I. Simonaitytės premijos laureatas – Helmutas Lotužis

http://gargzdai.lt/i-simonaitytes-premijos-laureatas-helmutas-lotuzis/

Sausio 11 d. posėdžiavusi rašytojos Ievos Simonaitytės premijos skyrimo komisija nusprendė XXI Agluonėnų seniūnijos rašytojos I. Simonaitytės vardo premiją skirti Helmutui Lotužiui už pastangas gerbti, saugoti ir puoselėti Mažosios Lietuvos sakralinį paveldą.

Premija bus įteikta sausio 23 d. 18 val. Agluonėnų kultūros namuose renginio „Tau – Didžioji Ieva – 120“ metu. Maloniai kviečiame dalyvauti premijos laureatus, rašytojos gerbėjus, gyventojus.

Agluonėnų seniūnijos inf.

http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/zmones/lietuvininkas-helmutas-lotuzis-tevu-zodziai-vis-dazniau-isnyra-is-praeities-1515883/

Kisinių kaime, netoli Dovilų, užaugusį ir iki šiolei tėvų sodyboje gyvenantį Helmutą Lotužį galime vadinti Klaipėdos krašto relikvija: jis puikiai moka senąją klaipėdiškių tarmę. Ne tik moka, bet ir lietuvininkų žodynėlį yra išleidęs – iš 500 žodžių, o dabar baigia parengti ir antrą jo dalį – dar 400 žodžių sakosi sukaupęs.

lietuvininkas-helmutas-lotuzis-tevu-zodziai-vis-dazniau-isnyra-is-praeities5

Prieš keletą metų Helmutas ir Aldona Lotužiai buvo tituluoti „Kaimo šviesuolių šeima”, kai Dovilų seniūnijos bendruomenė pasiūlė juos tradiciniam apdovanojimui „Lietuvos kaimo spindulys”. Šiuo vardu pagerbiami darbščiausi, labiausiai nusipelnę Lietuvos kaimo žmonės.

Lotužių šeimos dėka yra išsaugtos etnografinės Kisinių kaimo kapinaitės, esančios prie kelio iš Šernų į Dovilus. Jas kadaise tvarkė Helmuto močiutė, mama, o dabar nuolatos prižiūri ir jis pats su žmona Aldona. H. Lotužis žino kiekvieną tose kapinėse palaidotą žmogų ir jo artimuosius. Kapinaitės ypatingos: jose išlaikytos senosios krašto laidojimo tradicijos (laidojama veidu į tekančią saulę, o paminklas, dažniausiai krikštas, statomas kojūgalyje). Čia ilsisi du garsūs mūsų krašto žmonės: Johanas Ferdinandas Kelkis (1801-1877) ir Antanas Gelgaudas (1792-1831). J. Kelkis buvo sulietuvėjęs vokietis, baigęs Karalienės mokytojų seminariją, redagavęs periodinį leidinį lietuvių kalba „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių”, laikraštį „Pasiuntinystės laiškelis” ir kt. Jis laikomas Mažosios Lietuvos raštijos puoselėtoju, lietuvių periodinės spaudos pradininku. Pasiligojęs apsigyveno Kisiniuose, ten ir mirė. A. Gelgaudas buvo kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Gelgaudų giminės, 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.