Šiais jubiliejiniais Kristijono Donelaičio metais Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka išleido gausiai iliustruotą istorinėmis nuotraukomis, Mažosios Lietuvos žemėlapiais ir faksimilėmis knygą*„Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“, kurią sudarė dr. Sigitas Narbutas, o parėmė Kultūros rėmimo fondas. Tai prasmingas paminklas lietuvių grožinės literatūros pradininkui, poetui ir Tolminkiemio evangelikų liuteronų kunigui, kurio 300-ąsias gimimo metines šiemet labai plačiai ir minime.
Kaip rašo knygos sudarytojas, šio leidinio atsiradimą lėmė noras trumpais informatyviais tekstais pristatyti skaitytojams, kas žinotina apie K. Donelaičio gyvenimą, kūrybą, jos leidimus, kūrinių vertimus, tyrimus, rašytojo vaizdavimą literatūroje, dailėje, muzikoje, teatre ir kitus svarbius dalykus. Knygoje minimi rašytojai, mokslininkai, vertėjai, pedagogai, visuomenės veikėjai, literatūros kūriniai, literatūrinio, visuomeninio gyvenimo įvykiai, raštijos paminklai žymi XVI–XXI amžių Lietuvos kultūros raidą. Leidiniui panaudota gausi ikonografinė medžiaga, 2011–2013 metais rinkta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje; dalis jos buvo panaudota kelioms parodoms bendru pavadinimu „Kristijonas Donelaitis: metų ir raštų ratas“. Viena iš jų buvo surengta MA Vrublevskių bibliotekoje (2014 01 02–2014 02 12). Kita, kilnojamoji, visus 2014 metus rodoma įvairiose Lietuvos bibliotekose.
Apie K. Donelaitį yra labai daug parašyta, jo asmenybė ir personažai įkūnyti gausiuose meno kūriniuose. Todėl parodų rengėjai ir šio leidinio, tarnausiančio parodų katalogu, kūrėjai kreipė dėmesį į pagrindinius dalykus, atskleidžiančius poeto gyvenimą, originalią jo kūrybą ir vertimus į įvairias užsienio kalnas, taip pat jo gyvenimo bei kūrybos tyrimus, kūrinių sklaidą ir jo atminimo įamžinimą – visa tai, kas jį pelnytai leidžia vadinti mūsų Kristijonu Donelaičiu.
Tekstų autoriai: Napalys Kitkauskas, Laimutė Kitkauskienė, Algirdas Matulevičius, Neringa Markauskaitė, Sigitas Narbutas, Daiva Narbutienė ir Mikas Vaicekauskas.
Kiek plačiau papildęs, pristatau straipsnį apie K. Donelaičio draugijas.
1992 m. įkurta K. Donelaičio draugija – tai ne pirmoji jo vardo organizacija. Pirmoji K. Donelaičio draugija buvo įkurta 1921 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdoje vietoj uždarytos jaunimo draugijos „Jūra“. Naujos kultūros ir švietimo organizacijos steigėjas ir pirmininkas buvo Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas, Tautinio lietuvių banko Klaipėdoje valdytojas, ekonomistas Gustavas Juozupaitis (1895–1954, slpv. Sėjus). Draugija turėjo savo bibliotekėlę, rengė literatūros vakarus, lietuvių rašytojų, spaudos minėjimus, lietuvių kalbos kursus. Paskaitas skaitė lietuvininkai Ansas Bruožis (1876–1928) [knygoje vietoje jo klaidingai nurodomas Vilius Bruožis (1843–1909) – A. Ž.], Vydūnas (1868–1953) ir kiti. 1930 m. surengė K. Donelaičio mirties 150-mečio minėjimą. Draugijos nare buvo ir Ieva Simonaitytė (1897–1978). Nustojo veikti dėl „Aukuro“ draugijos konkurencijos.
K. Donelaičio asmenybė, jo kūryba žavėjo, traukė prieškario inteligentiją, ypač akademinį jaunimą. 1929 m. lapkričio 30 d. Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas) buvo įsteigta dar viena Evangelikų lietuvių studentų – Duonelaičio draugija (įregistruota 1930 01 09, 1932 m. pavasarį turėjo 24, 1933 m. – 18, 1935 m. – 14, 1936 m. – 13, 1937 m. – 9 narius, pirm. Andrius Skimutis (1913–1995), teisės studentas, karo pradžioje pasitraukęs į Švediją, vėliau ten kunigavęs (Risbäcks ir Dorotea parapijose 1952 09 12 – 1980 09 30), išėjęs į pensiją gyvenęs Noroje, ten ir palaidotas). Draugijos steigėjai: broliai Mikas (1897–1972) ir Martynas (1908–1980) Preikšaičiai, Jurgis Gavėnis (1909–1981), būsimi kunigai. Pirmuoju jos pirmininku buvo išrinktas J. Gavėnis. Draugijos uniforma: žalios spalvos kepuraitė ir tautiškų ornamentų juosta. Šios draugijos tikslas buvo prasmingai skleisti Donelaičio kūryboje keliamą pagrindinę žmogaus vertybę – dvasinį, kultūrinį ir tautinį susipratimą, „pažvelgti laisvomis akimis į senąją Rambyno tėviškę ir vargstantį Vilnių“. Draugijos garbės nariu išrinktas (1930 09 27) kunigas prof. dr. Vilius Gaigalaitis (1870–1945), o nariu rėmėju buvo superintendentas kun. Henrikas Dzeržislovas Sroka (1858–1941).
1992 m. kovo 14 d. Vilniuje įvyko steigiamasis K. Donelaičio draugijos susirinkimas. Jame dalyvavo 22 asmenys – darbų apie Kristijoną Donelaitį autoriai: literatūrologai Leonas Gineitis (1920–2004), Albinas Jovaišas (1931–2006), Kostas Doveika (1912–1999) ir Juozas Girdzijauskas, memorialo K. Donelaičiui kūrėjas Napalys Kitkauskas ir kiti. Sudarytos tarybos pirmininku išrinktas architektas, kultūros istorikas dr. N. Kitkauskas. Draugijai keliami uždaviniai – puoselėti ir saugoti Donelaičio ir jo amžininkų atminimą Lietuvoje ir Mažojoje Lietuvoje, garsinti jo vardą ir viešinti, populiarinti jo kūrybą, rengti talkas Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose.
1992 m. gruodžio mėn. pradėtas leisti mėnraštis „Donelaičio žemė“. Jo steigėjas ir leidėjas – K. Donelaičio draugija, redaktorius – Steponas Lukoševičius. Jo žmona Janina Čepulytė-Lukoševičienė (1937–2013) – šio laikraščio korektorė ir stilistė. Leidinys supažindina Karaliaučiaus krašto lietuvius su lietuviška srities praeitimi, čia veikusių organizacijų veikla, padeda šio krašto lietuviams įsilieti į Lietuvos kultūrą. Laikraštis primena svarbiausius Lietuvos įvykius ir datas – valstybines bei religines šventes, kultūros veikėjų sukaktis, senovinius papročius ir tradicijas. Draugija pagal išgales padeda Karaliaučiaus krašto mokykloms – parūpina vadovėlių, sąsiuvinių, mokymo priemonių.
Be Vilniaus, draugijos skyriai veikia Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Aktyviai veikia kauniečiai, nors Kaune skyriaus ir nėra. Artėjant 300-ųjų poeto gimimo metinių jubiliejui sukruto marijampoliečiai. Susitelkę 2010-aisiais, 2013 m. kovo 27 d. jie įregistravo K. Donelaičio draugiją Marijampolėje (pirm. Vida Mickuvienė). Jie organizuoja įvairius renginius – minėtina konferencija „K. Donelaitis istorijoje ir dabartyje“ (2010), meninio skaitymo konkursas „Donelaičio žodis“ (2011). 2012 – 2013 m. jie vykdė kūrybinių darbų konkursą „Rašome Donelaičiui“; jo rezultatai paskelbti 2013 m. gegužės 9 d. Ši draugija surinko lėšų K. Donelaičio paminklui Marijampolėje. Paminklas (aut. Zigmas Buterlevičius) prie evangelikų liuteronų bažnyčios iškilmingai atidengtas 2013 m. lapkričio 22 d.
Beje, ir Suomijoje veikia Lietuvos draugus telkianti, tarpukariu gyvavusios organizacijos darbus tęsianti, Donelaičio draugija (įk. 1990 04 19, dab. pirmininkas – Helsinkio universiteto prof. Hannu Niemi), kuri leidžia žurnalą „Donelaitis“.
Algirdas Mikas Žemaitaitis
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2014 Nr.4-5
* Kristijonas Donelaitis : metų ir raštų ratas / sudarė Sigitas Narbutas. – Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2014 (UAB „Petro ofsetas“). – 152 p. : iliustr., faks., portr., žml. Tiražas [700] egz. ISBN 978-9986-498-62-9.
Nuotraukose:
Knygos viršelis
Draugijos steigėjai. Sėdi iš dešinės Kristupas Gudaitis, Mikas Preikšaitis, stovi iš dešinės Martynas Preikšaitis, Jurgis Gavėnis // Alma mater : mūsų universitetas ir jo studentija, Kaunas, 1930, p. 93
Paminklinį akmenį (aut. Vilius Orvidas, 1990) K. Donelaičiui Lazdynėliuose 1992 05 30 [kn. po nuotrauka netiksli data 1990 m.] šventina evangelikų liuteronų kunigai (iš kairės): Mečislovas Bekeris, Jonas Okas, Kurtas Moras ir Darius Petkūnas. Napalio Kitkausko nuotr.