Mažosios Lietuvos metraštininke tituluojamos Ievos Simonaitytės (1897 01 23 Vanaguose – 1978 08 27 Vilniuje) atminimas šiemet įamžintas Lenkijoje. Istorinių Rytprūsių Var­mi­jos ir Mo­zū­ri­jos vaivadijos Un­gu­ros (lenk. Vengoževo (Wę­gor­ze­wo), vok. An­ger­bur­go) mies­te rug­sė­jo 11 d. įvy­ko rašytojos at­mi­ni­mo len­te­lių atiden­gi­mo iš­kil­mės.

Šventėje da­ly­va­vo Lie­tu­vos Respublikos am­ba­sa­do­rė Len­ki­jo­je Lo­re­ta Za­ka­re­vi­čie­nė, kultūros atašė Rasa Rimickaitė, gar­bės kon­su­lė Olš­ty­ne Urs­zu­la Lech, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Juozas Šikšnelis, Un­gu­ros bur­mis­tras Krzysztof Piwowarczyk, pavieto tarybos seniūnė Halina Faj, kiti vietos valdžios, vai­va­dijos kul­tū­ros, švie­ti­mo ir vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų bei ži­niask­lai­dos at­sto­vai, taip pat Un­gu­ros J.A. Hel­win­go li­cė­jaus vy­res­nių­jų kla­sių mo­ksleiviai.

L. Za­ka­re­vi­čie­nė pa­brė­žė, kad vie­na iš­ki­liau­sių Lie­tu­vos ra­šy­to­jų jau se­niai ra­šė apie Un­gu­rą, to­dėl šis mies­te­lis yra lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros fak­tas. To­dėl džiu­gu, pa­brė­žė Am­ba­sa­do­rė, kad da­bar ir I. Si­mo­nai­ty­tė ta­po Un­gu­ros mies­te­lio fak­tu. Bur­mis­tras, dė­ko­da­mas lie­tu­viams už lie­tu­viš­ko­jo pa­vel­do puo­se­lė­ji­mą, pa­si­džiau­gė, kad šis itin ne­leng­vo li­ki­mo Len­ki­jos mies­tas, ku­ria­me po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ne­li­ko be­veik nė vie­no na­mo ir nė vie­no se­no­jo mies­to gy­ven­to­jo, pa­ga­liau su­sig­rą­ži­na sa­vo pra­ei­tį ir at­mi­ni­mą apie ka­dai­se čia gy­ve­nu­sius, dir­bu­sius ir vie­šė­ju­sius įvai­rių tau­ty­bių žmo­nes.

I. Si­mo­nai­ty­tės at­mi­ni­mą įam­ži­nan­čios ke­tu­rios len­te­lės, ku­rio­se eks­po­nuo­ja­mos lie­tu­vių ra­šy­to­jos nuo­trau­kos, lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis spaus­di­na­mi jos pri­si­mi­ni­mų apie tuo­me­ti­nį An­ger­bur­gą frag­men­tai, sto­vi greta pa­grin­di­nės Un­gu­ros Grun­waldz­ka (liet. Žal­gi­rio) gat­vės esan­čia­me skve­re, kur kadaise būta pa­grin­di­nės mies­to aikš­tės.

I. Si­mo­nai­ty­tė Un­gu­ro­je, ku­ri tuo me­tu bu­vo vie­nas žy­miau­sių Ry­tų Prū­si­jo­je ir vi­so­je Eu­ro­po­je or­to­pe­di­nių bei ki­tų li­gų gy­dy­mo cen­trų, gy­ve­no 1912-1914 me­tais. Bū­da­ma pen­ke­rių I. Si­mo­nai­ty­tė su­sir­go ko­jos kau­lo tu­ber­ku­lio­ze. Gimtųjų Va­na­gų parapijos ku­ni­go Emi­lio Ru­dol­fo Blei­wei­so ir Rytų Prūsijos generalinio superintendento kun. Karlo Johanno Christiano Brauno rūpesčiu Ieva gy­dė­si Un­gu­ros luo­šų­jų vai­kų Bethesdos li­go­ni­nė­je, vei­ku­sio­je nuo 1880-ųjų iki 1944 me­tų. I. Si­mo­nai­ty­tė vi­są gy­ve­ni­mą sa­vo ge­ra­da­rius pri­si­mi­nė su ypa­tin­gu prie­lan­ku­mu. To­dėl trum­pa in­for­ma­ci­ja apie juos taip pat yra pa­tei­kia­ma I.Si­mo­nai­ty­tės at­mi­ni­mą įam­ži­nan­čio­se len­te­lė­se.

Įamžinimo projektą rėmė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijos bei Vengoževo miesto savivaldybė.

Unguroje buvo gimęs vienas iš Tilžės Akto (1918 11 30) signatarų Valteris Didžys (1896-1977), kurio palaikai, pargabenti iš tolimosios Australijos, šių metų rugsėjo 7 d. atgulė Bitėnų kapinaitėse.                                                            

  „Lietuvos evangelikų kelias“, 2013 Nr.10-11