REFORMATŲ SKVERO ATNAUJINIMO PAMOKOS – PRECEDENTAS DISKUSIJOMS SU VISUOMENE

 

Matyt, Vilniuje jau formuojasi tradicija, kad visos diskusijos apie viešąsias miesto erdves ir visuomenės susirūpinimą keliančius projektus vyksta pačiame vasaros atostogų įkarštyje. Ne išimtis buvo ir karšta diskusija apie Reformatų parko atnaujinimą, vykusi ypač tvankų rugpjūčio 9-osios vakarą. Diskusiją surengė Vilniaus m. savivaldybė, sulaukusi vilniečių, architektūros, kraštovaizdžio, paveldosaugos ir kitų sričių specialistų kritikos ir nepritarimo parengtam projektui. Gausiai susirinkusi auditorija turėjo rimtų priekaištų Vilniaus miesto savivaldybės atstovams, pristačiusiems Reformatų parko atnaujinimo viziją. Pirmiausia dėl to, kad jau parengto parko projekto iš esmės buvo pasiūlyta nekeisti, o tik teikti klausimus ir pasiūlymus. Nors Vilniaus m. vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis džiaugėsi pačios diskusijos su visuomene atsiradimu, teigdamas, jog tai bus precedentas ateities viešųjų erdvių projektų aptarimams, dauguma diskusijos dalyvių jautėsi esantys nelygiaverčiai partneriai, pastatyti prieš jau įvykusį faktą.

„Kalbame apie vieno svarbiausių miesto želdynų ateitį. Šis sodas yra visos želdynų grandinės, kuri prasideda ties upe, eina pro Tauro kalną, Petro Cvirkos aikštę, Reformatų sodą, Vingrių šaltinius, kur irgi numatomas želdynas, Malkų turgų. Tais želdynais gali naudotis čia gyvenantys žmonės ir į miesto centrą atvykstantys svečiai, – pradėdamas diskusiją sakė M. Pakalnis. – Visuomenės aktyvumas didėja, ji vis labiau reiškia savo nuomonę apie tai, kokios šios erdvės bus. Iki šiol tokio renginio dar nebuvo, ir galime nusilenkti tiems žmonėms, kurie suorganizavo šį svarstymą.“

Mažai kas ginčytųsi, kad Vilniaus Reformatų skverui, esančiam prie Pylimo gatvės, priešais Evangelikų reformatų bažnyčią, atnaujinimas tiesiog būtinas. 1983 m. šiame skvere, suniokojus beveik 500 metų senumo reformatų evangelikų kapines, buvo pastatytas paminklas „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“. Viską sugriovus išliko tik barokinio stiliaus Šreterių šeimos koplytėlės-mauzoliejaus kripta bei reformatų sinodo pastatas, šiuo metu esantis be stogo. Pasak M. Pakalnio, 1983 m. įrengta skulptūrinė kompozicija (autoriai architektai Gediminas Baravykas, Kęstutis Pempė ir Gytis Ramunis) atitiko tų laikų supratimą apie viešąsias erdves. Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo į Grūto parką išvežus pagrindinę skulptūrinę kompoziciją, skveras tapo keista apleista vieta, kurią 2014 m. nutarta atnaujinti: išardyti betoninius laiptus, atstatyti buvusį reljefą, pasodinti daugiau želdynų, gėlių.

Projekto autorė ir „Vilniaus plano“ vadovė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė, pristatydama skvero atnaujinimo projektą, jame išskyrė tris zonas: Reformatų atminimo, miesto renginių ir rekreacijos, kurioje turėtų atsirasti pieva, aikštelė vaikų žaidimams, kavinė, tualetas. VU istorikė prof. Dainora Pociūtė, diskusijoje pristačiusi reformacijos istoriją Vilniuje, teigė, kad joks paveldas Lietuvoje nebuvo taip sistemiškai naikinamas, kaip reformacijos paveldas, lietuviams davęs spaudą ir daug mokslo ir istorijos laimėjimų. Lietuva buvo aktyvi reformacijos dalyvė, bet beveik jokie ženklai Vilniuje to neliudija, tad Reformatų skvero projekto vizijoje centrinėje ašyje yra numatytas paminklas Lietuvos reformacijai ir lietuviškajai raštijai. Šio paminklo idėją iškėlė Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija, kuri organizavo konkursą. Ši draugija, bendradarbiaudama su savivaldybe, akcentuoja, kad atnaujinamas parkas yra istorinę prasmę turinti vieta.

Rugpjūčio 9 d. dienos diskusija apie Reformatų skvero atnaujinimą. Nuotrauka Rasos Baškienės

Menotyrininkė Eglė Mikalajūnė diskusijos dalyviams pristatė elektroninės apklausos, kurią organizavo naujajam skvero atnaujinimo konkursui nepritariančių aktyvistų – kraštotyros, architektūros, dailės specialistų ir kasdien parką lankančių vilniečių grupė – rezultatus. Šioje apklausoje per 9 dienas dalyvavo ir į klausimus atsakė kone 800 žmonių. Apklausos rezultatai atskleidė, kad 90 procentų respondentų pritarė skvero atnaujinimui, o 65 proc. atsakė, kad jiems svarbus reformatų paveldas. 56 proc. apklaustųjų svarbios pasirodė 1983 m. pastatytos laiptuotos skulptūros, 33 proc. rūpėjo želdiniai. Reformacijos paminklo atsiradimui pritarė 75 proc. respondentų. 84 proc. apklaustųjų manė, kad reikia išsaugoti ir derinti abu paveldus – reformatų ir sovietinį. Dauguma apklaustųjų nepritarė numatytų medžių kirtimui, 73 proc. respondentų sutiko, kad atsirastų žaliosios zonos, o skvero aptvėrimui pasakė „ne” net 78 proc. apklaustųjų.

Tuo tarpu 38 proc. respondentų nepritarė dabartiniam skvero sutvarkymo planui, 14 proc. manė, jog jį reikia tobulinti, 40 proc. nepakankamai gerai suprato planą, kad galėtų pareikšti nuomonę. Savivaldybės sprendimui neskelbti šio projekto konkurso nepritarė 63 proc. apklaustųjų, kurių nuomone, turi būti nuolat skelbiami visų viešųjų parkų ir skverų sutvarkymo konkursai. Naujam skvero atnaujinimo konkurso skelbimui pritarė 40 proc., tuo tarpu 27 proc. negalėjo atsakyti į klausimą, nes jie nežinojo, kokios bus projekto keitimo pasekmės, 11 proc. manė, kad tą reikėtų padaryti, jei darbai nebūtų vilkinami, 15 proc. atsakė, kad projekto būtų galima nekeisti, jei būtų atsižvelgta į visuomenės ir specialistų reikalavimus. Ir tik 7 procentai buvo patenkinti esama situacija.

„Didžiausia šio susirinkimo reikšmė – žmonių nuomonės išklausymas. Pagal tą nuomonę turėsime, ką pataisyti, į ką atsižvelgti, tačiau generalinių sprendimų atsisakius projektas neįvyktų, – reziumavo miesto vyr. architektas M. Pakalnis. – Kaip miesto vyriausiasis architektas pasakyčiau, kad būtų labai gaila. Remdamiesi šia diskusija spręsime, ką darysime su P. Cvirkos aikšte, kaip tobulinsime Islandijos gatvės ryšį su ta erdve ir kt. Supratome, kad būtina pakoreguoti viešo svarstymo viešųjų erdvių reikalavimus – tai mums didžiulė pamoka, kad šis projektas nebuvo tinkamai paviešintas.“

Tačiau diskusijos dalyviams užkliuvo ir projekto konkurso rengimo skaidrumas. Gintautas Tiškus, Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės planavimo komisijos pirmininkas, pareiškė, kad tik iš Vilniaus m. vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio interviu radijui išgirdęs, kad savivaldybei šio projekto parengimas nieko nekainavo – jį finansavo privati statybinė įmonė „Eika”, vėliau tapusi šio projekto rangove. „Tokia bendrovė neturėtų teisės dalyvauti tokiame konkurse ir jį laimėti“, – teigė G. Tiškus.

Pasiūlęs šį klausimą užduoti tiems, kas atsako už viešųjų pirkimų organizavimą, M. Pakalnis prie Reformatų skvero atnaujinimo projekto pakvietė sugrįžti po dviejų savaičių – išklausius visus konstruktyvius pasiūlymus, lūkesčius ir kritiką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.