Kėdainių daugiakultūriame centre vyks Kėdainių krašto muziejaus archeologo Algirdo Juknevičiaus leidinio „Škotų palikimas Kėdainiuose“ sutiktuvės.
Spalio 23 d. 16 val.
Leidinio įkvepėjęs ir rėmėjas škotų kilmės Kanados pilietis Michael Ayre. Su Kėdainiais M. Ayre sieja jo tėvynainių palikimas.
Leidinys skirtas plačiam skaitytojų ratui, iš dalies atitinka akademiniam leidiniui keliamus reikalavimus. Jis iliustruotas buvusių škotų pastatų piešiniais, planais, nuotraukomis ir senąja grafika. Leidinyje pateikiamos škotų atvykimo į Kėdainius aplinkybės, pristatoma jų bendruomenė, gyvenamoji erdvė, sklypai, pastatų architektūra ir jų savininkai, krautuvės ir karčemos, magistrato pareigūnai.
Leidinyje pristatomi ir tie pastatai, kurie susiję su visuomenine, religine ir prekybine škotų veikla – rotušė, buvusi reformatų mokykla, šviesioji gimnazija, evangelikų reformatų bažnyčia, vaistinė, tabako krautuvė.
Kėdainiuose nuo XVII a. I pus. iki XVIII a. vid. gyveno škotai presbiterionai, kurie neigė hierarchines popiežiaus ir vyskupų pareigybes, Jėzų Kristų skelbė aukščiausiu Bažnyčios vadovu, valdžią įgyvendinantį per savo Žodį. Škotai buvo aktyvūs miesto ekonominio, visuomeninio ir religinio gyvenimo dalyviai: pasiturintys pirkliai, krautuvių ir karčemų savininkai, palivarkų nuomininkai, kreditoriai, magistrato pareigūnai, reformatų bažnyčios rėmėjai.
Škotai Kėdainius praturtino mūrine architektūra, kurioje panaudojo novatorišką planavimą, savitą tūrių ir fasadų komponavimą bei ambicijas lygiuotis į pasiturinčius Europos miestų gyventojus. Likimas škotų architektūrai Kėdainiuose nebuvo palankus. Po didelių rekonstrukcijų XIX – XX a. ji patyrė formų ir stilių kaitą, tapo blankiu puoselėtos tradicijos šešėliu. Nepaisant to, škotų palikimas leidžia apčiuopti epochos bruožus, pajusti tikrus mus pasiekusius praeities pavidalus.
Leidinio autorius Algirdas Juknevičius, iliustracijų kūrėjas Vaidas Špečkauskas, fotografai Vaidas Šepčkauskas ir Giedrius Dagys, leidinio maketuotojas ir viršelių kūrėjas Giedrius Dagys. Leidinį iš dalies finansavo Lietuvos Kultūros Taryba