Prūsijos istorikas Augustas Ambrasaitis
Parašykite komentarą
Mėnesio archyvas: lapkričio 2018
Vilniaus liuteronų kunigas Hermanas Kochas
Ypatingas radinys Vilniaus centre – aptiko mistinės bažnyčios dalį
Vilniuje archeologai aptiko bažnyčios, kurios tiksli vieta iki šiol nebuvo žinoma, pamatus. Viešosios įstaigos „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” direktoriaus Zenono Baubonio teigimu, visuomenei tyrimų rezultatai bus pristatyti po savaitės. Kaip naujienų agentūrai „Elta“ sakė archeologas Justinas Račas, buvusios medinės reformatų bažnyčios pamatai atkasti sostinės Reformatų skvere, kuriame vyksta archeologiniai tyrimai.
„Spėjame, kad radome buvusios reformatų bažnyčios, statytos 16 amžiuje, liekanas. Ji buvo pusiau mistinė, mat niekas nežinojo, kur tiksliai yra. Vykdydami skvero archeologinius tyrimus atradome ir spėjame, kad liekanos yra būtent jos“, – sakė archeologas J.Račas.
Paprašytas patikslinti, kurioje vietoje rasti, kaip manoma, buvusios bažnyčios pamatai, archeologas minėjo, kad šiaurės vakariniame skvero krašte, arčiausiai Teatro ir Kalinausko gatvių, tolimojoje skvero dalyje. Kaip pridūrė archeologas, rašytiniuose šaltiniuose minėta, kad buvusi medinė reformatų bažnytėlė sudegė, vėliau vietoje jos buvos pastatyta dabartinė reformatų bažnyčia, esanti Pylimo gatvėje.
„Radome pamatus, spėjame, kad jie būtent minėtos sudegusios bažnyčios laikotarpio – primityvūs, mūryti iš akmenų, naudojant ne skiedinį, o molį. Archeologams tai bet kuriuo atveju – vertingas radinys“, – komentavo archeologas J.Račas. Jo nuomone, radinys turės įtakos Reformatų skvero tvarkymo darbams.
„Galbūt projektuotojai nuspręs pažymėti rastą bažnyčią ar bent jau stenduose parodyti, kad šioje vietoje toks statinys stovėjo“, – mano archeologas. Vilniaus savivaldybė skelbė, kad archeologiniai tyrimai vienoje reikšmingiausių Vilniaus senamiesčio viešųjų erdvių – Reformatų sode – numatomi baigti lapkričio 30 dieną, pagal atliktų tyrimų rezultatus bus tikslinami ir projekto sprendiniai.
Šie tyrimai leis tiksliai lokalizuoti vertingąsias teritorijos savybes: buvusių kapinių tvoros, Šreterių ir Vinholdų koplyčių, Konsistorijos pastato vietas ir galimai išlikusius pirmosios reformatų medinės bažnyčios (XVI-XVII a.) pamatų fragmentus. Pasak savivaldybės, kultūrinį-istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio sodo projektas kinta įsiklausius į vilniečių paskutiniame etape prieš pat statybas pateiktus pasiūlymus. Lapkričio mėnesį archeologinių žvalgomųjų tyrimų projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu ir gautas leidimas atlikti archeologinius tyrimus. Projektą numatoma tikslinti atsižvelgiant ne tik į vilniečių ir ekspertų išsakytas pastabas, bet ir į archeologinių tyrimų išvadas. Kaip akcentuoja Vilniaus savivaldybė, nauji projekto sprendiniai dėl to dar ne iki galo aiškūs ir nėra pristatomi viešai. Miesto centre, ant Senamiesčio ir Naujamiesčio ribos esantis Reformatų sodas išsidėstęs tarp Pylimo, Basanavičiaus, Kalinausko ir Teatro gatvių.
Irena Andrukaitienė. Paminklas Mažajai Lietuvai
Irena ANDRUKAITIENĖ, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt
Martynas Purvinas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras (architektūra ir menotyra), yra vienas iš ryškiausių Lietuvos kultūros paveldo tyrėjų, daugiau nei keturiasdešimt metų paskyręs Lietuvos senųjų kaimų, liaudies architektūros, kraštovaizdžio ir urbanistikos tyrimams.
Nuo 1980 m. iki šiol M. Purvinas tiria Mažosios Lietuvos, kaip nedalomo etninio regiono, apimančio ne tik Klaipėdos kraštą, bet kitas Karaliaučiaus srities baltiškąsias žemes, šiuo metu esančias už Lietuvos ribų, kultūros paveldo likimą. Neatsitiktinai šis kraštas, XVI amžiuje tapęs svarbiu lietuviškosios raštijos bei kultūros židiniu ir išlikęs juo iki XX amžiaus pradžios, nusipelnė išskirtinio mokslininko dėmesio.
Berlyne pristatytas „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“
Šiais metais Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido „Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną“ vokiečių kalba – „Preußisch-Litauen. Ein Enzyklopädisches Handbuch“ . Leidinys parengtas keturių tomų apimties Mažosios Lietuvos enciklopedijos (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas [centras], 2000 – 2009) pagrindu. 2014 metais jis pasirodė anglų kalba, 2015 metais lietuvių kalba, o 2018 metais išleistas vokiškasis variantas. Tekstus iš lietuvių į vokiečių kalbą vertė dr. Christiane Schiller vadovaujama vertėjų komanda – Felix Manczak, Silke Brohm, Jan Conrad, Dr. Robert Hammel, Anne Königs, Dr. Christina Nikolajew ir Matthias Wirth.
„Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“ lapkričio 7 d. buvo pristatytas Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne. Renginyje dalyvavo leidinio vyriausiasis redaktorius dr. Vaclovas Bagdonavičius, kalbos redaktorius prof. dr. Manfred Klein, vokiškosios versijos sudarytoja, vertėja dr. Christiane Schiller ir vertėja Silke Brohm.
„Tai buvo ilgas ir sunkus darbas. Gausią informaciją turėjome ne tik išversti, bet ir pritaikyti vokiečių skaitytojui. Taip pat įtraukėme ir naujų aktualių tekstų. Šis žinynas nėra identiškas angliškai ir lietuviškajai versijoms“, – kalbėjo vokiškojo leidinio redaktorė ir vertėja dr. Christiane Schiller. Prof. dr. Manfred Klein pabrėžė, kad dauguma esančių mokslinių tyrimų nagrinėja Prūsų kultūros ir vokiečių kalbos įtaką regione, o ne atvirkščiai. Jo manymu, vokiečiai per mažai žino apie lietuvių kalbos ir kultūros įtaką šiame regione. Todėl „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“ ir lietuviškoji perspektyva yra ypatingai svarbus indėlis į Prūsijos istorijos ir jos kultūrinio palikimo tyrinėjimus.
„Šiuo Žinynu iš esmės stengiamasi apie Mažąją Lietuvą pasakyti tai, kas apie ją pasakyta keturtomėje enciklopedijoje – pateikti kuo išsamesnį bei ryškesnį jos istorijos bei materialinio ir dvasinio palikimo vaizdą, parodyti jos lietuviškųjų ainių dabartinę situaciją. Tačiau tai pasakoma kiek kitaip negu Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. Nors nemaža Žinyne pateiktos empirinės medžiagos dalis yra perkelta iš Enciklopedijos, bet čia dominuoja ne ji. Pirmenybė suteikiama analitiniam pasakojimui apie Mažosios Lietuvos istorinę raidą, apie joje vykusius politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius procesus. Tad pirmoji Žinyno dalis yra laikytina glausta originalia monografija apie Mažąją Lietuvą, konceptualiai apibūdinančią jos istorinį likimą. Šioje dalyje pateiktą apibendrintą vaizdą paryškina ir detalizuoja antrojoje ir trečiojoje dalyse pateiktoji empirinė medžiaga apie krašto vietoves bei žymiausių su lietuvybe susijusių veikėjų biografijos, tarp jų – ir lietuviškajai kultūrai nusipelniusių vokiečių“, – taip savo pranešime leidinį pristatė vyriausiasis redaktorius Dr. Vaclovas Bagdonavičius.
Kam šiandien parankus ir neparankus Vydūnas
Tautosakininkas ir knygius Vilius Kalvaitis
Tilžės Akto 100-mečio minėjimo renginiai
Lietuvos respublikos seimo III rūmuose
Istorinio Tilžės Akto 100-mečiui skirta Konferencija prasidės 2018 m. lapkričio 16 d.13:00 LRS III rūmų Europos informacijos salėje. Įėjimas laisvas, be leidimų. Numatomos diskusijos ir šie pranešimai:
- Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) pirmininkas Vytautas Šilas – Istorinė Tilžės Akto esmė.
- Mažosios Lietuvos istorikas dr. Algirdas Matulevičius – Tilžės Aktas – Mažosios Lietuvos nepriklausomybės deklaracija. Ištakos ir realizacija*.
- Mokslotyros istorikas dr. Algimantas Liekis – Mažoji Lietuva ir pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.
- Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vaclovas Bagdonavičius – Lietuvininkai Pirmojo pasaulio gaisro pašvaistėje ir jai užgesus.
- Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius – Mažosios Lietuvos Akto rezultatai ir įpareigojimai.
Konferencijos moderatorius – LRS narys Laurynas Kasčiūnas
Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje
Šventinis Tilžės Akto 10-mečio minėjimo vakaras vyks ketvirtojoje salėje (III a.). Pradžia 16:00 val.
http://www.mazoji-lietuva.lt/dvieju-lietuvu-susijungimo-aktas/
