ir tokia bus visada.
Perskaičiusiems šią knygą nekils abejonių, kad buvo ir yra tokia Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia ir ji buvo ne Lietuvos gyvenimo paribyje prisišliejusi atsitiktinė dalelė, o tikra Lietuvos žmonių dvasinio gyvenimo dalis.
Iš knygos teksto, gausių nuotraukų ir faksimilių matome, kad autorius daug dirbo archyvuose ir yra sukaupęs išsamios medžiagos, kuri gal dar ne visa sugulė į šią knygą. Tai pajutau ir šiemetinio Sinodo metu, kai kunigas dr. D. Petkūnas, svarstant sutarties su Baltarusijos evangelikų liuteronų bažnyčia klausimus, kaip gilus Bažnyčios istorijos žinovas kalbėjo apie evangelikų liuteronų Bažnyčios padėtį Rusijos imperijoje.
Laukiame naujų kunigo dr. D. Petkūno darbų, o gal ir mokslinės habilitacijos.
Jonas Kairevičius
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2011 Nr.8-9