Mindaugas KLUSAS | ||
mklusas@lzinios.lt | ||
2014-05-02 06:00 |
Jungtinėse Valstijose gimusi pianistė, muzikologė, pedagogė prof. Raminta Lampsatis (Lampsatytė) gyvena Berlyne, dėsto Hamburge, dirba įvairiuose pasaulio kraštuose. Dažnai vieši tėvų žemėje. Ir ten, ir čia profesorė nepaliaujamai rūpinasi jaunaisiais Lietuvos talentais.
Ateinantį antradienį, gegužės 6 dieną, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje R.Lampsatis su auklėtiniais rengia jaunatvišką „Sugrįžimų“ festivalio pasirodymą. Koncertas skambės Hamburgo lietuvių balsais. Bene visi koncerto dalyviai – Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos (HSMT) auklėtiniai. Jų globėja, Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narė R.Lampsatis Berlyne baigė fortepijono studijas, mokėsi Zalcburgo „Mozarteume“. Vokiečių kalba apsigynė muzikologijos daktaro laipsnį, taip pat gilinosi į anglų ir vokiečių literatūrą.
Ko yra verti
Susisiekti su prof. R.Lampsatis pavyko ne išsyk. Šiuo metu ji veda meistriškumo kursus Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. Dalydamasi pastarųjų dienų įspūdžiais, viešnia džiaugėsi Juozo Gruodžio konservatorijoje atradusi du nepaprastus talentus. „Vienas jų – septyniolikmetis bosas. Galėtų būti naujasis Fiodoras Šaliapinas, padaryti pasaulinę karjerą. Drebu iš džiaugsmo. Reikia išsaugoti tą vaiką, kad nepatektų į prastas rankas, kad nesugadintų balso, – kalbėjo R.Lampsatis. – Žinau, kur geriausios pasaulio mokyklos, kur duodamos stipendijos, skiriamas finansavimas. Noriu, kad geriausi Lietuvos talentai gautų tai, ko yra verti.“
Gražūs, gabūs
– Papasakokite apie būsimą koncertą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, – LŽ paprašė prof. Ramintos Lampsatis.
– Visi jo dalyviai – buvę arba esami mano auklėtiniai. Tokia buvo mano idėja, jai pritarė ir festivalio rengėjai – Lietuvos muzikų rėmimo fondas. Baritonas Romanas Kudriašovas Hamburgo mokyklą baigė užpernai, dabar tikriausiai pateks į Berlyno „Koemische Oper”. Jam 26-eri, karjeros tiesė aiški, kylanti. Kai kurie studentai negalėjo atvykti – vieni jau dirba teatre, kitų laukia egzaminai, svarbūs pasirodymai. Tai – sopranai Nerita Pokvytytė ir Ernesta Juškaitė, baritonas Konstantinas Anikinas, Braunšveigo operos žvaigždė, mecosopranas Milda Tubelytė, pianistė Emilija Rožukaitė.
Koncertą pradėsime nuo jauniausios dalyvės, soprano Indrės Pelakauskaitės. Ji atliks keletą solinių arijų ir duetą su R.Kudriašovu iš „Don Žuano“. Indrė – mūsų dvidešimtmetė žvaigždė, Hamburge studijuoja bakalaurą. Ji gali būti naujasis Lietuvos sopranas, tetrūksta tik kelių lavinimosi metų. Puikus, nesugadintas balsas, daili mergina. Birželį I.Pelakauskaitė drauge su kitais jaunais lietuvių muzikais dalyvaus dideliame Bergedorfo festivalyje (Vokietija). Atliksime Wolfgango Amadeuso Mozarto kūrinių programą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dešimtmečio proga.
R.Kudriašovas dainuos su partnere Giedre Muralyte-Eriksone. Publika klausysis mecosoprano Gabrielės Vasiliauskaitės atliekamų arijų, taip pat dueto su R.Kudriašovu. Visi koncerto solistai gražūs, gabūs. Nieko nestinga, kad išgarsėtų ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Per pirmąją koncerto dalį dramatinis sopranas iš Kalifornijos Lisa Houston padainuos kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo „Sulamitos giesmes“. Po pertraukos koncertuos „Baltic Duet“ – smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė ir pianistė Anastasija Avdejeva. Barbora grįžo iš Niujorko, nuo rudens studijuos magistrą Hamburge. Taip pat talkins vokalo katedrai. Koncertą baigs L.Houston su „Sumertime“ ir tercetas iš W.A.Mozarto „Visos jos tokios“.
Ieško šaknų
– Kas jus sieja su aktore, dainininke L.Houston?
– Mes drauge koncertuojame. Ją pakviečiau į festivalį, nes tai irgi savotiškas sugrįžimas – jos giminė kilusi iš Kauno. Dainininkės protėviai Lietuvoje gyveno tris šimtus metų. Lankomės archyvuose, mėginame ieškoti dokumentų, kurie juos primintų.
L.Houston ir operos solistė, ir dramos aktorė, ir rašytoja. Šiuo metu ji kuria penkių romanų ciklą. Ketvirtąjį tomą skyrė XIX amžiaus Vilniaus požemiams. Šiemet knyga bus išleista JAV. Ja labai susidomėjo „Vagos“ leidykla. Lisa nori Vilniuje tęsti darbą prie savo kūrinio, gyvens mano bute Žvėryne.
L.Houston – vokiško operos repertuaro specialistė. Antradienį jai rengiama perklausa Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Suvienija Hamburgas
– Gyvenate ir dirbate Berlyne, taip pat Hamburge. Kaip spėjate susitikti su visais savo auklėtiniais?
– Profesūros krūvis Vokietijoje yra 18 valandų per savaitę. Trečiadienį ryte išvažiuoju į Hamburgą, o ketvirtadienio vakarą jau būnu namie. Dirbu 12 valandų per dieną, tad spėju. Hamburgo nemėgstu, tai – turčių mietas. Man labiau patinka gyventi Berlyne. Čia dirbu su operos solistais, koncertuoju.
Taip pat einu profesorės pareigas Pekine (Kinijoje), Vroclave (Lenkija). Dirbu Santjago operoje (Čilė). Padedu jauniems, JAV arba Italijoje studijavusiems solistams neprarasti įgūdžių. Dar dirbu „Guildhall School of Music“, Londone, rugsėjį vyksiu į Niujorką. Daug keliauju, klausausi dainininkų ir pianistų, vadovauju meistriškumo kursams, patariu, kaip ir kur tęsti studijas. Hamburgo aukštoji muzikos ir teatro mokykla man suteikia daug laisvės.
– Kuo ši mokymo įstaiga išskirtinė?
– Tai geriausia universitetinė meno mokykla Europoje. Ją lenkia tik Londonas, tačiau jis neapsakomai brangus. Metai ES piliečiams kainuoja 8 tūkst. svarų, kitiems – 20 tūkstančių. O Vokietijoje bakalauro, magistro ir daktaro studijos yra nemokamos, tik nelengva į jas patekti. Tad visus suvienija Hamburgas.
– Kodėl pasirinkote ne fortepijono solistės, o akompanuotojos ir pedagogės kelią?
– Gal nesakykime „akompanuotojas“ – šis terminas vartojamas tik Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje. Niekur kitur. Vartokime duo partnerio sąvoką. Esu ir duo partnerė, ir solistė.
Debiutas – dvylikos
– Kaip pasukote nuo fortepijono prie vokalo? Ar dėl tėvelio, choro dirigento Jurgio Lampsačio, įtakos?
– Nepasukau, tai tas pats. Virtuoziškai atlikti fortepijono ir vokalo rečitalį kur kas sunkiau nei fortepijono partiją. Debiutavau dvylikos. Kai susirgo „Metropolitan Opera“ solisto Algirdo Brazio koncertmeisteris, aš, mergaitė su kasytėmis, akompanavau jo rečitaliui. Per dieną išmokau visą programą. Stebiuosi, kaip A.Brazis patikėjo dvylikametei skambinti rečitalį.
Visada žinojau, kad moteris turi būti labiau kvalifikuota. Net ir Vakarų Europoje vis dar taip yra. Todėl apsigyniau muzikologijos doktoratą. Vokiečių kalba rašiau apie šešis lietuvių kompozitorius. Esu vienintelė moteris, turinti šį laipsnį.
– Dvidešimt septynerių tapote profesore. Įspūdinga.
– Taip, tai tiesa.
– Su auklėtiniais per seminarus diskutavote tokia tema: „Ar būti migrantu šiuolaikiniame pasaulyje jau tampa norma?“ Noriu to paklausti jūsų.
– Pirmiausia reikia studijuoti užsienyje. Tada ieškoti galimybių dirbti ir Lietuvoje, ir svetur. Man regis, toks kelias teisingas. Pati mėginu juo žengti. Ir beveik visi mano studentai, solistai taip daro. Pasaulis dėl interneto sumažėjo, tačiau reikia būti Lietuvoje, jausti jos alsavimą. Negalima užsidaryti svečiose šalyse ir užmiršti savąją Tėvynę.