Žiemgalos vargonų diena Alkiškiuose

Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčia Akmenės rajone rugpjūčio 16 d. sulaukė gausaus būrio tikinčiųjų. Čia laikytos iškilmingos pamaldos, surengtas koncertas, o po jo šalia esančiose kapinėse minėta tradicinė Kapų šventė.

Iš toliau ar arčiau atvykusieji negalėjo nepastebėti bažnyčią papuošusių nepaprasto grožio įvairiaspalvių kardelių žiedų, kuriuos bažnyčion atvežė šauni ūkininkė, gėlininkė ir Alkiškių parapijos tarybos pirmininkė Rasma Vasiliūnienė, šią liepą atšventusi orų amžiaus jubiliejų. Pamaldų pradžią paskelbė varpo dūžiai. Jau kelerius metus varpininko pareigos Alkiškiuose yra patikėtos šios parapijos tarybos pirmininkės pavaduotojui Pauliui Švageriui. Užgrojo vargonai. Vargonininkui Imantui Vežukui tądien nereikėjo daug groti – jis atliko tik liturginę dalį. Muzikinę dalį perėmė puikūs svečiai – vargonininkė Mara Ansonska ir su ja atvykęs Jelgavos šv. Onos evangelikų liuteronų bažnyčios choras, kuris, vargonuojant M. Ansonskai ir a cappella (be pritarimo) atliko latvių kompozitorių ir Baroko epochos muzikos genijaus Johano Sebastijano Bacho kūrinių.

Po pamaldų įvyko jaudinantis koncertas. Tad plačiau apie jį noriu papasakoti.

Jau penktus metus Latvijoje, kviečiant žmones lankytis koncertuose ir pajusti unikalų ir nepakartojamą vargonų skambesį, išgirsti senąją muziką, klasikų kūrybą ir šiuolaikines kompozicijas, yra organizuojamas muzikos festivalis „Žiemgalos vargonų dienos“. (Žiemgala – vienas iš Latvijos etnografinių regionų, apimantis centrinę Latvijos dalį, pietuose besiribojantis su Lietuva. Istoriškai žiūrint, ir Akmenės rajonas priklauso Žiemgalai, nes čia gyveno žiemgalių genties žmonės).

Koncertai organizuojami daugiausia tose Žiemgalos bažnyčiose, kuriose yra išlikę istoriniai vargonai – ir Latvijos meistrų Martyno Krėslinio, Karlo Hermano, ir kitų šalių vargonų statymo firmų bei meistrų instrumentai. „Vargonai yra unikalus instrumentas! Jie yra tiltas, kuris sujungia dangų ir žemę, praeitį su ateitimi. Žmogus stovi vietos ir laiko kryžkelėje – čia ir dabar. Muzika yra kaip vaivorykštė, Dievo pažadas žmogaus dvasiai – nepertraukiamai tobulinti save“, – pažymi vargonininkė Ingūna Putninia, jau trisdešimt metų tarnaujanti Rygos Liuterio parapijoje, o taip pat Salgalės muzikos ir meno mokyklos pedagogė ir koncertmeisterė.

Šiemetinius „Žiemgalos vargonų dienų“ koncertus puošia ne tik Latvijos vargonininkai, vokalistai ir instrumentalistai, bet taip pat ir muzikai iš Estijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų.

Festivalis „Žiemgalos vargonų dienos“ šiemet prasidėjo rugpjūčio 15 d. Jelgavos šv. Onos bažnyčioje, kurioje muzikavo Enriko Presti (Italija) ir Marju Riisikamp (Estija).

Kitą dieną festivalis labai praplėtė savo geografines ribas – persikėlė už Latvijos sienų, į seną latvišką Lietuvos parapiją – Alkiškius. Čia po pamaldų Jelgavos šv. Onos bažnyčios choras surengė nuostabų koncertą, kuriame atliko Latvijoje populiarių kompozitorių kūrinius: Ėriko Ešenvaldo aranžuotą choralą „Ši žemė Tavo, Dieve“ ir giesmę „Tu niekad nesi vienas“, taip pat Rihardo Dubros giesmę „Tu mano linksmybė“, emigracijoje gyvenančio Bruno Skultės „Didis ir amžinas Dievas“, katalikų dvasininko Romano Grantovskio giesmę „Palaimink, Viešpatie“, o taip pat rusų kompozitoriaus M. Ipolito-Ivanovo chorui sukomponuotą psalmę „Sakyk Viešpačiui“ bei amerikiečių kompozitoriaus Samuelo Veslijo „Vesk, Viešpatie“. Daugeliui kūrinių subtiliai vargonavo Mara Ansonska. Kai kuriuos kūrinius choras atliko be pritarimo. Chorui dirigavo Ilva Krauzė, koncerte atlikusi ir solines soprano partijas. Visus klausytojus žavėjo baritono Edgaro Ansonskio balsas.

Dažnai Jelgavos choras Latvijoje pamaldų metu gieda kūrinius (choralus), kurie įrašyti neseniai išleistoje choro kompaktinėje plokštelėje, bet iš esmės jo repertuaras yra labai platus – nuo grigališkojo giedojimo (Alma redemptoris) iki šiuolaikinių kompozitorių giesmių. Šios sudėties choras, vadovaujamas Andrio Jansono, gyvuoja apie 10 metų. Prieš tai apie 10 metų dirigentu ir vargonininku buvo Aigars Reinis. Choras buvo gausus, dalyvavo net Latvijos Dainų šventėje, važiavo ir į užsienį – pabuvojo Kaune, Čekijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje (Normandijoje). Ilva Krauzė yra profesionali dirigentė. Šįkart ji puikiai pavadavo vadovą Andrį, kuris dėl susiklosčiusių aplinkybių į Alkiškius negalėjo atvykti. Mara Ansonska yra Jelgavos šv. Onos parapijos vargonininkė nuo 2005 metų rudens. Kartais muzikuojanti ir koncertuose. Daugiausia groja pamaldų metu savoje parapijoje ir tolimesnėse kaimo bažnytėlėse.

Didžiąją programos dalį Alkiškiuose jelgaviškių choras atliko įsitaisęs šalia vargonų. Paskutinius du kūrinius pagiedoti atlikėjai sustojo prie altoriaus – visiems bažnyčioje susirinkusiems tapo matomi. Svečiai nuoširdžiai dėkojo Alkiškių parapijos tarybos pirmininkei Rasmai Vasiliūnienei, kunigui Juozui Mišeikiui, vargonininkui Imantui Vežukui už šiltą priėmimą ir padovanojo gražiam prisiminimui po choro kompaktinę plokštelę. Jelgaviškių plokštelę susidomėjusieji klausytojai po pamaldų galėjo bažnyčioje ir įsigyti.

Jelgavos šv. Onos parapijos choras nuskaidrino ir Alkiškių parapijos Kapų šventę – labai muzikaliai, tiksliai intonuodami atliko liturgines giesmes. Už Alkiškių parapijai padovanotą istorinę dieną, nuskambėjusią profesionaliai atliktą muziką, choro dirigentei Ilvai Krauzei ir vargonininkei Marai Ansonskai parapijos aktyvo žmonės atsidėkojo gėlių žiedais.

O festivalis „Žiemgalos vargonų dienos“ rugpjūčio 23 dieną persikėlė į Iecavos evangelikų liuteronų bažnyčią, po savaitės – į Dobelės bažnyčią. Ansamblis „Il Canto di Rame“ iš Nyderlandų su koncertu „Fėjų karalienė“ ir Viljamo Šekspyro eilėmis bei Henrio Perselo muzika pabuvojo rugsėjo 4 dieną Zaleniekų bažnyčioje. Rugsėjo 6-ąją Nyderlandų ansamblis, o rugsėjo 14-ąją Berlyno Bacho choras koncertavo Jelgavos šv. Onos bažnyčioje. Berlyniečiai rugsėjo 15-ąją pasirodė Dobelės bažnyčioje. Rugsėjo 20 dieną – Salgalės bažnyčioje, o rugsėjo 26 dieną Jelgavos šv. Jono ev. liuteronų bažnyčioje pasirodo latvių atlikėjai. Rugsėjo 27-ąją – festivalio baigiamasis koncertas Vecumniekų evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Valdas Bogavičius

Nuotraukos Imanto Vežuko

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2015 Nr.9