2010 m. spalis
1705 X ?? Žiliuose (Ragainės aps.) mirė Frydrichas Pretorijus jaunesnysis, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė giesmių išspausdintų 1705 m. giesmyne ir vėliau.
Gimė apie 1647 m. ten pat (*MLE, 3, 697).
1700 X 5 Laukiškoje (Labguvos aps.) gimė Mykolas Zigmantas Engelis, išvertęs dalį 1735 m. Biblijos. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Mirė 1758 X 18 Joneikiškiuose (Pakalnės aps.) (*MLE, 1, 360–361).
1950 X 9 Žemaičių Naumiestyje mirė (čia ir palaidotas) Frydrichas Megnis, šio miestelio ev. liuteronų kunigas diakonas, laikraščio „Sweczias“ leidėjas (1911–1914), elementoriaus „Raktelis, arba pradžiamokslis evangeliškiems lietuvių vaikams“ (1913 m.) parengėjas, giesmės „Pasižadu Jėzui, ne savo esu“ autorius.
Gimė 1873 XII 24 Prialgavoje (Skuodo parapijoje) (*MLE, 3, 47).
1870 X 13 Mozūriškiuose (Klaipėdos aps.) gimė Jonas Birškus, laukininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, bibliofilas.
Mirė 1959 III 28 Vilkmedžiuose (Saugų apyl.) (*MLE, 1, 176).
1880 X 14 Trakininkuose (Tilžės aps.) gimė Mikas Otonas Gudaitis, žurnalistas, rašytojas, visuomenininkas.
Spėjama, kad mirė Karaliaučiuje per II pasaulinį karą (*MLE, 1, 530).
1990 10 14 Farmingdale (JAV) mirė Martynas Gelžinis, visuomenės veikėjas, pedagogas, Maž. Lietuvos tyrėjas.
Gimė 1907 I 12 Vitėje (dab. Klaipėda) (*MLE, 1, 444).
1930 X 17 mirė Otas Julius Šteinas, ev. liut. kun., vertėjas.
Gimė 1850 m.
1910 X 20 pašventinta Pašyšių ev. liut. bažnyčia, kurios kampinis akmuo padėtas 1909 V(?) 31(?). 1964 m. bažnyčia uždaryta, joje veikia kultūros namai; parapija, įsteigta 1901 m. (ar 1903 m.?), iki šiol nėra atkurta. Po karo parapija buvo įregistruota 1948 VIII 27 (*MLE, 3, 472).
1740 X 23 Skaisgiriuose mirė Adomas Fridrichas Šimelpenigis, mokytojas, kunigas, vienas iš J. H. Lysiaus katekizmo (1722 m.) tikrintojų ir Biblijos (1735 m.) vertėjų.
Gimė 1677 XI 11 Įsrutyje.
1885 X 27 pašventinta medinė dabartinė Batakių bažnyčia. 1884 m. laikomi parapijos įkūrimo metais, kai nuo vokiškai kalbančios Skaudvilės parapijos atsiskyrė lietuviškai kalbantys batakiškiai ir padėjo kertinį akmenį bažnyčios statybai.
1517 X 31 Martynas Liuteris prie Wittenbergo pilies bažnyčios durų prikalė 95 tezes, kuriomis pakvietė reformuoti bažnyčią. Liuteronai kasmet švenčia Reformacijos dieną.
1950 X 31 abiturientas Jonas Armonaitis įšventintas kun. diakonu ir paskirtas į Žemaičių Naumiestį.
2010 m. lapkritis
1905 XI 1 Tilžėje mirė Kristupas Voska, spaudos darbuotojas. Organizavo Maž. Lietuvos kultūrinę veiklą, redagavo „Naujas žinias“ ir kt. laikraščius, parengė kalendorių „Lietuviškos kalendros“ (1890 m.).
Gimė 1861 XII 21 Stulbeikiuose (Tilžės aps.).
1800 XI 2 Lankupiuose (Klaipėdos aps.) gimė Jokūbas Ašmonas, sakytojas, giesmių kūrėjas ir vertėjas, Vydūno dėdė, pamokslų knygos autorius (apie 1866 m.).
Mirė 1862 V 2 ten pat (*MLE, 1, 82).
1895 XI 5 Kintuose (Šilutės aps.) gimė Martynas Anysas, visuomenės veikėjas, teisininkas, istorikas, Lietuvos diplomatas.
Mirė 1974 I 29 Toronte (Kanada) (*MLE, 1, 58–59).
1835 XI 8 Nidoje pašventinama nedidelė pamaldų salė. 1849 ar keliais metais vėliau bendruomenei suteikiamas parapijos statusas. Dabartinė raudonų plytų Nidos ev. liut. bažnyčia pašventinta 1888 X 10, o 1992 IX 20 iškilmingai įšventintas naujas, restauruotas interjeras, altorius ir sakykla.
1610 XI 10 Želvoje (Įsruties aps.) gimė Kristupas Šmitas, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, mokytojavo, kunigavo. Viena jo giesmė „Nauji metai stojos jau“ paskelbta D. Kleino giesmyne.
Mirė 1648 VII 28 Karaliaučiuje.
1935 XI 10 pašventintas Laugalių senelių ir našlaičių prieglaudos triaukštis pastatas, dabar Viliaus Gaigalaičio globos namai Klaipėdos rajone (*MLE, 2, 493).
1940 XI 13 Ropkojuose (Pagėgių aps.) gimė Plikių ir Dovilų kunigas Liudvikas Fetingis, giesmyno su gaidomis (2007 m.) parengėjas, 1976 VII 4 Sudarge įšventintas kunigu.
1805 XI 14 Gilijoje (Labguvos aps.) gimė Karolis Vilhelmas Otas Glogau, vertęs religinius raštus, parengęs giesmyną mokykloms (1855 m.), rinkęs lietuvių tautosaką, žodžius ir posakius. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Mirė 1875 m. Tilžėje (*MLE, 1, 507).
1965 XI 14 Keiptaune (PAR) mirė Pranas Domšaitis, dailininkas. 2001 VII 26 Klaipėdoje pradėjo veikti Prano Domšaičio paveikslų galerija ir kultūros centras.
Gimė 1880 IX 15 Kropynose (Karaliaučiaus aps.) (*MLE, 1, 303-305).
1600 XI 16 Ragainėje mirė Simonas Vaišnoras, vertėjas, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Išvertė „Žemčiūgą teologišką“ (1600 m.), sueiliavo giesmių, su kitais tikrino J. Bretkūno Postilę ir Biblijos vertimą.
Gimė apie 1545 m. Žemaitijoje.
1905 XI 18 Tilžėje mirė Kristupas Jedinaitis, literatas, mokytojas, sakytojas. Bendradarbiavo „Naujajame keleivyje“ ir „Lietuviškoje ceitungoje“, sudarinėjo „Tilžės kalendras“, paskelbė giesmių, publicistikos.
Gimė apie 1835 m. Maž. Lietuvoje (*MLE, 1, 641).
1995 XI 19 po penkių okupacijos dešimtmečių ir 7-erių metų parapijos atsikūrimo įvyko jubiliejinės pamaldos rekonstruotoje Vilniaus ev. liut. bažnyčioje.
1855 XI 21 Peterburge mirė Johanas Christlibas Šviderskis (Sviderskis), vokiškai rašęs poetas, lietuvių liaudies dainų rinkėjas. Baigęs Karaliaučiaus universitetą, vertėsi prekyba ir finansais.
Gimė 1789 I 29 Rusnėje.
1590 XI 27 Jonas Bretkūnas išvertė Bibliją į lietuvių kalbą, pradėjęs versti 1579 III 6. Gaila, kad ji nebuvo išspausdinta. Minint jos vertimo 400–ąsias metines, 1990 IX 9 Tolminkiemyje vyko pirmosios pokarinės pamaldos kun. K. Donelaičio statytoje (dabar atstatytoje) bažnyčioje.
1755 XI 27 Stalupėnuose mirė Jonas Henrikas Kuncmanas, leksikografas, giesmių eiliuotojas, kunigas. Sudarė rankraščiu likusį lietuvių kalbos žodynėlį, parašė giesmių.
Gimė 1707 m. Maž. Lietuvoje (*MLE, 2, 375).
1890 XI 29–1924 m. Tilžėje leistas laikraštis „Nauja lietuviška ceitunga“, red. M. Kiošis.
1945 XI 30 Bretene (Vokietija) mirė prof. dr. Vilius Gaigalaitis, vienas iš žymiausių Lietuvos ev. liuteronų bažnyčios teologų, Mažosios Lietuvos kultūros ir politikos veikėjas, mokslininkas, publicistas, bažnyčios konsistorijos pirmininkas (1925–1933), ilgametis „Sandoros“ pirmininkas. Jo (ir žmonos Marijos) palaikai perlaidoti 1994 III 26 Elniškės kapinėse netoli Priekulės.
Gimė 1870 IX 27 Naujienoje (Ragainės aps.) (*MLE, 1, 413–416).
2010 m. gruodis
1965 XII 3 Vilniuje mirė Margarita Vymerytė, tautosakininkė, kun. Augusto Vymerio dukra. Studijavo Vokietijos ir Kauno universitetuose, mokytojavo, dirbo MA. Paskelbė darbų apie lietuvių ir kitų tautų pasakas, dalyvavo rengiant „Lietuvos tautosakos rinktinę“ (1954 m.) ir „Lietuvių tautosakos apybraižą“ (1963 m.). Palaidota Tauragėje senosiose kapinėse šalia tėvų. 1980 IV 26 šeimos palaikai perkelti į Joniškės kapines.
Gimė 1902 VI 10 Garliavoje.
1790 XII 5 Katniavoje (Stalupėnų aps.) gimė Karolis Henrikas Malkevičius, Malkvicas, padėjęs L. Rėzai rengti Biblijos (1824 m.) leidimą. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo.
Mirė 1850 XII 28 Ragainėje (*MLE, 2, ).
965 XII 5 (II Advento sekmadienį) Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje, iškilmingai minint LELB senjoro Vilhelmo Burkevičiaus (1885 XII 6–1971 III 8) 80-ties metų jubiliejų, įvyko pirmosios tarpkonfesinės (ekumeninės) pamaldos Lietuvoje, kuriose dalyvavo ne tik Lietuvos Romos katalikų (prelatas Rapolas Kuodis iš Žemaičių Naumiesčio) bei stačiatikių (protoijerėjus Joann Semionov) aukšti dvasininkai, bet ir Latvijos bei Estijos liuteronų arkivyskupai dr. Gustavs Tūrs (1890–1973) ir dr. Jaan Kiivit (1906–1971) su palydovais. Reikia pabrėžti, kad tose pamaldose pirmą kartą Pabaltijyje dalyvavo Romos katalikų ir pravoslavų Bažnyčių kunigai.
1860 XII 8 Jurge–Šubynuose (Tilžės aps.) gimė Kristupas Lokys, misionierius, Vanagų kunigas, didaktinės ir religinės literatūros rengėjas, „Sandoros“ draugijos įkūrimo 1904 m. iniciatorius.
Mirė 1921 VI 27 Vanaguose (Klaipėdos aps.) (*MLE, 2, 681-682).
1805 XII 21 Pamelečiuose(Tilžės aps.) gimė Fridrikas Bekeris, mokytojas Tilžėje, rinkęs, vertęs į vok. kalbą ir skelbęs lietuvininkų tautosaką, išvertės studentų himną „Gaudeamus igitur“ (apie 1861 m.).
Mirė 1890 I 11 Ragainėje (*MLE, 1, 159).
1655 XII 25 Klaipėdoje gimė Jonas Teodoras Lėmanas (Lehmann), kunigas, peržiūrėjo J. H. Lysiaus katekizmą (išsp. 1722 m.).
Mirė 1722 V 20 ten pat (*MLE, 2, 538).
*Mažosios Lietuvos enciklopedija (MLE, 2000, 1 t.; MLE, 2003, 2 t.; MLE, 2006, 3 t.)
Parengė Birutė Žemaitaitytė ir Algirdas Žemaitaitis, Vilnius