Šaunioje, ant kalno tarp Bonos ir Bonos priemiesčio „Bad Godesberg“ įsikūrusioje Annabergo pilyje įvyko lietuvių ir vokiečių santykius atspindinčio leidinio „Annaberger Annalen“ (liet. Anabergo metraštis) šeštasis autorių ir skaitytojų susitikimas. Nuo 1993 metų leidžiamas metraštis – Vokietijos lietuvių rankų, širdžių ir proto darbas. Šis unikalus ir vienetinis leidinys – geriausias ir objektyviausias mokslinis raktas, siekiantiems labiau pažinti susipynusias tautų istorijas, jos veikėjus.
Redakcinę metraščio „Annaberger Annalen“ kolegiją sudaro: Arthur Hermann, Annemarie Lepa, Dr. Christina Nikolajew ir Dr. Lina Pilypaitytė.
Apie metraščio „Annaberger Annalen“ susikūrimą, leidybą ir ateities perspektyvas kalbiname A. Hermaną.
„Annaberger Annalen“ – kasmet leidžiamas, lietuvių-vokiečių santykius, tautų istoriją, kultūras apžvelgiantis leidinys gimė 1993-aisiais metais. Nuo ko ir kaip kilo idėja leisti šį metraštį? Kas buvo šio leidinio sumanytojai, idėjos autoriai?
Norint įkurti kažką naujo, reikalingas jau gyvuojančio energijos centro palaikymas. Praeito šimtmečio devintame dešimtmetyje tokiu centru tapo Baltiečių Krikščionių Studentų Sąjunga (BKSS) (toliau – Sąjunga), kuriai priklauso „Annabergo“ rūmai Bonoje. Sąjunga apjungia visų trijų baltų tautų, kurios šalia bendros sąjungos veiklos plėtoja taip pat jų tautinį darbą. Tuomet lietuvių sekcijoje veikė lietuvių literatūros būrelis, kuris tuo pačiu leido laikraštį „Anabergo lapelis“. Istoriškai Lietuvai tampant vis laisvesnei, Sąjungos nariai jautė, jog reikia imtis naujos veiklos.
Vokietijoje labai trūko informacijos apie Lietuvą, tiesiog reikėjo iš naujo vokiečiams priminti buvusią plačią vokiečių ir lietuvių kaimynystę. Laisva tapusi Lietuva dar pati neįstengė intensyviau brandinti naujus vokiečių-lietuvių santykius. Todėl 1992 m. Sąjungos lietuvių sekcija nutarė vietoj lietuviško leidinėlio pradėti leisti platesnės apimties vokišką metraštį, jį pervadinant į „Annaberger Annalen“. Metraštis greitai prigijo, kasmet didėjo straipsnių apimtis ir gerėjo straipsnių kokybė. Iki 2002 m. metraščio reikalus tvarkė Arthur Hermann ir Annemarie Lepa, nuo 2003 m. redakciją papildė dr. Christina Nikolajew, taip pat tais pačiais metais šalia BKSS, nauju užsakovu tapo ir prisijungė Lietuvių kultūros institutas. Nuo 2014 m. redakcijos gretas papildė iš Lietuvos į Vokietiją studijuoti atvykusi dr. Lina Pilypaitytė. Dabar leidėjai atitinka Vokietijos Lietuvių Bendruomenės sudėtį. Leidėjai, kurie yra kartu ir redaktoriai, autoriai, vertėjai, lektoriai dirba be užmokesčio, visuomeniniais pagrindais, pajamos iš prenumeratorių padengia tik leidybos išlaidas (metraščio spausdinimą, platinimą). Skaitykite toliau