2013-aisiais sukako 110 metų, kai gimė Erikas Mačkus, pirmasis iš Klaipėdos krašto kilęs Lietuvos karo aviacijos lakūnas.
Erikas Mačkus gimė Stučiuose 1903 m. sausio 26 d. Jis buvo antras sūnus gausioje Miko ir Marinkės (g. Dovilikės) Mačkų šeimoje. Krikštytas ir įžegnotas Dovilų ev. liuteronų bažnyčioje. Tėvas Mikas Mačkus (Michelis Matschkus, 1864-1940) iš savo tėvų Stučiuose buvo paveldėjęs pustrečio hektaro žemės ir sodybą, dar vertėsi siuvėjo amatu. Pirmojo pasaulinio karo metais sudegus trobesiams, persikėlė į Dovilus, priešais bažnyčią pastatė naujus namus, išmokslino gausią šeimą. Būdamas autoritetingas žmogus, ėjo Dovilų seniūno pareigas, buvo Dievo žodžio sakytojas, namuose didžiausia vertybe laikė lietuvišką knygą ir laikraštį. Mirė Antrojo pasaulinio karo pradžioje, buvo palaidotas Gargžduose, vėliau perkeltas į šeimos kapavietę Kisinių kapinaitėse.
Erikas Mačkus, baigęs Klaipėdos vokiečių gimnazijos 4 klases ir Karo milicijos mokyklą (III laida), 1918 01 20 – 10 20 savanoriu tarnavo Vokietijos kariuomenėje, pėstininkų pulke, kovėsi vakarų fronte. 1920 11 22, būdamas 17 metų, savanoriu įstojo į kuriamą Lietuvos kariuomenę, paskirtas 1 savanorių pulko 7 kuopos eiliniu. 1921 11 13 perkeltas į Kauno komendantūrą. 1922 11 09 įstojo į Karo mokyklą. 1924 09 27 ją baigus (VI laida) suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis ir paskirtas 7 pėstininkų pulko 2 kuopos jaunesniuoju karininku. 1924 12 13 – paskirtas 6 pėstininkų pulko 2 kuopos, vėliau mokomosios kuopos jaun. karininku. 1925 05 29 einant tarnybines pareigas (pulko budėtojas) prie Lenkijos sienos sunkiai sužeistas: Alytuje jojant per tiltą, buvo užpultas ir peršautas, užpuolikai peršovė plaučius. 1925 08 25 paskirtas į Karo aviacijos mokomąją oro eskadrilę. 1926 06 26, išklausęs teorinius kursus, perkeltas į 3 oro eskadrilę oro žvalgu. 1926 08 13 pačiam prašant paleistas į aviacijos karininkų atsargą. 1927 01 25 vėl priimtas į Karo aviaciją 3 eskadrilės oro žvalgu. 1927 07 20 baigęs lakūnų pilotų kursus paskirtas 4 oro eskadrilės karo lakūnu. Po devynių dienų aviakatastrofoje su lėktuvu LVG C VI nukrito, sunkiai susižeidė, gydėsi pietų Prancūzijoje. 1927 10 14 paskirtas 1 eskadrilės Aukštojoje Fredoje, Kaune, karo lakūnu. Eskadrilė visą laiką skraidė vienviečių naikintuvu Letov Š-20 „Šmolek“. Nuo 1929 01 16 eskadrilės adjutantas ir raštvedys. 1929 11 23 pakeltas į aviacijos vyr. leitenantus. 1930 suteiktas II eilės karo lakūno vardas. 1930 04 16 perkeltas ypatingų reikalų karininku prie Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininko ir paskirtas Lietuvos karo atstovo Vokietijoje Kazio Škirpos adjutantu. 1931 01 01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto. 1931 05 12, grįžus į Karo aviaciją, suteiktas I eilės karo lakūno vardas. Per savo tarnybą turėjo keturias sunkias avarijas, paskutinioji užklupo praėjus 4 dienoms po grįžimo į Karo aviaciją.
1931 m. gegužės 16 d. apie 11 val. karo lakūnas Erikas Mačkus iš Kauno aerodromo su lėktuvu Letov Š-20 išskrido vykdyti patruliavimo užduoties bei lavinti lakūno sugebėjimų, atliekant skraidymo pratimus. Lėktuvui pakilus maždaug į 1,5- 2 km aukštį, ties Veiverių miesteliu, Skriaudžių kaimu, kaip spėjama, sugedo lėktuvo variklis. Lakūnas sklęsdamas bandė lėktuvą nutupdyti, tačiau aplinkui nebuvo patogios vietos. Netoli Marijampolės plento, kur nukrito lėktuvas, iš vienos pusės pelkė, o iš kitos – grioviai ir krūmokšniais apaugusi vieta. Pastebėjęs aikštelę lakūnas bandė atlikti posūkį, kurio metu lėktuvas pateko į suktuką ir nevaldomas nukrito. Katastrofos metu lėktuvas apsivertė, nusinešdamas lakūno gyvybę. Pirmasis į nelaimės vietą atskubėjo aviacijos ltn. Adomaitis, tačiau lakūną ltn. E. Mačkų rado nebegyvą po lėktuvo nuolaužomis. Velionis buvo iškilmingai palaidotas Kauno evangelikų kapinėse, karstas vežtas specialiai parengtu katafalku – lėktuvu. 1928 m. E. Mačkus buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio ir Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliais, buvo gavęs 11,8 ha žemės Macaičių kaime, netoli tėviškės. Velionis buvo atsidavęs karinei tarnybai, vienas iš gabesniųjų ir drąsesniųjų to meto lakūnų, turėjęs nemažą skraidymo patirtį. Pasakojama, kad buvo praskridęs ir po Aleksoto tiltu Kaune.
Lakūno žūties 80-osios metinės 2011 m. gegužės 15 d. buvo iškilmingai paminėtos Dovilų ev. liuteronų bažnyčioje sekmadienio pamaldose (kun. Liudvikas Fetingis). Po pamaldų ant giminės susigrąžinto Mačkų namo priešais ev. liuteronų bažnyčią buvo atidengta atminimo lenta. Minėjimą išsamiai aprašė Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ (2011 05 18): „ Minėjimą organizavusio Dovilų etninės kultūros centro direktorė Lilija Kerpienė sakė, jog mintis Doviluose įamžinti lakūno atminimą kilo natūraliai: „Apie šį drąsų Tėvynei atsidavusį vyrą mažai girdėta ir žinota. Ėmėmės tyrinėti jo veiklą ir kilo idėja įamžinti lakūno atminimą įrengiant memorialinę lentą.“ Renginio vedėjai, Dovilų etninės kultūros centro darbuotojai Gintarė Radvilavičiūtė ir Jonas Tilvikas priminė, kad E. Mačkus kilęs iš senos lietuvininkų giminės, išauginusios Lietuvai daug sumanių, talentingų, išsilavinusių asmenybių, tikrų savo krašto patriotų, dirbusių švietimo, ekonomikos, medicinos, krašto apsaugos srityse. Mačkų šeimos tėviškė buvo Stučiuose. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegus trobesiams, šeima įsikūrė Doviluose, ant Lašupio kranto. Dabar sodyba Lašupio gatvėje priklauso E. Mačkaus dukterėčiai gydytojai pediatrei Erikai Mačkutei-Jablonskienei, kuri šiuo metu gyvena Vilniuje, tačiau rūpinasi Doviluose išlikusia sodyba, kaupia giminės relikvijas, aktyviai dalyvauja lietuvininkų bendrijos veikloje. Šventėje dalyvavusi E. Mačkutė-Jablonskienė ir kita E. Mačkaus dukterėčia Živilė Mačkutė džiaugėsi puikiai surengtu minėjimu ir įamžintu dėdės atminimu. „Esame maloniai nustebintos. Tikrai nesitikėjome tokio gražaus reginio, viskas vyko aukščiausiame lygyje“, – kalbėjo jos. Lakūno dukterėčios prisiminė savo tėvų pasakojimus, kad skrisdamas pro tėviškę jų dėdė Erikas visada apsukdavo kelis ratus virš Dovilų ir mamai išmesdavo gėlių puokštę. Ši tradicija prisiminta ir sekmadienio popietę. E. Mačkaus garbei lėktuvu virš Dovilų sklandė Šilutės aeroklubo pilotas Ramūnas Jurkštas. Jis išmetė gėlių puokštes, kaip tai darydavo įžymusis doviliškis. Jo dukterėčios Erika ir Živilė Mačkutės padėjo šias gėles prie atminimo lentos. Beje, E. Mačkutė yra gimusi gegužės 16-ąją. Tai diena, kai žuvo jos dėdė Erikas Mačkus. Žuvusio lakūno garbei tėvai ją pavadino Erika.
Iškilmingą nuotaiką minėjime kūrė Klaipėdos karinių jūrų pajėgų orkestras. Skambant jo muzikai memorialinę lentą ant Mačkų namo atidengė Lietuvos karinių oro pajėgų skrydžių saugos departamento direktorius pulkininkas Remigijus Daujotis. „Erikas Mačkus buvo drąsios ir taurios širdies žmogus. Jis save matė kaip didelį Lietuvos patriotą ir pasirinko tarnybą Lietuvai. Jis sužibo kaip ryški žvaigždė Lietuvos padangėje. Linkiu ir ateinančioms kartoms prisiminti šį taurų Lietuvos patriotą“, – atidengimo ceremonijos metu kalbėjo R. Daujotis. Dovilų bažnyčios klebonas Liudvikas Fetingis ir Gargždų šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas atliko memorialinės lentos pašventinimo apeigas. Lakūno atminimą pabūklo salvėmis pagerbė Klaipėdos krašto karybos istorijos klubas. Pirmoji salvė iššauta už Lietuvą, antroji – už Mažąją Lietuvą, trečioji – už E. Mačkų. Šventės dalyvius sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Skarbalius, Dovilų seniūnė Nijolė Ilginienė, Lietuvininkų bendrijos atstovė Ieva Biržienė, Karybos istorijos klubo vadovas Egidijus Kazlauskis. „Aš, kaip žemaitis, lenkiu galvą šios žemės dukroms ir sūnums, garsinusiems šį kraštą ir noriu palinkėti, kad ir toliau ši žemė gimdytų šios žemės ir visos Lietuvos patriotus“, – kalbėjo mero pavaduotojas. Seniūnė N. Ilginienė linkėjo, kad kiekvieno doviliškio širdyje degtų meilė Lietuvai ir gimtajam kraštui bei nuoširdžiai dėkojo E. Mačkaus dukterėčioms, kurios yra dažnos viešnios Doviluose“.
Jaunesnieji Eriko broliai Jokūbas Fridrichas (1911 09 16 – 1995 05 30) ir Martynas Maksas (1916 03 31 – 1999 04 13) nuo pirmosios dienos aktyviai dalyvavo atkurtos Vilniaus ev. liuteronų parapijos gyvenime. Jokūbas Fridrichas taip pat buvo Lietuvos kariuomenės savanoris, tarnavo Alytaus ulonų pulke, nuo 1933 m. pasienio policininkas Rambyno pasienio poste, 1939 m. Palangos pasienio užkardos vadas. Antrajam pasauliniam karui baigiantis, žmona Maria ir abu judviejų sūnūs pasitraukė į Vokietiją, o J.F. Mačkus 1944 m. pabaigoje buvo Pagėgiuose suimtas NKVD ir nuteistas 25 metams lagerių. Iš Vorkutos grįžo 1956 m. Gyveno Vilniuje [iš pradžių buvo apsistojęs brolio doc. Valterio Mačkaus (1914 08 01 – 1966 06 07) šeimoje], 1962 m. antrą kartą vedė. 1995 05 28 šventinant atgautą ir restauruotą Dovilų ev. liuteronų bažnyčią, J.F. Mačkų ištiko insultas, po dviejų dienų mirė Gargždų ligoninėje. Palaidotas žmonos tėviškėje Leliūnuose, Ukmergės rajone.
Minint E. Mačkaus žūties metines, Dovilų etnokultūros centro direktorė dalijosi mintimis, kad apie lakūną Eriką Mačkų ir Mačkų giminę derėtų surinkti medžiagą ir išleisti atskiru leidiniu.
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2013 Nr.12
Aviacijos leitenantas Erikas Mačkus
Čekoslovakiškas naikintuvas Letov Š-20L
Mačkų sodyboje 2011 m. atidengta atminimo lenta
Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia