Reformacijos jubiliejaus ženklai lydėjo vasario 23-26 d. šiemet vykusią 18-ąją Vilniaus knygų mugę, kurioje pirmą kartą lankytojus pasitiko jungtinis Lietuvos protestantiškų leidyklų stendas „Reformacijai 500“. Ši iniciatyva buvo įtraukta į LR Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu patvirtintą Reformacijos metinių minėjimo planą, kurio punktas Nr.4 numatė įrengti tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje Reformacijai skirtą Lietuvos protestantiškų bažnyčių stendą ir organizuoti diskusiją, vykdytojais įvardijant LR Kultūros ministeriją ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią.
Greta stende siūlomos teologinės bei šviečiamosios literatūros, visos mugės metu kiekvieną dieną pradėti kvietė loginis žaidimas vaikams „Vitenbergo katedros paslaptys“. Stendo šeimininkų pastangomis mugės LRT „Forumo“ studijoje vasario 24 d. kvietė diskusija „Pirmosios lietuviškos knygos akibrokštas. Reformacijos katekizmų žinia“. Temą gvildeno ev. reformatų ir „Tikėjimo žodžio“ bažnyčių atstovai. Kiek ši diskusija pavyko ir ar pasiteisino organizatorių sumanymas pakviesti ją vesti nevienareikšmiškai pagarsėjusią viešųjų ryšių specialistę, įvertinti galėjo ne tik mugės dalyviai, bet ir televizijos žiūrovai. Ne vienas jų, aptariant tokią temą, ant pakylos pasigedo liuteronų atstovų… Mugėje veikusį Reformacijai skirtą stendą televizijos žiūrovai galėjo pamatyti ir LRT laidos „Kelias“ kūrybinės grupės bei „Evangelija TV“ komandos reportažuose. Norėtųsi tikėtis, kad Reformacijos stendas mugėje veiks ne tik jubiliejiniais metais.
Šioje mugėje tarp įvairių leidyklų rengtų susitikimų kvietė ir dar vienas 2016 m. pabaigoje išleistos prof. Domo Kauno knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ pristatymas, poezijos ir fotografijos knygą „Kelionė, arba žodžiai ir vaizdai“ pristatė kun. dr. Valdas Aušra, įvyko Astridos Petraitytės naujausio darbo „Algirdas. Iš Kauno“, apie Nepriklausomybės akto signatarą Algirdą Patacką (1943–2015), pirmosios knygos sutiktuvės ir dar daug kitų įdomių bei prasmingų renginių, raginančių susimąstyti apie mūsų praeitį ir dabartį, savo santykį su kitais ir Dievu.
Kovo 4 d. padiskutuoti apie krikščionių pilietinę misiją, pilietiniam veikimui kylančius iššūkius, „bendrojo gėrio“ sąvoką, krikščioniškų vertybių gynimo svarbą, socialinio teisingumo problematiką ir protesto balsų fenomeną Lietuvos politikoje kvietė ekumeninis Krikščioniško pilietinio veikimo forumas. Vilniuje „Domus Maria“ centre surengtą konferenciją pasveikino Kauno R. katalikų arkivyskupijos augziliaras vyskupas dr. Kęstutis Kėvalas, LELB vyskupo Mindaugo Sabučio, tą savaitgalį dalyvavusio partnerių susitikime Vokietijoje, sveikinimo žodį perdavė kun. Ričardas Dokšas. Pranešimus konferencijoje skaitė VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. Benas Ulevičius („Kodėl krikščioniui svarbu būti pilietiškam?“), teisininkas, ateitininkas Vygantas Malinauskas („Bendrojo gėrio samprata ir jos aktualumas“), ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas politologas doc. Vincentas Vobolevičius („Nusivylimo ar vilties Lietuva?“). Krikščioniško pilietinio veikimo forumo misiją, tikslus, veikimo būdus bei atnaujintą Forumo deklaraciją pristatė organizacijos vadovas Aurimas Radkevičius. Konferenciją vedė publicistas Vidmantas Valiušaitis ir Laisvos visuomenės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.
Kalbėtojai pabrėžė, kaip svarbu krikščionims dalyvauti valstybės ir visuomenės gyvenime, puoselėti dorybes. Pasak doc. dr. B. Ulevičiaus, krikščionis „ne tik kad nenustoja būti piliečiu ar nepersikelia „į kitą krantą“, bet yra pašauktas tapti pasaulio „druskintoju“: druska, nors ir nėra vartojimui skirtas atskiras patiekalas, tačiau ištirpdama kitame, turi galią išryškinti kito natūraliąsias savybes. Tinkamai pasitarnaudama kitam, druska beveik neturi būti juntama, antraip – jos per daug. Taip didįjį Dievo ir artimo meilės įsakymą vykdantis krikščionis nėra dominuojančioji santykio pusė, bet tarnaujančioji (Kito gėriui, bendrajam gėriui). Kadangi druska apsaugo maistą nuo gedimo, ji turėtų būti ypač paklausi per istorinius lūžius, kuomet gyvenama „ribinėse situacijose“. Pranešimai buvo aptarti diskusijų grupelėse, jų įžvalgos pateiktos konferencijos pabaigoje, o dalyviai pakviesti pasirašyti deklaraciją. Apie Krikščioniško pilietinio veikimo forumą ir jo veiklą daugiau informacijos rasite www.kpvf.lt
Kęstutis Pulokas
„Lietuvos evangelikų kelias“, 2017 Nr.3