Kęstutis Pulokas, „Lietuvos evangelikų kelias“, 2013 Nr.4-5
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija balandžio 13 d. Vilniaus mokytojų namuose sušaukė visuotinį suvažiavimą.
Pirmojoje suvažiavimo dalyje prisiminti draugijos nariai bei rėmėjai, kuriems pastaruoju metu būtų sukakę 100-mečio jubiliejai.
Pranešimą apie knygotyrininką, pedagogą prof. Levą Vladimirovą (1912 03 11 Telšiuose – 1999 02 20 Vilniuje) draugijos nariams bei kitiems suvažiavimo dalyviams parengė prof. Ina Dagytė.
Apie leidėją, kultūros mecenatą Petrą Januševičių-Jaunių (1913 02 17 Jokniūnuose, Biržų r. – 2010 05 02 Vilniuje) kalbėjo Donatas Balčiauskas, pasidžiaugta prieš pora metų draugijos pastangomis išleista dokumentine prisiminimų knyga „Knygius Petras Jaunius“ (sudarė Astrida Petraitytė).
Poetą, išeivijos ev. reformatų žurnalo „Mūsų sparnai“ redaktorių Mykolą Zablocką (1912 11 16 Smaliečiuose, Biržų r. – 2000 09 30 Čikagoje, JAV) ir poetą, pedagogą Petrą Zablocką (1914 01 03 Smaliečiuose, Biržų r. – 2008 07 13 Panevėžyje) prisiminė brolių kraštietis prof. Sigitas Kregždė.
Perskaičius suvažiavimui atsiųstus sveikinimus, pirmininkas prof. S. Kregždė apibendrino pastarųjų metų draugijos veiklą, revizijos komisijos ataskaitą pateikė Gabija Brazauskienė. Po trumpų diskusijų ir pasisakymų surengti draugijos valdybos ir revizijos komisijos rinkimai.
Prof. S. Kregždei nusprendus nebekandidatuoti dar vienai kadencijai, pirmininku išrinktas ilgametis pirmininko pavaduotojas Donatas Balčiauskas. Naujojo pirmininko pavaduotojais išrinkti Vytautas Gocentas ir prof. Dobilas Kirvelis [iš viso valdyboje dvidešimt šeši nariai]. Nuo draugijos įsikūrimo 1992 m. jai vadovavęs prof. S. Kregždė paskelbtas draugijos garbės pirmininku.
Naujasis draugijos pirmininkas pasidalijo artimiausių metų draugijos veiklos vizija. Pasisakę draugijos nariai priminė apie 2017 m. artėjantį Reformacijos 500 metų jubiliejų, šią gražią sukaktį derėtų svariai įprasminti ir Lietuvoje (apie Reformacijos dienos oficialų įtraukimą tarp atmintinų mūsų valstybės datų buvo ne kartą užsiminta ir „Lietuvos evangelikų kelio“ vedamuosiuose). Pasidžiaugta, kad minint Mikalojaus Radvilos Rudojo (1512-1584) gimimo 500 metų jubiliejų Lietuvos paštas 2012 m. vasario 4 d. į apyvartą išleido didikui skirtą 100 tūkst. tiražu išspausdintą 1,55 lt nominalo pašto ženklą. Apgailestauta, kad tokio įprasminimo 400-osiomis gimimo metinėmis nesulaukė Jonušas Radvila (1612-1655), 1655 m. Kėdainių sutarties iniciatorius. Įsigalėjusi Lietuvos ir Švedijos unija būtų galėjusi mūsų valstybės istoriją pakreipti gerokai palankesne linkme. Lieka viltis, kad po poros metų prisimenant sutarties 360-ąsias metines bus pagerbta ir ši ne vien Lietuvos Reformacijai svarbi asmenybė.
VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ (www.vilniausparkai.lt) atstovas Laisvūnas Budėnas informavo, kad prieš savaitę įstaigos iniciatyva buvo iškuopta buvusių ev. liuteronų kapinių koplytėlė – Niškovskio šeimos laidojimo rūsys, – šiandien priklausanti miesto savivaldybei. Po savaitės koplytėlė bus naujai nudažyta. Artimiausiu metu ketinama rimtai tvarkyti ir patį parką. Iš šiuo metu įstaigos prižiūrimų dešimties sostinės parkų trys yra susiję su Lietuvos Reformacijos paveldu: Vingio, Reformatų (buv. reformatų kapinių vietoje Pylimo g.) ir Santuokų rūmų (ev. liuteronų parapijos istorinių kapinių vietoje ant Tauro kalno). Vienas iš buvusių ev. liuteronų kapinių galimų įamžinimo būdų – parką oficialiai pavadinti Liuteronų, atitinkamai pervadinti gretimas viešojo transporto stoteles.
Suvažiavimui pasibaigus, aplankytos buvusios Vilniaus ev. reformatų kapinės Pylimo gatvėje. Šių sovietmečiu sunaikintų kapinių vietoje draugijos ir kitų rėmėjų pastangomis turėtų iškilti paminklas Reformacijos pradininkams Lietuvoje.
Apie draugiją ir jos veiklą daugiau informacijos rasite www.reformacija.lt
Kęstutis Pulokas, „Lietuvos evangelikų kelias“, 2013 Nr.4-5
Grupė suvažiavimo dalyvių prie atminimo akmens buvusiose Vilniaus ev. reformatų kapinėse. Vytauto Gocento nuotr.