Žymų Archyvai: Romualdas Ozolas

Eugenijus Jovaiša. Keli žodžiai bičiuliui

Siūlome prof. Eugenijaus Jovaišos kalbą, pasakytą vasario 2 d. Signatarų namų susitikime „Metai be Romualdo Ozolo“, skirtą paminėti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, ilgamečio Lietuvos Seimo nario filosofo Romualdo Ozolo (1939–2015) atminimą.

„Aš bijau apsakyt, kaip tave aš myliu“, – šie žodžiai kaip niekas geriau nusako Romualdo Ozolo santykį su Lietuva. Ir ne tik su ja. Nusako jo santykį ir su laisve. Laisve žmogui, laisve Lietuvai. Iš čia ir jo santykis su viskuo, kas nors kiek apriboja Lietuvos ir lietuvių santykį su laisve, nes, anot Romualdo, „Geriausia vieta lietuviui gyventi yra Lietuva“. Skaitykite toliau

Signatarų namuose – susitikimas „Metai be Romualdo Ozolo“

http://www.voruta.lt/signataru-namuose-susitikimas-metai-be-romualdo-ozolo/

R.Ozolas

Kvietimas Romualdo Ozolo paramos fondas maloniai kviečia Jus į susitikimą „Metai be Romualdo Ozolo“, kuris vyks 2016 m. vasario 2 d. 17 val. Signatarų namuose, Vilniuje.

Renginio metu bus pristatytas Romualdo Ozolo romanas „Pradžių knyga“, apžvelgti jo įsteigtų ir redaguotų istorijos ir kultūros žurnalų „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, „Padubysio kronikos“ praėjusių metų numeriai, aptarti ateities planai. Pagerbsime geriausią 2015 metų „Nepriklausomybės sąsiuvinių“ autorių.

Susitikime dalyvaus knygos leidėjai, žurnalų „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ ir „Padubysio kronikos“ autoriai ir bendradarbiai, prof. Bronius Genzelis, akad. Eugenijus Jovaiša, prof. Vytautas Radžvilas, Rimantas Dichavičius, Romas Gudaitis, Valentinas Sventickas, Stasys Kašauskas, Pirmosios vyriausybės klubo nariai ir kiti Romualdo Ozolo bendražygiai ir bičiuliai.

Laukiame Jūsų Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius).

 

Reformacija Lietuvos istorijoje

Pranešimas Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos posėdyje Vilniuje, Signatarų namuose 2011 m. lapkričio 17 d.

Romualdas Ozolas

Nežinau, ar pavyks man pasakyti apie Reformaciją Lietuvoje, ką norėtųsi pasakyti. Man tas metas kupinas begalinio, kartais net gūdaus liūdesio. O kai galvoju apie visą istoriją, nepaliauju stebėtis per visus laikus mus lydinčiu ir dažnai labai žiaurias pasekmes paliekančiu keistu, man dar nesuprantamu lengvabūdiškumu – tarsi tai, kas vyksta dabar, būtų nepakankamai akivaizdu ir tikra, ir tai, kas atsitiko, suprasti reikia dešimtmečių ir šimtmečių, o ir supratus įvykių tikrumą turėtume skandinti interpretacijų migloj. Skaitykite toliau