Apie Pirmo pasaulinio karo vokiečių karių kapus Lietuvoje

Vida Girininkienė. Jie nenorėjo mirti:

http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/jie-nenorejo-mirti/190153

Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro vo­kie­čių ir ru­sų ka­pi­nės Ra­sei­niuo­se bu­vo pri­jung­tos prie liu­te­ro­nų ka­pi­nių. 1915 me­tais čia pa­sta­ty­tas gra­ni­to pa­mink­las. Liu­te­ro­nų ka­pi­nė­se Sin­tau­tuo­se (Ša­kių ra­jo­nas) pa­lai­do­ta 30 ka­rių, jų ka­pus pri­žiū­rė­jo ka­pi­nių sar­gas. Nau­mies­čio (dab. Ku­dir­kos Nau­mies­tis) sta­čia­ti­kių ka­pi­nė­se ne­apt­ver­to­je te­ri­to­ri­jo­je pa­lai­do­ti 43 ka­riai, jų ka­pus pri­žiū­rė­jo pi­lie­tis Ka­ta­zo­no­vas.

<…> Pir­mo­ji vo­kie­čių ka­rių ka­pa­vie­tė Vil­niu­je bu­vo Evan­ge­li­kų ka­pi­nė­se ant Tau­ro kal­no. Čia 1915 me­tų ru­de­nį dvie­juo­se plo­tuo­se pa­lai­do­ta 150 vo­kie­čių ir ru­sų ka­rių. Ma­tyt, ka­pa­vie­tės at­si­ra­do sti­chiš­kai. Tų me­tų spa­lį pir­mie­ji vo­kie­čių ka­riai pa­lai­do­ti ir prie ge­ne­ral­gu­ber­na­to­riaus Ni­ko­la­jaus Rep­ni­no kop­ly­tė­lės bu­vu­sio­se 1710 me­tų ma­ro epi­de­mi­jos au­kų ka­pi­nė­se ne­to­li Vin­gio par­ko, da­bar­ti­nė­je M. K. Čiur­lio­nio gat­vė­je.