Autoriaus Archyvai: Viktorija

GRUODŽIO 20 DIENĄ ĮVYKO ADVENTO VAKARAS, SKIRTAS LIETUVIŠKOS RAŠTIJOS PRADININKAMS

Vilniaus žemaičių kultūros draugijos (VŽKD) paskutinis šių metų renginys – gruodžio 20 dienos Advento vakaras buvo skirtas prisiminti Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkus. Reformacija arba 1517 m. Martyno Liuterio pradėtas judėjimas išgrynino Evangelijos žinią, kad Dievas krikščionių gyvenime ir be Romos bažnyčios kunigų tarpininkavimo suteiks vilties ir paguodos… Nors Reformacijai Lietuvoje nepavyko plačiai įsitvirtinti, reformatų gretos niekada nebuvo ir po visų istorinių pervartų nėra gausios, bet jos idėjų reikšmė ir įtaka visuomenės švietimo, naujovių priėmimo, lyčių lygybės, giesmių giedojimo, kultūros ir kitais klausimais iki šiol ryšku. Su reformacija susijusi ir lietuviška knyga, ir vaikų (lygiai berniukų ir mergaičių) mokymas bei auklėjimas, ir lietuviška raštija…1547 m. Karaliaučiuje išleista pirmoji lietuviška knyga „Katekizmusa prasti žadei“. Ją parengė tuomet Karaliaučiaus universitete studijavęs Martynas Mažvydas.

„Jis išnyra iš istorijos ūkų kaip „išsilavinęs jaunuolis“ ir nežinia nei kur gimė, nei kada“, – sakė renginio viešnia – lietuvių literatūrologė ir kultūrologė, akademikė, profesorė, habil.dr. Dainora Pociūtė. Pasak jos, tiek Martyno Mažvydo, tiek daugelio kitų Lietuvai svarbių Reformacijos asmenybių gyvenimo faktai bei išvaizda tebėra neįmintos mįslės. Kai buvo sumanyta Reformacijos 500 metų sukaktį paminėti atgaivinant istorinį Reformatų sodą (dabar skverą) Vilniuje, Pylimo gatvėje ir čia pastatyti paminklą Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams, asmenybių priskaičiuota daug. Pasirinkta dešimt. Paminklo autorė, skulptorė prof. Daliutė Ona Matulaitė pasiūlė sukurti jų skulptūrinius portretus. Ir čia paaiškėjo, kad nėra žinoma, kaip jie atrodė. Istorijos bėgyje išliko jų darbai, mintys, idėjos, bet kai kurių nėra net literatūrinio pasakojimo, koks kurio buvo veidas, figūra, eisena ar manieros. Iš kur kilę, kas tėvai?

Su skulptore prof. D. Matulaite šį paminklą kuriantis architektas prof. Jūras Balkevičius Vilniaus žemaičiams parodė paminklo eskizų skaidres. Dešimt asmenybių – granito stulpų stovi ratu: tai Martynas Mažvydas, Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Baltramiejus Vilentas, Jonas Bretkūnas, Andrius Volanas, Juodasis ir Rudasis Radvilos, Merkelis Petkevičius, Jokūbas Morkūnas. Apie kiekvieną iš jų bus galima išklausyti garsinį įrašą. Tik kada? Paminklo statybai trūksta lėšų. „Paminklas kainuoja beveik tiek, kiek Vilniaus šv.Kalėdų eglė -“tortas“, – sakė Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja, paminklo komiteto – fondo kanclerė dr. Ina Dagytė Mituzienė.

Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų temą gražiai tęsė Vilniaus mokytojų namų ansamblis TYKLĖ. Vadovaujamas Vitalijos Brazaitienės ansamblis atliko senovines giesmes iš M. Mažvydo sudaryto giesmyno. Kiekvieną giesmę vadovė pakomentuodavo, kuris iškiliųjų reformatų sukūrė arba išvertė iš svetimos kalbos ir kuo ji ypatinga.

Advento renginį vedė VŽKD tarybos narys istorikas Virginijus Jocys.

VŽKD pirmininkas Alvydas Strička padėkojo renginio dalyviams už auką paminklo Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams statybai ir pasveikino visus su artėjančiomis šv. Kalėdomis.

Tekstas Aldonos Armalės. Nuotraukos Virginijaus Jocio, Rasos Jocienės

Iš Vilniaus miesto istorijos: Reformatų sodas

Parašykite komentarą

Šių metų paskutiniame Lietuvos istorijos žurnale „Voruta“, be kita ko, išspausdintas labai išsamus Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narės, habil.dr. Aldonos Prašmantaitės straipsnis „Iš Vilniaus miesto istorijos: Reformatų sodas“. Jame skaitytojas ras įdomių istorinių faktų apie šią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinio paveldo erdvę Vilniaus mieste, apie jos niokojimus ir niekinimus. Taip pat apie čia, Reformatų sode, iškilsiantį didingą paminklą, kuriuo bus pagerbti dešimt iškilių istorinių veikėjų – Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkų.

Ateityje prakalbės ir paminklas Reformatų sode

Parašykite komentarą

Vilniuje, Reformatų sode, statomas paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams bus dar vienas iš „kalbančiųjų“ sostinės objektų. Kitaip tariant, miestelėnai ir svečiai informaciją apie patį paminklą, apie juo įamžinamas istorines asmenybes turės galimybę išklausyti lietuvių, lenkų, vokiečių ir anglų kalbomis. „Tai – Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos (toliau Draugijos) projektas „QR kodo statomam paminklui Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams sukūrimas“, kurį dalinai finansavo Kultūros ministerija, – teigė viena iš projekto sumanytojų, Draugijos valdybos narė, žurnalistė Aurelija Arlauskienė. – Už skirtas valstybės biudžeto lėšas (3400 Eur) projekto vykdymo laikotarpiu, t.y nuo liepos pradžios iki gruodžio pabaigos, atlikti visi sutartyje numatyti įsipareigojimai“. Taigi paminklo QR kodas parengtas, tačiau, kada ir kur bus tvirtinama atitinkama lentelė, kviečianti išklausyti kalbantį paminklą, yra ateities klausimas. „Dėl to bus tariamasi, visų pirma, su paminklo autoriais – skulptore profesore Daliute Matulaite ir architektu profesoriumi Jūru Balkevičiumi, kitais specialistais, – pabrėžė A.Arlauskienė. – QR kodas įgalintų supažindinti plačiąją visuomenę su statomu paminklu, galėtų būti panaudojamas mokyklinio ugdymo procese (pvz. istorijos pamokai lietuvių raštijos susiformavimo tema). Galėtų tapti svarbiu įrankiu kultūros paslaugų plėtrai Vilniaus mieste“.

Aurelija Alauskienė