Viktorija Liauškaitė
2026 m. spalio 27 dieną Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija (toliau Draugija) Reformacijos dieną minėjo Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje. Draugijos kvietimu renginyje dalyvavo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokytojų ir mokinių atstovai. Progimnazija su Draugija bendradarbiauja nuo 2023 metų. Šią partnerystę stiprina Martyno Mažvydo – pirmosios lietuviškos knygos autoriaus ir Reformacijos idėjų skleidėjo – vardas bei bendras siekis puoselėti Lietuvos kultūros, raštijos ir švietimo tradicijas. Vakaras prasidėjo muzikiniais akordais – Reformacijos himnu „Tvirčiausia apsaugos pilis“, kurį iškilmingai sugiedojo Vilniaus ev. reformatų ansamblis „Giesmė“, vadovaujamas dr. Austės Nakienės.
Renginys buvo skirtas Reformacijos dienai ir naujausios prof. Raimondos Ragauskienės knygos pristatymui Mažoji Didžiosios Lietuvos istorija. Kunigakščių Radvilų Vyžuonos XV – XVIII a. Knygos sutiktuvėse be gausaus vilniečių ir miesto svečių dalyvavo ir knygos autorė prof. Raimonda Ragauskienė, akad. Dainora Pociūtė – Abukevičienė, prof. dr. Deimantas Karvelis, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokytojai ir mokiniai, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos nariai. Fragmentą iš knygos skaitė Aldona Daučiūnienė.
„Susirinkome paminėti prieš 509 metus prasidėjusio Reformacijos sąjūdžio Europoje. 1517 m. spalio 31 dieną ant Vitenbergo bažnyčios durų vienuolis Martynas Liuteris prikalė savo 95 tezes, taip pradėdamas Reformacijos idėjų skleidimą, kurios neilgai trukus pasiekė ne tik Europą, bet ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Ypač džiugu, kad mūsų Draugijos pastangomis Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą spalio 31 d., Reformacijos dieną, įrašyti į Lietuvos vastybės atmintinų dienų sąrašą. Ir ši diena tapo švenčiama, minima ne tik bažnyčiose, o ir pasaulietiniame gyvenime“, – susirinkusius pasveikino Draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.
„Norėjau per vienos Radvilų valdos istoriją, kaip mažąjį pasakojimą, parodyti pirmiausia Radvilų giminės valdų Lietuvoje istoriją ir palyginti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvarų valdų padėtimi“, – savo parašytos knygos pristatymą pradėjo prof. R. Ragauskienė.
Istorikės Raimondos Ragauskienės monografija Mažoji Didžiosios Lietuvos istorija. Kunigakščių Radvilų Vyžuonos XV – XVIII a. yra iš tiesų įspūdingos apimties net 632 puslapių kūrinys, kuris per vieno miestelio – Vyžuonų mikropasaulį atveria visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) epochą. Vyžuonos nebuvo tiesiog provincijos kampelis. Per šios Radvilų valdos istoriją atskleidžiami globalūs LDK procesai – nuo politinių intrigų iki kasdienio paprastų žmonių gyvenimo. Knygoje tai pat išsamiai analizuojama, kaip viena įtakingiausių Europos giminių – Radvilos valdė savo privačias žemes, ir kuo Vyžuonos skyrėsi ar buvo panašios į kitus garsius Radvilų centrus – Biržus, Kėdainius ar Dubingius. Prof. R. Ragauskienė vakaro metu išsamiai atskleidė, jog ši knyga, tai nėra tik valdovų istorija. Ji detaliai rekonstruoja labai įvairialypę bendruomenę: vietos bajorus, dvasininkus, miestiečius, valstiečius ir žydų bendruomenės padėtį bei įtaką miestelio gyvenimui. Vyžuonų valdos plėtrai nusipelnę Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos tik savo lietuviškose valdose visomis išgalėmis taikė aristokratinę strategiją (statė rezidencijas, fundavo bažnyčias ir kūrė giminės kapavietes). Lietuviškos valdos buvo tikroji Radvilų Patria!
„Mano nuomone, knygos Mažoji Didžiosios Lietuvos istorija. Kunigakščių Radvilų Vyžuonos XV – XVIII a. pavadinimas tiksliai atspindi turinį – per Vyžuonų istoriją atsiskleidžia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raida. Tai leidžia pamatyti valstybę įvairiais pjūviais per vieną įtakingiausių giminių – Radvilas“, – sakė prof. D. Pociūtė-Abukevičienė.
Renginyje dalyvavęs ir vienas iškiliausių Radvilų tyrinėtojų prof. dr. Deimantas Karvelis pasidalino ir savo įžvalgomis. „Joks žmogus, kuris nedirba su pirminiais šaltiniais (archyvais ir pan) niekada neparašys tokios knygos kaip gerbiama prof. Raimonda Ragauskienė. Joks dirbtinis intelektas ar kitos šiuolaikinės interneto priemonės neastos tikro žmogiško specialisto darbo. Raimonda yra parašiusi daugiau kaip dešimt monografijų, ne mokslo populiarinimo straipsnių ir pan, o tikrų tikriausių rimtų mokslinių darbų (monografijų). Manau, šis faktas daug ką pasako apie autorę. Tik žmogus, kuris taip laisvai moka ir geba skaityti pirminius šaltinius ir sugeba parašyti tokio lygio knygas, kurių mes taip visi laukiame“ – teigė prof. dr. D. Karvelis.
Vakaras baigėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narės, pirmininko pavaduotojos, Paminklo kanclerės doc. dr. Inos Dagytės-Mituzienės raginimu nepamiršti aktyviai aukoti lėšas būsimam paminklui Reformacijai ir lietuvių raštijos pradininkams. Visą informaciją rasite čia https://reformacija.lt/wordpress/parama/paminklas-reformacijos-pradininkams/. Raginame aukoti!
Daugiau apie šį prasmingą renginį:
https://www.lma.lt/news/3412/38/Lietuvos-mokslu-akademijoje-pamineta-Reformacijos-diena
Viktorijos Liauškaitės, Martyno Mažvydo progimnazijos nuotraukos