2011 m. sausio 11 dieną Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje vyko naujos prof. Guido Michelini monografijos „Jono Berento Is naujo perweizdėtos ir pagerintos Giesmu Knygos“ sutiktuvės.
Renginį pradėjo Renatos Moraitės vadovaujamas vokalinis ansamblis „Adoremus“ (nuotr.). Kartą per mėnesį ansamblis gieda Vilniaus ev. liuteronų bažnyčioje pamaldose, rengia solinius koncertus, ne kartą atstovavo Lietuvos chorinį meną užsienyje. Pernai kolektyvas paruošė Valterio Banaičio kūrinių programą, šiemet ruošia naują, kurios pagrindas – giesmės iš 2007-aisiais metais išleisto Lietuvos ev. liuteronų giesmyno. Šiame renginyje buvo atliktos giesmės, skambančios evangeliškųjų pamaldų metu: Martyno Mažvydo „Gyvenimą tas turės pašlovintą“, Bronislovo Skirsgilo harmonizuotą „Dvasia Šventoji“, Mikelio Genio „Žemė, oras ir dangus“, Johano Criugerio užrašytą XVII a. giesmę „Džiaugsminga širdimi“ ir Valterio Banaičio „Krikščionis tvirtas karžygys“.
„Liuteronams mieliau yra giedoti nei apie giesmes kalbėti,“ – sakė paprašytas įžanginį žodį tarti garbus renginio svečias Lietuvos ev. liuteronų „ Nuo Mažvydo laikų parapijinis, chorinis giedojimas, vargonavimas – liuteronų savastis, giesmė mums – tikėjimo dalis, stipriai emociškai surišanti tikintįjį su Dievu. “
Guido Michelini monografija skirta Mažosios Lietuvos Įsručio evangelikų liuteronų kunigo Jono Berento 1732 m. giesmynui „Is naujo perweizdėtos ir pagerintos Giesmu Knygos“, kuris darė įtaką jaunojo Kristijono Donelaičio poetinei vaizduotei ir buvo svarbus Mažosios Lietuvos giesmynų istorijoje. Giesmyno unikalus egzempliorius saugomas Prūsijos paveldo bibliotekoje Berlyne. Dėl knygos būklės leidžiama fotografuoti tik vieną kitą šio vienintelio žinomo egzemplioriaus puslapį. Autorius Guido Michelini rašydamas knygą naudojosi Mažvydo bibliotekoje esančiu 1989 m. padarytu vidutiniškos kokybės mikrofilmu. Iš jo perrašė visus 1732 m. tekstus, vėliau juos palygino su Berlyne saugomu originalu.
Knygos pratarmėje rašoma:
„ Monografiją sudaro dvi dalys. Pirmojoje aptariama 1732 m. giesmyno istorija. Skyriuje „Giesmyno sandara ir istorinis kontekstas“ nagrinėjamos giesmyno sudarymo aplinkybės, atskleidžiamos sąsajos tiek su ankstesniu lietuvišku rinkiniu (F.Šusterio 1705 m. Naujos <…> giesmju knygos), tiek su tuometiniais, ypač Karaliaučiaus, giesmynais vokiečių kalba, pateikiančiais naujų 1732 m. tekstų šaltinius. Nustatyta, kad redaguojant kartojamus 1705 m. tekstus ir rengiant 1732 m. pirmą kartą spausdinamus verstinius tekstus, taikytos M.Morlino 1706 m. traktato „Principium primarium in lingua lithuanica” idėjos. Šį svarbų faktą autorius pabrėžė pačiame monografijos pavadinime sakiniu Morlino traktato pritaikymas poezijoje. Skyriuje „Giesmyno tradicijų pratęsimas“ aptariami vėlesnių leidimų papildymai ir perspausdinamų 1732 m. giesmyno tekstų redagavimai.
Antroje dalyje perrašomi visi nauji 1732 m. giesmyno kūriniai (apie 80) kartu su vokiškais jų šaltiniais iš tuometinių Karaliaučiaus leidinių, retsykiais pridedant senąjį 1705 m. knygos variantą; dar pateikiami keli ryškiai perdirbti perspausdinimai iš ankstesniojo giesmyno kartu su 1705 m. tekstais ir vokiškais originalais. Knygos gale yra bibliografija (pagal leidimo metus) ir lietuviškų giesmių bei jų šaltinių sąrašas.“
Naujojo leidinio autorius, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys Guido Michelini (nuotr.) baigė klasikinę filologiją Bolonijos universitete 1974 m. Vėliau mokėsi Vilniaus universitete ir vadovaujamas akademiko Vytauto Mažiulio 1981 m. apgynė daktaro, 1988 m.- habilituoto daktaro disertacijas. Nuo 1994 m. dirba Parmos universitete ordinariniu kalbotyros profesoriumi.
Knygos pristatyme kalbėję VU Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktorius, LMA mokslinis sekretorius prof. habil. dr. Domas Kaunas, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja prof. habil. dr. Grasilda Blažienė bei vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Ona Aleknavičienė džiaugėsi naujuoju leidiniu ir dėkojo profesoriui G.Michelini už ištikimybę pasirinktai temai ir atliktą kruopštų darbą ieškant šaltinių įvairiose Europos bibliotekose, jų archyvuose.
„Lietuvos ir ypač Mažosios Lietuvos knygos ir giesmynai plačiai pasklidę po visą pasaulį, todėl reikia „labai ilgų rankų“ jas pasiekti. Guido jas turi,“ – reziumavo dr. O. Aleknavičienė.