Šių metų birželio 23 dieną Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) muziejuje buvo atidaryta paroda „Lietuvos vėliavą iškėlus. Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno ir jo šeimos gyvenimo kelias“. Parodos partneris – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.
Lankytojams pristatomos fotografijos, dokumentai, atspindintys P. Šerno ir jo šeimos gyvenimą, aktyvią profesinę bei visuomeninę veiklą Lietuvoje ir išeivijoje. Svarbią parodos dalį sudaro P. Šerno dukros Irenos Šernaitės-Meiklejohn surinkta medžiaga apie Toronto lietuvių bendruomenės veiklą. Parodos atidaryme dalyvavo jauniausias P. Šerno sūnus, Rutgerso (JAV) universiteto profesorius, Klaipėdos universiteto garbės daktaras Valentinas Šernas. Sumanymas surengti šią parodą gimė pernai, kai tuo metu Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete dėstęs dr. V. Šernas susitiko su muziejaus ir Baltijos instituto darbuotojais.
Petras Šernas (1897–1988) gimė ir augo Biržų evangelikų reformatų Jokūbo Šerno ir Elžbietos Puodžiūnaitės-Šernienės šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais Voroneže baigė komercinę gimnaziją. Grįžęs į Lietuvą, 1918–1922 m. tarnavo Lietuvos Respublikos kariuomenėje karo valdininku. Baigęs tarnybą, 1922–1925 m. Berlyno universitete studijavo ekonomiką ir komerciją. Po studijų pradėjo dirbti Žemės banke Kaune, 1927 m. paskirtas Žemės banko įgaliotiniu Klaipėdoje, 1931 m. įsteigus banko skyrių, paskirtas jo direktoriumi, juo buvo iki Klaipėdos krašto aneksijos 1939 m. Jam vadovaujant Žemės bankas tapo vienu didžiausiu Klaipėdos krašte. Klaipėdoje Petras Šernas sukūrė šeimą: vedė liuteronę Eriką Trumpjonaitę, susilaukė keturių vaikų. Uostamiestyje jis aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, dėstė ekonomiką Klaipėdos prekybos institute. 1941 m. kartu su šeima nacių buvo ištremtas į Karaliaučių, 1943 m. – į Drezdeną. Pasibaigus karui, atsidūrė Groshezepės (Gross Hesepe) perkeltųjų asmenų stovykloje. Nuo 1949 m. su šeima gyveno Kanadoje, Toronte. 1952 m. įsteigė Toronto lietuvių kredito kooperatyvą „Parama“ ir jam vadovavo.
Šernų šeimos ryšiai su Mažosios Lietuvos muziejumi užsimezgė prieš dešimtmetį, kai Kanadoje gyvenanti Irena Šernaitė-Meiklejohn visų P. Šerno vaikų vardu muziejui perdavė šeimos relikviją – didžiulę Lietuvos valstybės vėliavą, plevėsavusią prieš karą Klaipėdoje ant namo Vilties ir Ramiosios gatvių sankryžoje. Ši originalaus dydžio trispalvė ant namo, kuriame nuo 1938 m. gyveno Petro Šerno šeima, būdavo keliama per visas šventes. Vėliava, lydėjusi Šernų šeimą Vokietijoje, vėliau – Kanadoje, sugrįžo į Klaipėdą. Parodos atidaryme dr. Valentinas Šernas pasakojo, jog ši trispalvė 1945 m. balandžio mėnesį neabejotinai išgelbėjo visą šeimą nuo rusų, nes pavyko įrodyti esant lietuviais, o ne vokiečiais.
Parodą sudaro dvi dalys. Pirmoji skirta P. Šerno ir jo šeimos gyvenimo Klaipėdoje laikotarpiui. Nuotraukos liudija apie įvairų ir turiningą Klaipėdos krašto lietuvių visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Jose įamžinta daug žinomų Lietuvos veikėjų: Klaipėdos krašto gubernatorius Antanas Merkys, karo komendantas pulkininkas Raimundas Liormanas, Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Kazys Trukanas, kun. prof. dr. Vilius Gaigalaitis, Jurgis Brūvelaitis, Endrius Borchertas ir kt. Taip pat išvysime Feliksą Vaitkų, lėktuvu „Lituanica II“ 1935 m. rugsėjo 21–22 d. perskridusį Atlanto vandenyną. P. Šernas dalyvavo jo pagerbimo šventėje Klaipėdos „Viktorijos“ viešbutyje. Labai vertingos ir pabėgėlių stovyklos gyvenimą Vokietijoje įamžinusios nuotraukos – ne tik Šernų šeimos, bet ir to paties likimo lietuvių įvairūs gyvenimo stovykloje momentai: vaikų konfirmacija, Kalėdų šventė, stovyklos barakų vaizdai, stovykloje veikiančios progimnazijos mokytojai ir mokiniai ir t.t.
Antroji parodos dalis supažindina su Toronto lietuvių bendruomenės veikla, kurioje iki šiol aktyviai dalyvauja visi šeimos nariai. Stenduose daug vietos skiriama Toronto lietuvių bažnytiniam gyvenimui: nuotraukose Toronto lietuvių ev. liuteronų Išganytojo parapijos, kurios vienas iš steigėjų buvo Petras Šernas, bažnyčia bei Toronto lietuvių katalikų Lietuvos kankinių ir Prisikėlimo parapijų maldos namai, prie šių parapijų veikiančių įvairių lietuvių organizacijų, draugijų, būrelių, sporto klubų, chorų ir tautinių šokių kolektyvų įvairovė. Pristatomos ne tik Toronto, bet ir visos Kanados lietuvių organizacijos: atspindima Kanados lietuvių bendruomenės, Kanados lietuvių fondo, Baltų federacijos, Lietuvių tautodailės instituto, Kanados lietuvių jaunimo sąjungos, Ateitininkų, Skautų, Toronto Mažosios Lietuvos moterų draugijos veikla. Nuotraukose įamžintos ir Šv. Jono lietuvių kapinės, kuriose palaidoti P. Šernas su žmona bei dar 4500 lietuvių.
„Ši paroda alsuoja dvasiniu Klaipėdos koloritu. P. Šerno veikla – vienas gražiausių šio miesto istorijos pavyzdžių. Jis nepelnytai buvo apėjęs dulkėmis“, – atidarant parodą kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Klaipėdos universiteto Istorijos katedros profesorius dr. Vygantas Vareikis džiaugėsi, kad Šernų šeimos istorija pasakoja ir Lietuvos istoriją: „Siaubinga istoriografijos klaida yra pamiršti žmogų įvykių kontekste“.
Parodos atidaryme taip pat dalyvavo Vokietijos garbės konsulas Lietuvoje, KU Evangeliškosios teologijos centro vadovas doc. dr. Arūnas Baublys, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė doc. dr. Silva Pocytė ir kt.
Paroda muziejuje veiks iki rugsėjo 13 d. Parodos kuratorė – Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė, tel. 8 46 410525.
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2014 Nr.7-8
Nuotraukos Astos Grušelionienės
Parodos atidarymo akimirka
Parodą sveikina prof. dr. Vygantas Vareikis
Doc. dr. Albertas Juška ir prof. dr. Valentinas Šernas