Viktorija Liauškaitė
2024 m. spalio 28 dieną Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija (toliau Draugija) Reformacijos dieną minėjo pilnutėlėje Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje. Džiugu, kad tarp susirinkusiųjų buvo ir gausus sostinės Martyno Mažvydo progimnazijos mokinių būrys. Vakaras prasidėjo muzikiniais akordais – Reformacijos himnu „Tvirčiausia apsaugos pilis“, kurį iškilmingai sugiedojo Vilniaus ev. reformatų ansamblis „Giesmė“, vadovaujamas dr. Austės Nakienės.
„Susirinkome paminėti prieš 507 metus prasidėjusio Reformacijos sąjūdžio Europoje. 1517 m. spalio 31 dieną ant Vitenbergo bažnyčios durų vienuolis Martynas Liuteris prikalė savo 95 tezes, taip pradėdamas Reformacijos idėjų skleidimą, kurios neilgai trukus pasiekė ne tik Europą, bet ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Ypač džiugu, kad mūsų Draugijos pastangomis Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą spalio 31 d., Reformacijos dieną, įrašyti į Lietuvos vastybės atmintinų dienų sąrašą. Ir ši diena tapo švenčiama, minima ne tik bažnyčiose, o ir pasaulietiniame gyvenime“, – susirinkusius pasveikino Draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.
Šiltai prasidėjo vakaro dalyvių susitikimas su Valentina Zeitler, istorike, diplomate, rašytoja bei pristatytas jos istorinis romanas „Mikalojus Radvila Juodasis. Antrasis valdovo Aš“. Knygos sutiktuves moderavo Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja dr. Jolanta Karpavičienė, ištraukas skaitė Lietuvos mokslų akademijos skyriaus „Mokslininkų rūmai” vadovė Aldona Daučiūnienė. Renginyje taip pat dalyvavo Draugijos Garbės narė doc.habil.dr. Ingė Lukšaitė bei istorikė prof. dr. Jūratė Kiaupienė.
„Su pakilia nuotaika šiandien minėdami Reformacijos dieną pasitinkame ir rašytojos, diplomatės Valentinos Zeitler sukurtą istorinį romaną „Mikalojus Radvila Juodasis. Antrasis valdovo Aš“. Mikalojus Radvila Juodasis buvo viena iškiliausių istorinių asmenybių Lietuvos Didžiojoje Kunigikštystėje, kuris aktyviai veikė tiek užsienio, tiek vidaus politikoje. Šis didikas dabartine kalba šnekant užėmė Seimo pirmininko, premjero, vidaus ir užsienio reikalų ministro pareigas. Tai buvo to meto didžiūnas. Per Mikalojaus Radvilos Juodojo asmenybę pamatome visą to meto šalies epochą, istoriją, kurią puikiai ir atskleidė Valentina Zeitler savo naujausiame romane“, – sakė dr. Jolanta Karpavičienė.
Prof. dr. Jūratė Kiaupienė pasidžiaugė naujai išleista Valentinos Zeitler knyga ir akcentavo, jog ji parašyta lengvai ir skaitomai. Tokiu būdu prieinama kuo platesniai auditorijai.
Draugijos Garbės narės doc.habil.dr. Ingės Lukšaitės teigimu, tai puiki Valentinos Zeitler knyga. Ji pažymėjo, jog pačiose savo drąsiausiose svajonėse negalėjo įsivaizduoti, kad šiandien kalbėsime apie romaną, skirtą Mikalojui Radvilai Juodajam. „Šis romanas sutelkia viską į vieną vietą ir dėlto labai džiaugiuosi šia knyga, kuri yra parašyta labai deramai. Romanas parašytas nuosekliai, giliai ir ramiai. Ramybė yra reikalinga šiam romanui, todėl kad Radvila Juodasis gyveno daugelio kultūrinių vulkanų išsiveržimo laikotarpiu. Tuo metu keitėsi požiūriai į labai daugelį kultūrinių reiškinių.
Mano manymu, Radvila Juodasis buvo istorinės nuojautos gigantas. Jis daugelį dalykų darė drąsiai. Pirmiausiai, jog jis įžvelgė Reformacijai galimybę modernizuoti valstybę ir jos visuomenę. Tai nebuvo paprasta, nes evangelikai reformatai buvo vadinami eretikais šioje Europos dalyje. Nebuvo dar tokios teritorijos, kurioje jie būtų jautęsi šeimininkais. Radvila Juodasis buvo didelė istorinė asmenybė, nes jam pirmiausiai rūpėjo Lietuvos valstybė. O ji negalėjo išsilaikyti su savo archaijiška struktūra bei su atsilikusiu švietimu. Šio didiko nuojauta, kad dideles galimybes gali teikti bažnyčios ir kitokio tikėjimo reforma. Radvila Juodasis buvo labai drąsus tiek žmogus, tiek politikas. Žvelgiant į gana trumpą aktyvų šio kunigaikščio laiką valstybėje, jis puikiai suvokė spaudos galią. Savo lėšomis Brastoje įsteigė spaustuvę ir išleido Brastos Bibliją (dar vadinama Radvilų Biblija) ne lotynų kalba, kaip buvo įprasta, o lenkų. Jog kuo daugiau žmonių skaitydami savo gimtąja kalba išleistą Šventąjį Raštą suprastų ir jo reikšmę. Vadinamoji Radvilų leista Brastos Biblija buvo ir poligrafijos šedevras, išleistas aukščiausiu meniniu lygmeniu. Ir nuo to laiko Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nebuvo tokio laiko, kad nebūtų veikusios spaustuvės.
Radvilos Juodojo kontaversiškas susirašinėjimas su popiežiaus nuncijumi Lipomanu taip pat parodo jo drąsą, kuris nebijojo aiškiai, suprantamai dėstyti savo mintis ne tik valstybės valdyme, bet ir tikėjimo klausimuose. To meto Lietuvoje buvo rengiamasi steigti inkvizicinį teismą, o šis didikas tam pasipriešino, taip sukeldamas popiežiaus nuncijaus Lipomano priešiškumą.
Gynė ir skleidė Reformacijos idėjas to meto visuomenėje ir už jos ribų. Susirašinėjo ir kvietė atvykti į Lietuvą vieną iš Reformacijos pradininkų Joną Kalviną. Radvilos Juodojo dvare Lukiškėse (Vilniuje) įvyko pirmosios evangelikų reformatų pamaldos 1557 metais. Radvilos Juodojo perėjimas į Reformaciją sukėlė bangą šio tikėjimo platesniam skleidimui didikų tarpe.
Šios knygos ramus tonas skatina suprasti, kas tais istoriniais laikais buvo ir kiek tai yra mums svarbu šiandien. Antravertus, tokiame ramiame knygos pasakojime iš tikrųjų yra gerai atspindėtas tas laikotarpis. Tokiais puikiais leidiniais kuriame kultūrinę atmintį, kuri yra svarbi tiek dabar, tiek ir ateityje. Kultūrinė atmintis, tai yra ką kiekviena karta pasiima iš praeities ir perduoda ateities kartoms“, – dalinosi savo įžvalgomis doc.habil.dr. Ingė Lukšaitė.
Knygos sutiktuvėse dalyvavę Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos atstovai sulaukė Draugijos pirmininko Donato Balčiausko padėkos. ,,Nuoširdžiai dėkojame už Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktorės Eglės Laumelienės sveikinimą Reformacijos dienos proga, kurį mums įteikė progimnazijos būrelis mokinių ir mokytojų šventinio renginio metu Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje. Jūsų dėmesys ir jaunimo dalyvavimas panašiuose renginiuose suteikia vilties, kad mūsų Draugijos puoselėjamoms istorinio paveldo vertybėms užtikrinamas tęstinumas. Linkime sėkmingo tolimesnio mūsų bendradarbiavimo” – pasidžiaugė D. Balčiauskas.
Vakaras baigėsi klausimais rašytojai apie naująjį romaną bei akcentuojant siekį nepamiršti aktyviai aukoti lėšas būsimam paminklui Reformacijai ir lietuvių raštijos pradininkams – https://reformacija.lt/wordpress/parama/paminklas-reformacijos-pradininkams/.
Lietuvos mokslų akademijos nuotraukos
Daugiau nuotraukų Rašytojos, diplomatės Valentinos Zeitler istorinio romano „Mikalojus Radvila Juodasis. Antrasis valdovo Aš“ sutiktuvės – Lietuvos mokslų akademija