Žymų Archyvai: Martynas Purvinas

Irena Andrukaitienė. Paminklas Mažajai Lietuvai

voruta.lt 

Irena ANDRUKAITIENĖ, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt

Martynas Purvinas, docentas, humanitarinių mokslų daktaras (architektūra ir menotyra), yra vienas iš ryškiausių Lietuvos kultūros paveldo tyrėjų, daugiau nei keturiasdešimt metų paskyręs Lietuvos senųjų kaimų, liaudies architektūros, kraštovaizdžio ir urbanistikos tyrimams.

Nuo 1980 m. iki šiol M. Purvinas tiria Mažosios Lietuvos, kaip nedalomo etninio regiono, apimančio ne tik Klaipėdos kraštą, bet kitas Karaliaučiaus srities baltiškąsias žemes, šiuo metu esančias už Lietuvos ribų, kultūros paveldo likimą.  Neatsitiktinai šis kraštas, XVI amžiuje tapęs svarbiu lietuviškosios raštijos bei kultūros židiniu ir išlikęs juo iki XX amžiaus pradžios, nusipelnė išskirtinio mokslininko dėmesio.

Skaitykite toliau

Martynas Purvinas. Apgaulingoji „Lietuvos istorija paaugusiems…“

Martynas Purvinas

Dr. Martynas PURVINAS, www.voruta.lt

2017 m. „Baltų lankų“ leidykla išleido Alfredo ir Mangirdo Bumblauskų veikalą „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga. I dalis“. Ilgai reklamuota, kad čia bus pateikiama visai nauja mūsų šalies istorijos versija, tinkanti jaunimui, išlaisvinta nuo bereikalingų datų ir kitų nuobodžių dalykų. Išties tikslai buvo gražūs ir sveikintini.

Iš pokarinių Lietuvos istorijos pamokų sovietmečio mokykloje dabar atsimenu gal tik tamsžalį plonos knygutės „Lietuvos TSR istorija“ viršelį. Ten gal buvo kažkas apie pirmykštę bendruomenę, kokia numurzinta akmeninių kirvukų ar kitokių archeologinių dirbinių nuotrauka, nuobodūs puslapiai apie valstiečių ir darbininkų vargus, feodalinį ir kapitalistinį išnaudojimą ir pan. Gal didžioji tos knygelės dalis buvo skirta bolševikų veiklai ir jų sukurtam „rojui“ iki tol vargusioje Lietuvoje. Taip gal ir siekta įteigti, kad ta senovė buvusi labai neįdomi.

Prieš ketvirtį amžiaus ištrūkus į Vakarus, apstulbino tenykščiuose knygynuose sukrautos kaugės populiarių knygų apie istoriją. Atsivertus kokį gausiai iliustruotą veikalą, norėjosi jį ryte ryti nelyg nuotykių romaną. Išmaningai parengti istoriniai žemėlapiai, įspūdingi piešiniai, patraukiantis medžiagos dėstymas ir kiti beveik stebuklingi dalykai palikdavo neišdildomą įspūdį.

Jau ne vienus metus tokios įspūdingos knygos iš Vakarų apie tolimų pasaulių įdomybes verčiamos į lietuvių kalbą, perspausdinamos mūsų leidyklų. Beliko laukti išties patrauklaus veikalo apie Lietuvos istoriją, galinčio atitraukti mūsų jaunimą nuo kompiuterinių žaidimų ir išmaniųjų telefonų, įteigiančio svarbiausias žinias apie mūsų krašto praeitį ir supratimą, kokiais keliais atėjome į XXI amžių.

Ką randame čia aptariamoje A. ir M. Bumblauskų knygoje? Geranoriškai nusiteikusieji joje aptiktų daug spalvotų paveikslėlių, įdomius puslapius apie pasakiškus Europos viduramžius (p. 82), Žalgirio mūšį (p. 106) ir kt. Įdėmiau beskaitantys ten aptiktų daug keistų dalykų.

Vos atsivertus knygą (p. 7), spalvotoje fotonuotraukoje matome akmenyje iškaltą datą „1847“, bet parašas skelbia, kad tai „1851“. Kaip kad mokė primirštasis Kozma Prutkovas „Netikėk savo akimis“. Iš paaiškinimo gretimai nuotraukai turime sužinoti, kad tame Priekulės name gyvenęs toksai K. Grutšusas, nors tasai žmogus iš tikrųjų vadinosi tiesiog K. Gručius. Išties „iš didelio rašto išeinama iš krašto“ – jau ne kartą įrašas iš žemaitiškų raštų „Jons Lapins“ esą sulietuvinamas taip: „Jonsas Lapinsas“. Deja, tie pirmieji liapsusai įspėja apie toliau vis dažnesnes autorių ir rengėjų aplaidumo žymes, atsainų požiūrį į Lietuvos istoriją ir dar blogesnius dalykus.

Antai, p. 13 pateikta pasaulio istorijos periodizacijos lentelė, jos sąžiningai neaptariant, nepasakant, kad ten nurodytos datos tetinka Viduržemio jūros ir vėlesnės Vakarų Europos civilizacijoms. Šiandieniniai gudresni vaikai gal ir patys žino, kad iki naujesnių laikų istorija visai kitaip klostėsi Kinijoje ar Japonijoje, Australijoje ar Naujajame pasaulyje. Deja, knygoje nerandame sąžiningo pasvarstymo apie kitokius istorijos periodus lietuviškose žemėse ir mūsų regione, kur daug vėliau kūrėsi civilizuoto gyvenimo pradmenys. Skaitykite toliau

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos kaimo pokyčiai Reformacijos epochoje

Dr. Martynas Purvinas. www.voruta.lt nuotr.

Dr. Martynas PURVINAS, KTU Architektūros ir statybos institutas, Kaunas

Tradicinio kaimo gyvenimui visados buvo būdingas konservatyvumas, stabilumas, atsparumas įvairiems pokyčiams. Tą lėmė tradiciniai verslai (nuo gamtos sąlygų priklausiusi žemdirbystė ir kt.), pati gyvensena, paremta ilgaamže patirtimi, įsišaknijusiomis tradicijomis (kai kada peraugdavusiomis į iracionalius prietarus ir pan.). Senasis kaimas vangiai reaguodavo į įvairius pokyčius ir išorinius poveikius, taip apdairiai vengdamas žymesnių nuostolių ir netekčių.

Vis tik Reformacijos procesų poveikis Mažosios Lietuvos kaimams buvo gana pastebimas. Kodėl ir kaip tai vyko?

Esminiai pokyčiai būsimosios Mažosios Lietuvos plote prasidėjo XIII a., į Baltijos pietrytinę pakrantę įsiveržus germaniškiesiems kariniams ordinams. Anuometinių užkariavimų laikais atvykėlių požiūrį į vietos gyventojus (eilinius kaimiečius ir kt.) atspindi eilutės iš Petro Dusburgiečio ir kitų kronikų: „…paėmė į nelaisvę daugybę žmonių, daugybę nukovę, o visą žemę nusiaubė, grobdami ir degindami“ (psl. 168), „Šitaip visa ši žemė liko ilgiems metams be gyventojų“ (psl. 196) ir t.t. ir t.p. Skaitykite toliau

Martynas Purvinas. Vydūnas, Bitėnų kapinės ir Lietuva 1991-aisiais metais

Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt

1987 m. po ilgų svarstymų ir pasmerkimų turėjau palikti Vilniaus inžinerinį statybos institutą kaip „nesovietinis dėstytojas“. Likęs be darbo ir ankstesnių įpareigojimų naštos, pasijutau laisvu ir nevaržomu žmogumi. Bandydamas pratęsti dar 1980 m. kraštotyrinės ekspedicijos metu pradėtus architektūrinio paveldo tyrimus Rusnės apylinkėse ir kviečiamas tuometinių vietos kraštotyrininkų, nuvykau į Šilutę, kur įstrigau ilgam laikui.

Pamaryje kaip neatrastas žemynas atsivėrė stulbinantys vietinio paveldo klodai – sovietinės okupacijos dešimtmečiais ignoruotos ir nutylėtos vertybės. Nors Lietuvoje tebevyravo gūdus sovietmetis, Maskvoje leista spauda jau pranešinėjo apie vykstančiąperestroiką, kai kuriuose centriniuose leidiniuose pasirodydavo stulbinančių žinių apie anksčiau nežinomus istorijos puslapius. Šilutėje aplankėme Jakštų šeimą, kalbėjomės su Petru Jakštu, okupacijos dešimtmečiais paslapčia rinkusiu žinių kruopeles apie krašto praeitį. Rengiau storus kraštotyrinių darbų tomus su daugybe nuotraukų iš Šilutės apylinkių (gali būti, kad visa tai vėlesnių perversmų laikais buvo sunaikinta kartu su kitais vietos kraštotyrininkų darbais). Tai veiklai talkino energingasis dr. Kazys Gaigalas, vietos kraštotyrininkų tuometinė vadovė Nina Judžentytė – Lauraitienė, vėliau Banių šeima iš Rusnės ir kiti. Skaitykite toliau

„Rašytojų klube“ pristatyta doc. dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“

http://www.voruta.lt/rasytoju-klube-pristatyta-doc-dr-martyno-purvino-knyga-mazosios-lietuvos-panemuniais-ir-pamariais/

Antradienį, birželio 7 d., Vilniuje, VšĮ „Rašytojų klubas“, buvo pristatyta doc. dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga, Trakai: Voruta, 2015). Knygos sutiktuvėse dalyvavo lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros, Lietuvos žurnalistų draugijų nariai.

Skaitykite toliau

Netekome iškilaus lietuvininko Martino Tydecko

http://www.voruta.lt/netekome-iskilaus-lietuvininko-martino-tydecko/

tydeckas

Dr. Martynas PURVINAS, Marija PURVINIENĖ, Kaunas

2016 m. vasario 23 d. Vokietijoje nutrūko išeivio iš Mažosios Lietuvos M. Tydecko gyvenimo kelias. Mus palieka jau paskutinė lietuvininkų karta – nebelieka tų, kurie savo akimis matė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ten vykusį gyvenimą, kurie patys dalyvavo vienokioje ar kitokioje veikloje, vienaip ar kitaip palaikė lietuvybę tame krašte (kad ir pačiu savo buvimu). Netruks ateiti laikas, kai tikrųjų tenykštės praeities liudininkų visai nebeturėsime, kai apie Mažąją Lietuvą bus sprendžiama vien iš šaltinių (dažnai nepilnų) ar publikacijų (ne visada patikimų). Skaitykite toliau

Kelionė Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius

Laiko mašiną atsukus…

2015-ųjų metų pabaigoje pasirodė Lietuvos istorijos ir etnografijos mylėtojų laukta Martyno Purvino I knyga iš serijos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Tai puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su iliustracijomis (gyvenviečių aprašymo santr. vokiečių ir rusų kalbomis, 344 p., tiražas 1500 egz.), skirtas buv. Ragainės apskrities senųjų gyvenviečių prie Nemuno istorijai, kurį išleido VšĮ „Vorutos“ fondas Trakuose.

Darbštusis Valstybinės Jono Basanavičiaus ir kitų premijos laureatas, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas, doc. dr. Martynas Purvinas nuo 1980 m. tyrė Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, surinko gausią istoriografinę medžiagą ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje. Šio krašto tema jau išspausdinta ne viena jo monografija, knyga ar žinynas.

Purvino knyga

Skaitykite toliau

J.Basanavičiaus premija – Mažosios Lietuvos paveldo saugotojams Marijai ir Martynui Purvinams

 

M. Purvinas: Iš pačių didžiausių mūsų darbų minėtini du ciklai: Mažosios Lietuvos kultūros paveldas (kapinės, sodybos, pastatų architektūra) ir Lietuvos kaimų istorinė raida (gal pavyks apimti ne tik Aukštaitiją, Mažąją Lietuvą, bet ir Žemaitiją). Metų pabaigoje turėtų pasirodyti Mažosios Lietuvos istorinių kaimų tomas, kuriame bus medžiaga apie 46 Kuršių nerijos pakrančių kaimus.

J. Basanavičiaus premija įteikta architektams M. ir M. Purvinams. Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius; Voruta

Architektai su sunkiasvorėmis kuprinėmis. Juozo Šorio interviu su Marija ir Martynu Purvinais Šiaurės Atėnuose

Informacija Šilutės naujienose 

Žemaitijos gidas

 

J. Basanavičiaus premija įteikta architektams M. ir M. Purvinams

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius

Lapkričio 22 d., J. Basanavičiaus gimimo dienos išvakarėse, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje buvo įteikta 2013 metų Valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Vyriausybės nutarimu ji paskirta architektams Martynui Purvinui ir Marijai Purvinienei už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą. Skaitykite toliau