Doc. dr. M. Purvino knygą pristatė VšĮ „Vorutos“ fondo redaktorė Irma Stadalnykaitė. Ji priminė, kad praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusi knyga yra antroji VšĮ „Vorutos“ fondo išleista šio autoriaus knyga. Pirmoji „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“ buvo išleista 2011-aisiais, joje apibūdinti trisdešimt devyni senieji Mažosios Lietuvos kaimai dabartiniuose Klaipėdos, Šilutės, Tauragės ir Jurbarko rajonuose bei Pagėgių savivaldybėje. Naujoji knyga skiriama šviesiam Pagėgių krašto garbės pilietės, Mažosios Lietuvos ilgametės visuomenės veikėjos, Valstybės Tarybos nario Martyno Jankaus vaikaitės Evos Mildos Jankutės-Gerolos atminimui. Joje pasakojama apie gyvenvietes, esančias Mažojoje Lietuvoje abipus Nemuno, paminėtina, kad Nemunas ne skyrė, o jungė visą Mažąją Lietuvą. Istorinė kelionė pradedama pasienio gyvenviete Smalininkais, o baigiama Ragaine. Keliaujama per Lietuvoje esančius Kasikėnus, Viešvilę, Pagulbinius ir Antgulbinius (Baltriškius), Baltupėnus, Vėžininkus, Šereiklaukį ir Karaliaučiaus kraštą – Šilėnus, Lubėnus, Trapėnus, Būdupėnus, Treibgirius, Mėžius, Ąžuolynus, Nemuniją, Raudžius, Bambę, Eisulius, Tusainius, Karlsbergą. Pasakojimai apie šias dvidešimt penkias gyvenvietes daugiausia iliustruoti doc. dr. Martyno Purvino 1990–2000 m. darytomis nuotraukomis. Kiekvieno pasakojimo (skyriaus) pabaigoje pateikiama santrauka vokiečių ir rusų kalbomis, jas vertė dr. Vytautas Januškevičius. Knygos dizainą kūrė Jurgita Jakienė ir Jolanta Vasiliauskaitė, viršelio dailininkas prof. Alfonsas Žvilius, redaktorės Edita Komarova ir Irma Stadalnykaitė.
Knygos priešlapiuose specialiai šiai knygai sukurtas „Briedžio“ leidyklos žemėlapis, kuriame matome kairiojo Nemuno kranto gyvenviečių pavadinimus lietuvių, vokiečių ir rusų kalbomis. Priešlapiuose skaitytojai ras informacijos apie dešiniajame Nemuno krante esančius Mažosios Lietuvos muziejus, turizmo ir informacijos centrus ir Tolminkiemio Kristijono Donelaičio memorialinį muziejų. Redaktorė padėkojo visiems parėmusiems knygos leidybą, ypač Pagėgių savivaldybei, skyrusiai 900 Eur, ir Jurbarko rajono savivaldybei, skyrusiai 400 Eur. Ji taip pat paminėjo, kad doc. dr. M. Purvinas su „Voruta“ bendradarbiauja nuo 1992 m., per šiuos metus laikraštyje buvo spausdinti dešimtys jo straipsnių, todėl „Vorutos“ fondas su džiaugsmu leidžia jo knygas. Jau baigiama ruošti ir antroji „Mažosios Lietuvos panemunių ir pamarių“ knyga, kurią VšĮ „Vorutos“ fondas tikisi išleisti 2017 m.
Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ steigėjas, leidėjas ir vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius priminė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. N-1 (150) dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo papildymo, kurį palankiai sutiko Mažosios Lietuvos visuomenė.
